Prasmės ieškanti karta
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė prof. Indrė Čeponienė sako, kad šiemet ypač išaugo susidomėjimas slaugos studijomis. Pasak jos, kartu ryškėja ir kita tendencija – jauni žmonės profesiją renkasi vis sąmoningiau, ieškodami ne tik karjeros galimybių, bet ir prasmės. „Man susidaro įspūdis, kad naujoji karta ieško ne tiek diplomo, kiek žinių ir prasmės. Jauni žmonės ieško įprasminimo. Tai jaučiasi ir pagal pasirenkamas studijų programas“, – sakė I.Čeponienė.
 
Ši tendencija, anot pašnekovės, atsispindi ir priėmimo rezultatuose. Bene labiausiai šiemet išsiskyrė slaugos studijos, kurios ilgą laiką buvo minimos tarp tų sričių, kur specialistų trūksta labiausiai.
 

„Džiaugiamės tuo, kad gerai sekasi slaugos studijų programai. Jau praėjusiais metais matėme, kad šių specialistų trūksta, todėl valstybės mastu buvo priimti tam tikri sprendimai. Šiemet užpildėme visas vietas“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė prof. Indrė Čeponienė.

 
Pasak jos, susidomėjimas matomas ne tik bakalauro studijose. Populiarios išlieka ir magistrantūros programos, ypač Išplėstinės slaugos praktikos studijos.
 
Daugiau kompetencijų – daugiau norinčių
 

Augantį susidomėjimą slaugos studijomis fiksuoja ir Klaipėdos universitetas. Pasak universiteto rektoriaus prof. Artūro Razbadausko, šiemet į slaugos bakalauro studijas priimta beveik 60 studentų. „Priėmėme tiek, kiek buvo skirta valstybės finansuojamų vietų“, – sakė jis.

 
Dar didesnis susidomėjimas, pasak profesoriaus, matomas magistrantūroje. „Į išplėstinės slaugos magistrantūrą įstoja beveik šimtas studentų. Tai patrauklios studijos ir daug žmonių nori studijuoti“, – sakė A.Razbadauskas.
 
Jo teigimu, viena priežasčių, kodėl slauga tampa patrauklesnė, yra besikeičiantis slaugytojo vaidmuo gydymo įstaigose. Išplėstinės praktikos slaugytojai įgyja daugiau kompetencijų, gali atlikti dalį funkcijų, kurios anksčiau buvo siejamos tik su gydytojų darbu. Tai keičia ir profesijos prestižą, ir pačių specialistų požiūrį į darbą. „Slaugytojai mato save gerokai stipresniais komandos nariais, negu buvo anksčiau“, – sakė pašnekovas.
 
Beje, keičiasi ir pačių studentų portretas. Pasak profesoriaus, slaugą vis dažniau renkasi vaikinai. „Įstojusiųjų grupėje turime beveik dešimt vaikinų. Jų kasmet daugėja“, – teigė profesorius.
 
Viliojo stipendijomis, bet jų jau nebebus
 
Vilniaus universiteto Priėmimo skyriaus vadovas Artūras Šalčius įsitikinęs, kad dabartinis susidomėjimas slaugos studijomis neatsirado savaime. „Slaugos studijų vertinimas pagaliau gerėja. Tam įtakos turi ir kylantis darbo užmokestis, ir pačios profesijos vertinimas. Savo vaidmenį atlieka ligoninės, Sveikatos apsaugos ministerija, įvairios slaugos populiarinimo iniciatyvos. Programos, stipendijos ir skatinimo priemonės tikrai prisideda“, – sakė jis.
 
Tačiau pašnekovas primena, kad poveikis matomas ne iš karto, moksleiviai iš anksto turi pasirinkti dėstomus dalykus ir egzaminus, kurie reikalingi medicinos studijoms. „Kai startuoja kokia nors skatinimo programa, nereikia tikėtis, kad tais pačiais metais bus efektas. Mokiniai kryptį pasirenka gerokai anksčiau. Tačiau dabar jau matome, kad kelių metų įdirbis duoda rezultatų“, – teigė universiteto Priėmimo skyriaus vadovas.
 
Dar pernai Sveikatos apsaugos ministerija aktyviai kvietė rinktis slaugos studijas. Būsimiems studentams buvo žadamos stipendijos, kurių bendra suma per studijų laikotarpį galėjo siekti nuo 10,4 iki 15,8 tūkst. eurų. Anot A.Šalčiaus, šiemet susidarė gana paradoksali situacija. Universitetai ir kolegijos pagaliau mato tai, ko buvo siekiama ne vienerius metus – į slaugos studijas ateina daugiau jaunų žmonių, užsipildo valstybės finansuojamos vietos, auga susidomėjimas išplėstinės praktikos slauga. Tačiau tie studentai, kurie profesiją renkasi dabar, finansinėmis paskatomis, kuriomis buvo viliojami jų pirmtakai, pasinaudoti jau nebegalės. „Yra Europos Sąjungos reikalavimai, pagal kuriuos projektas turi būti įgyvendintas iki tam tikro termino “, – nuogąstavo A.Šalčius. Jo teigimu, susidarė neįprasta situacija: pati priemonė pasiteisino, tačiau tęsti jos nebėra galimybės.
 
„Pinigų yra, tačiau terminai nebeleidžia jų panaudoti, todėl gali būti, kad lėšos liks nepanaudotos“, – pažymėjo Vilniaus universiteto atstovas. Nors dalis lėšų dar nepanaudota, finansavimo sąlygos numato, kad studijas pagal šią priemonę gavę studentai jas turi baigti iki 2029 metų. Šių metų pirmakursiai studijas baigs 2030-aisiais.
 

L.S. skaičius
1 055
- studijų sutarčių, LAMA BPO duomenimis, šiemet sudaryta slaugos ir akušerijos studijų kryptyje. Pernai jų buvo 910.

 
Emigracija traukiasi, problema lieka
 
Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius dr. Remigijus Kinderis sako pastebintis dar vieną teigiamą pokytį – sveikatos priežiūros specialistai vis rečiau renkasi darbą užsienyje. Pasak jo, prieš kelerius metus emigracija buvo gerokai ryškesnė, tačiau dabar dauguma absolventų lieka Lietuvoje. „Į užsienį mažai dabar jau bevažiuoja. Gal prieš penkerius metus tokia tendencija buvo, bet dabar jos tikrai nėra“, – sakė jis.
 
R.Kinderis viliasi, kad tokį kelią rinksis ir šiemet studijas pradėję būsimieji slaugytojai. Tiesa, anot jo, didesnis iššūkis tampa ne emigracija, o jaunų specialistų pasirinkimas dirbti privačiame sektoriuje. „Sveikatos priežiūros specialistai tikrai lieka Lietuvoje, tik ne visada jie dirba ten, kur labiausiai trūksta darbuotojų“, – pastebėjo kolegijos vadovas.
 
Augantis susidomėjimas slaugos studijomis buvo juntamas ir jo vadovaujamoje kolegijoje – bendrosios praktikos slauga šiemet išliko viena populiariausių sveikatos priežiūros studijų programų.
 
Augantį susidomėjimą sveikatos mokslų studijomis rodo ir bendrieji priėmimo duomenys. LAMA BPO duomenimis, slaugos ir akušerijos studijų kryptyje šiemet sudarytos 1 055 studijų sutartys, kai pernai jų buvo 910. Į valstybės finansuojamas vietas priimta 612 studentų, pernai jų buvo 511. Valstybės nefinansuojamose vietose šiemet studijuos 443 studentai, o pernai tokių buvo 399. Šiemet iš viso vyks trys priėmimo etapai, po kurių būsimų studentų skaičius gali kiek padidėti.
 
Skandinavai renkasi lietuvišką medicinos diplomą
 
Nors šiemet daug dėmesio tenka slaugos studijoms, medicinos kryptis išlieka viena geidžiamiausių. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis sako, kad priėmimo rezultatai džiugina, o norinčiųjų studijuoti netrūksta. Jo teigimu, stojančiųjų šiemet tikrai nemažiau nei ankstesniais metais, o kai kuriose studijų programose jų net padaugėjo. Malonia staigmena tapo ir pirmą kartą pradėta vykdyti Gyvensenos medicinos studijų programa, kurios paklausa viršijo lūkesčius.
 
Profesorius atkreipia dėmesį ir į dar vieną tendenciją – augantį užsienio studentų susidomėjimą. Pasak jo, medicinos ir odontologijos studijas Lietuvoje aktyviai renkasi jaunuoliai iš Europos šalių, ypač Skandinavijos. „Mums tai ne naujiena. Visą laiką taip buvo“, – sako D.Jatužis. Jo teigimu, užsieniečiai studijuoja mokamose vietose, o didžiausi srautai atvyksta būtent iš Europos, nors studentų sulaukiama ir iš Azijos šalių.
 
Tiesa, dauguma užsienio studentų, anot profesoriaus, baigę studijas išvyksta dirbti į savo šalis. Dėl to universitetui svarbiausi išlieka lietuvių kalba studijuojantys būsimi medikai. Vis dėlto, D.Jatužio teigimu, tai, kad medicinos ir odontologijos studijoms Lietuvą renkasi studentai iš Skandinavijos bei kitų Europos valstybių, jau daugelį metų rodo stabilų šių programų patrauklumą tarptautinėje švietimo rinkoje.