Vieniši seneliai paguodos ieško vaistinėje

Rūta Kerulytė
2019-12-23
„Ar šioje šalyje yra vietos senukams?“ – toks retorinis klausimas kyla prisiminus, kad Lietuvoje gyvena bemaž pusė milijono senjorų. Paaiškėjo, kad dalis jų paguodos ieško... vaistinėje. Ilgametė „Eurovaistinės“ darbuotoja Valda Pulauskienė įsitikinusi: senjorai vaistinės duris praveria, nes žino, kad čia juos išklausys ir supras.
Vieniši seneliai paguodos ieško vaistinėje
Dauguma „Eurovaistinės“ vaistininkų per dieną sulaukia 150 ar daugiau senjorų. Pasak jų, senoliai jaučia vienatvę ir nuo jos vaduojasi eidami į vaistinę, atsiverdami specialistams – jaučia, kad čia juos išklausys ir patars, o ne tik vaistus parduos.

Unikali apklausa
„Eurovaistinė“, prisidėdama prie kampanijos „Mažiau vienišumo“, skatindama prisiminti visus vienišus artimuosius, inicijavo renginį, kuriame aptarta senelių vienišumo problema ir pristatyti vaistinėse vykdyto tyrimo rezultatai. „„Eurovaistinėje“ kasdien apsilanko daugybė žmonių ir garbaus amžiaus klientai mums yra be galo svarbūs. Su jais vaistininkai kalbasi pačiomis įvairiausiomis temomis. Pastebime, kad daugeliui toks nuoširdus bendravimas gerina savijautą. Jie patys mums apie tai pasako. Todėl, pasitarę su sveikatos priežiūros specialistais, pasmalsavome, ką mano didžioji dalis mūsų vaistininkų“, – apie sumanymą atlikti tyrimą senelių vienišumo tema pasakojo „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė.
 
Apklausoje dalyvavo net 132 specialistai. Jie liudija: senoliai jaučia vienatvę ir nuo jos vaduojasi eidami į vaistinę, atsiverdami specialistams – jaučia, kad čia juos išklausys ir patars. Dauguma įmonės vaistininkų sulaukia 150 ar daugiau senjorų per dieną.
L.Bielskė pastebi, kad senukai į vaistines užsuka toli gražu ne vien sveikatos sumetimais. „Tai – viena susibūrimo vietų. Tai jų, senelių, vieta. Vaistininkai jų laukia ir išklauso. Matau, kad bendraudami su vaistininkais senukai jaučiasi jaukiau, nei prie kavos puodelio restorane ar kavinėje“, – pastebėjimais dalijosi L.Bielskė.
 

L.S. skaičius 
98 


- tiek vaistininkų darbe susiduria su vienišais senjorais.

 
Vaistininkas – vietoj psichologo
14 metų „Eurovaistinėje“ vaistininke dirbanti Valda Pulauskienė myli savo darbą. Ji neabejoja: vaistininko pareigos kur kas daugiau nei formalus konsultavimas ir vaistų parinkimas.
„Bendravimas mūsų darbe – labai svarbus. Ir jautrumo, ir atidumo – visko reikia. Ypač su senjorais, - sako V.Pulauskienė. - Nors beveik visko galima išmokti, daug kas yra duota – bendravimo gyslelė yra svarbi ir ne visi ją turi.“
 
Į vaistinę užsukančius senolius pašnekovė skirsto į dvi grupes. „Labai smagu, kad turime gyvybingų, aktyviu gyvenimu besidžiaugiančių senjorų. Tačiau vaistinės duris praveria ir vieniši, liūdni senukai. Dažnai jie būna ligoti, matyt, ir finansai neleidžia laisviau gyventi. Skundžiasi depresija, nemiga“, – nelinksma patirtimi dalinasi specialistė.
Ji teigia, kad į vaistinę senjorai neretai ateina ne vien dėl vaistų, bet ir dėl socialinių poreikių patenkinimo. Tad vaistininkai liūdintiems seneliams pabūna ir psichologais.
 

„Matome, kad žmonės išsiilgę bendravimo. Jam galbūt tai svarbiausias dienos pokalbis, o už jo susidaro eilės, žmonės laukia, skuba“, - pastebi vaistininkė Valda Pulauskienė.

 
Ji pasakoja, kad senjorai kalba apie sveikatą, dalinasi gyvenimo istorijomis, pasakoja apie šeimą, jaunystę. Nevengia ir politikos naujienų aptarti, pasidomi, kaip gyvena patys vaistininkai. Taip užsimezga ilgalaikis ryšys.
V.Pulauskienė džiaugiasi pastoviu klientų ratu, atpažįsta nuolat į vaistinę užsukančius pirkėjus. Specialistei tokios patirtys – ypač maloni darbo dalis. „Žmogus įeina pro duris, pamato, kad šiandien dirbi, ir jo akys spindi. Senjorai jaučia, su kuo gali pakalbėti, kas jiems skirs dėmesio ir juos supras“, - pasakoja vaistininkė ir priduria, kad „Eurovaistinė“ vyresnio amžiaus klientams itin patraukli – tai pirmoji vaistinė Lietuvoje, įsteigusi senjoro kortelę, kuri ypač svarbi nepasiturintiems seneliams.
 
Du vienatvės sezonai
Ne paslaptis: geras senjoro draugas yra telefonas. Nemokamos bendravimo ir pagalbos iniciatyvos „Sidabrinė linija“ atstovė Kristina Čiuželienė sako pastebinti sezoninius skirtumus. Vasaros laikotarpis gerokai pozityvesnis, tad ir skambučių linijos savanoriai sulaukia rečiau: „Šiltuoju metų laiku senjorai gyvena aktyviau: sodai, daržai, į ekskursiją išvyksta, gal dar vieną kitą bičiulį aplanko.“
 
Žiema senoliams – juodasis periodas. „Žmonės susigūžia namuose, sustingsta vienatvėje. Lengviausias būdas nuo jos gelbėtis – paimti telefono ragelį ir skambinti mums. Stengiamės praskaidrinti jiems kasdienybę, kad negalvotų, jog televizorius ar radijas yra geriausias draugas“, - pasakoja K.Čiuželienė.

Emocinė sveikata ypač kenčia artėjant didžiosioms metų šventėms. Nors išklausyti ir atjausti svarbu visada, būtent šventiniu laikotarpiu vienatvę išgyvenantys seneliai būna ypač pažeidžiami – neturi su kuo sutikti šventes, jaučiasi apleisti artimųjų. Ne vienam trūksta ir finansinių resursų.
 
Misija: pakeisti gyvenimą
Raudonojo Kryžiaus iniciatyvos „Šilti apsilankymai“ vadovė Jurgita Labanauskienė teigia, kad vienišų senelių dienas praskaidrina savanoriai. Šiuo metu jie lanko per 200 senelių dvylikoje Lietuvos miestų. Veiklų paletė plati: nuo žurnalų skaitymo, pyragų kepimo iki kelionių prie jūros. Tačiau svarbiausia – ne įmantrios pramogos, o nuoširdus ryšys „Visa ko esmė – girdėti žmogų, jį matyti ir vertinti“, - akcentuoja „Šiltų apsikabinimų“ vadovė ir priduria, kad savanorystė yra sunkus užsiėmimas, reikalaujantis pasiruošimo ir specifinių žinių. Pasak jos, ilgalaikio ryšio kūrimas yra rimtas iššūkis abiem pusėms.
 
Raudonojo Kryžiaus savanorė Ingrida Tauperytė tikina: būna visko, svarbu kalbėti apie nenugludintą savanorystės tikrovę. Kartais ne tik seneliams, bet ir savanoriams svyra rankos, apninka liūdnos mintys. „Savanoriaudami darome gera, bet svarbu, kad nenukentėtų mūsų šeima. Šioje šalyje yra daug senukų, tačiau ir kantrybės reikia daug“, - akcentuoja I.Tauperytė.
Nepaisant iššūkių, Raudonojo Kryžiaus savanoriai pabrėžia: nors prireikia nemažai kantrybės ir laiko, būna įvairių emocinių bangų, kai senolis atsiveria savanoriui ir įsileidžia į savo širdį, gyvenimas nušvinta naujomis spalvomis. Čia ir glūdi savanorių misijos prasmė.


 
Prieš šventes

Psichologė Justina Belevičienė teigia, kad sunkiausia – suvoktas vienišumas: „Yra žmonių, kurie gerai jaučiasi ir būdami vieni. Yra ir kita pusė – nemažai žmonių jaučiasi vieniši net būdami šeimoje, turėdami artimųjų.“

Pasak specialistės, sunkiausia – suvoktas vienišumo jausmas, kai žmogus supranta, kad neturi, su kuo pasidalinti savo džiaugsmais, vargais, nerimu. Pasak specialistės, tada atsiranda žema savivartė, nepasitikėjimas savimi. Žmogus kompleksuoja, ima vengti bendravimo. Tokiu būdu vienišumas tik auga. Būtent dėl sunkumo, nerimo būti neišgirstam, žmonės, ypač senoliai, verčiau linkę išsikalbėti nepažįstamiems – nuo pakeleivių autobusų stotelėje iki vaistininko.
 
Su vienišais seneliais bendrauti būtina, tačiau psichologė J.Belevičienė ragina apsišarvuoti empatija ir kantrybe, suprasti ir nepamiršti komplimentų. „Jie gali būti visai paprasti, tačiau svarbiausia, kad būtų nuoširdūs. Stengiuosi pašnekovą pagirti už minčių išdėstymą. Jie dažnai nusistebi, kai padėkojame už tai, ką jie pasakė, pasakome, kad padėjo mums, suteikė peno apmąstymui“, - pastebi psichologė.
Kokių pokalbių senjorai laukia artėjant Kalėdoms? J.Belevičienė pabrėžia, kad švenčių laikotarpį ne kiekvienas senelis pasitinka džiaugsmingai, tad svarbu į tai atsižvelgti. „Šventinį džiaugsmą prie senjorų reikėtų dozuoti, neiti su išankstine pozityvia nuostata. Galbūt senjorui tai emociškai sunkiausias metų laikotarpis. Patarčiau santūriai apie šventes pakalbėti, paklausti, kaip jaučiasi, ką viduje išgyvena, kokių pokyčių tikisi.“

 
Svarbu
Trys patarimai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie vienišų senolių problemos mažinimo:
Dažniau skambinti ir aplankyti artimuosius.
Neatstumti bendrauti norinčių senjorų ir kantriai juos išklausyti.
Skatinti senjorus dalyvauti įvairiuose renginiuose, burtis į bendruomenes ir neužsisėdėti namuose.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris