Naujausi duomenys
 
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nurodo, kad Vaistinių preparatų registre šiuo metu registruoti 4374 vaistiniai preparatai, iš kurių 361 tiekimas laikinai sutrikęs. Jų nepakeičiami – 157. „200 vaistų, kurių tiekimas šiuo metu laikinai sutrikęs, įrašyti į 2024 m. II pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainyną“, – informuoja tarnyba.
 
VVKT pastebi, kad vaistų tiekimo sutrikimų tendencija Lietuvoje yra auganti. „Jei 2022 m. fiksuoti 1003 pranešimai apie laikinus tiekimo sutrikimus, 2023 m. tokių pranešimų gauta 1430“, – skelbia tarnyba ir atkreipia dėmesį, kad metinis sutrikimų skaičius skaičiuojamas pakuotėmis, t. y., vaistas vienas, o sutrikimai (pvz., N10, N1, N20) atitinkamai vertinami kaip trys atskiri.
 
Nėra nuo 2022-ųjų
 
Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Giedrė Baršauskienė patvirtina, kad tam tikrų medikamentų trūkumo problema kelia nuolatinį rūpestį.
 
Ji pabrėžia, kad blogiausia, kai tiekime nėra lėtinėms ligoms gydyti skirtų medikamentų. „Pavyzdžiui, vaikų bronchų astmai gydyti mažų dozių inhaliatoriai didmeninės vaistų prekybos įmonių netiekiami nuo 2022-ųjų sausio. Tėvai jų ieško net po mėnesį laiko. Tenka važiuoti iš vieno Lietuvos galo į kitą ir žiūrėti, ar nėra kur užsilikusių, – pasakojo G.Baršauskienė. – Tebetrūksta kompensuojamų vaikams skirtų sirupinių pirmo pasirinkimo antibiotikų. Juos galima įsigyti tik nekompensuojamus. Kai buvo sirgimų pikas, apskritai nebuvo galimybės įsigyti antibiotikų sirupo forma.“
 
Prieš išrašydami vaistą, kurio įtaria galint nebūti, gydytojai jau įprato skambinti į vaistines. „Kitaip pacientas grįš persirašyti receptą ir taip gaišis visų laikas, didės eilės“, – konstatavo G.Baršauskienė. 
 
Trūkumas ir ligoninėse
 
Medikamentų stokoja ir ligoninės. Vadovai prabyla tai apie vienų, tai kitų preparatų trūkumą. Jie atkreipia dėmesį, kad nėra ką kalbėti apie atsargas karinei grėsmei, jei reikia galvoti, kaip užtikrinti einamuosius poreikius.
 
Kauno klinikų vaistinės vedėja Birutė Varanavičienė informuoja, kad šiuo metu Kauno klinikose jaučiamas tam tikrų antibiotikų, pavyzdžiui, klaritromicino injekcijų trūkumas. Taip pat nepakanka ir kitų vaistų, pavyzdžiui, ketamino injekcijų.
 
Trūkstant vaistų jie skiriami tik tiems pacientams, kuriems labiausiai reikia. „Kauno klinikose vaistai paprastai perkami dviejų trijų mėnesių rezervui. Jei pastebima, kad kokio nors konkretaus vaisto gali neužtekti, jo vartojimas yra optimizuojamas: šis vaistas skiriamas tiems pacientams, kuriems negali būti skiriamos kitos alternatyvos“, – teigė B.Varanavičienė.
 
Vaistinės vedėja atkreipė dėmesį, kad sutrikus kurio nors vaisto tiekimui, jis gali būti pakeičiamas kitu (kito gamintojo arba kitos sudėties), jei tai saugu pacientui.
 
Tačiau Valstybės kontrolės audito ataskaita pernai parodė, kad esant vaistų tiekimo sutrikimams, Lietuvoje neužtikrinamos pakankamos galimybės juos keisti kitais.
 
Šalino iš kainyno
 
Valstybinės ligonių kasos specialistai suskaičiavo, kad kai rengė 2024 m. antro pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainyno projektą, iš VVKT gavo informaciją dėl 19 vaistų tiekimo sutrikimų. Dėl to iš būsimo kainyno išbraukė 17 vaistų.
 
„Visiems septyniolikai vaistų kainyne buvo analogai, o du vaistai liko neišbraukti ir esant tiekimo sutrikimui, nes rinkoje tuo metu nebuvo jokių kitų šių medikamentų analogų tiekėjų, kurie galėtų atvežti į Lietuvą trūkstamus vaistus“, – aiškino Valstybinė ligonių kasa (VLK).
 
Pernai situacija buvo kitokia – Valstybės kontrolė pateikė pastabą, kad VLK iš kainyno projekto neišbraukė net 43 proc. vaistinių preparatų, nors VVKT ją informavo apie numatomus šių vaistinių preparatų tiekimo sutrikimus. Galiausiai 6 iš 15 vaistinių preparatų tiekimas buvo sutrikęs visą kainyno galiojimo laikotarpį. Ligonių kasa tada nurodė, kad vieno gamintojo vaistai nebuvo išbraukti, nes jų nebuvo kuo pakeisti.
 
Priežastys
 
G.Baršauskienė teigia, kad anksčiau situacijų, kad būtų tokie vaistų tiekimo sutrikimai pasitaikydavo retai. Padažnėjusį vaistų trūkumą ji sieja su vaistų kompensavimo pokyčiais.
 

„Kai būdavo kompensuojama veiklioji medžiaga ir žmogus galėdavo įsigyti vaistą sumokėjęs kainų skirtumą, įmonės galimai buvo labiau suinteresuotos tiekti vaistus. Dabar, matyt, kai kompensuojamas tik pigiausias vaistas, įmonės skaičiuoja, kad jiems tiekti vaistą mūsų rinkai neapsimoka ir nustoja tai daryti. Taip medikamentų pasirinkimas rinkoje mažėja“, – svarstė Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Giedrė Baršauskienė. 

 
Rizika, kad vaisto neliks padidėja ir jei lieka viena jį tiekianti įmonė. „Onkologiniams ligoniams, vartojantiems narkotinius analgetikus, vidurių užkietėjimo gydymui buvo tik vienas kompensuojamas vaistas šalyje ir jo neliko“, – pavyzdį pateikia vaistinės vedėja.
 
Kai negali gauti vaistų, nemaža dalis pacientų važiuoja į Lenkiją, nes ten gali įsigyti jų ir mažesne kaina.
 
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba išskiria keturias tiekimo sutrikimų priežastis. Tai – logistikos, gamybos problemos (pritrūksta medžiagų), padidėjęs poreikis ir komercinės priežastys. Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tada vaisto pritrūksta ne vienoje šalyje.

---

 
Paciento patirtis

Keičiantis kainynui prarado 800 eurų
Perėjimas iš senojo į naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną vis dar nėra sklandus ir labiausiai dėl to kenčia pacientai.
 
G.Baršauskienė pasakojo, kad birželio 30 dieną onkologiniam ligoniui gydytojas paskyrė kompensuojamą chemoterapinį preparatą. Tačiau liepos 1 dieną atvykus į vaistinę žmogus šio medikamento įsigyti negalėjo, nes iki liepos buvo kompensuojamas vienos firmos vaistinis preparatas, o nuo liepos – jau kitos, kurio vaistinės nebuvo spėjusios įsigyti.
 
„Žmogui beliko pasirinkimas arba laukti, kol bus atvežtas kompensuojamas vaistas nutraukiant chemoterapinį gydymą arba pirkti turimą, bet nekompensuojamą vaistą už savo pinigus. Pacientas visgi sumokėjo 800 eurų nenorėdamas nutraukti gydymo“, – pasakojo G.Baršauskienė.
 
Ji teigė, kad žmonės dažnai nukenčia dėl staigių kompensuojamųjų vaistų kainyno pokyčių. „Vaistinės galimai nėra laiku informuojamos, kurie vaistai jau nebus kompensuojami ir kurie bus kompensuojami naujai, todėl nespėja pasiruošti ir jų įsigyti“, – sakė pašnekovė ir priduria, kad pacientai laiku negauna jiems būtinų kompensuojamų medikamentų kraujo spaudimui reguliuoti, nuo onkologinių ir kitų ligų. 
 
G.Baršauskienė atkreipia dėmesį, kad kovoje su onkologine liga gydytojai sudėlioja gydymo schemą palaikant reikiamą vaisto koncentraciją organizme. Jei pacientai neišgali sumokėti, jie turi daryti pertrauką ir tai kenkia gydymui. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!