Vaistų kompensavimo naujovės - „stovinčiam vandeniui“ išjudinti?

Ana Daukševič
2014-10-24
Tai, kad vaistų kompensavimo sistema neaiški, - anokia naujiena ne tik pacientams, gydytojams, bet ir politikams. Daugelis nesuvokiame, kodėl seniai Vakarų Europoje registruoti ir kompensuojami medikamentai mūsų pacientus pasiekia po kelerių metų arba nepasiekia visai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai sako „gana“ ir ruošia naujoves už vaistų kompensavimą atsakingiems valdininkams – jau netrukus visi jų sprendimų argumentai dėl medikamentų įtraukimo į Kompensuojamų sąrašą bus skelbiami viešai.
Vaistų kompensavimo naujovės - „stovinčiam vandeniui“ išjudinti?
Vaistų įtraukimas į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą – ne tik pacientų, farmacininkų, bet ir sveikatos politikų galvos skausmas.

Niekas už nieką neatsako

„Mūsų gyventojai pagrįstai piktinasi, kai moka mokesčius, tačiau nesulaukia tinkamo gydymo, ypač sunkių ligų atvejais. Gaunu nemažai laiškų, iš kurių žinau daug skaudžių faktų. Pavyzdžiui, komisija (Vaistų kompensavimo – red. past.) nesusirenka dėl to, kad buvo tik viena paraiška. Kai jau sprendimas priimtas, per vėlu - žmogus numiręs. Ar atsakomybę prisiima žmonės, dirbantys komisijose? Įdomūs ir atvejai, kuomet žmogui stacionare vaistas kompensuojamas, o išleidus pacientą namo, jis jau turi mokėti visą kainą už medikamentą“, - apie vaistų kompensavimo kuriozus pasakoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė (nuotr.). Dar daugiau, parlamentarė kelia klausimą, kodėl neretai Europoje vaistas turi aukštą terapinę vertę, o štai Lietuvoje – mažą. „Kas tai nustato ir kodėl vaistas nekompensuojamas?“ - piktinasi D.Mikutienė.
Priekaištų mūsų šalies medikamentų kompensavimo sistemai turi ir įmonės „Ernst&Young Baltics“ Neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus darbo grupės vadovas Liudas Jurkonis. „Analizavome vaistų kompensavimo procesą ir padarėme išvadą, kad kompensavimo sistema yra uždara. Tai reiškia, arba pavaldi ar jos atsakomybė ribota. Be to, sprendimai dėl vaistų kompensavimo viešinami tik paskutinėje stadijoje, tačiau neatskleidžiami argumentai, kurie pagrįstų sprendimą. Siūlome sprendžiant kompensavimą įtraukti ir kitas institucijas – Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, nepriklausomus ekspertus“, - teigė L.Jurkonis.
Tuo tarpu farmacinių įmonių grupei „Local American Working Group“ atstovaujantis Arnas Vozbutas tikina, jog dėl neaiškios kompensavimo sistemos nukenčia ir farmacininkai. „Nesiekiame apeiti taisyklių, norime, kad jos būtų aiškiai žinomos ir visiems vienodos. Turi būti aiškiai įvertinta medikamento vertė pacientui. Mūsų gydytojai seka Europoje egzistuojančias gydymo metodikas, tačiau įrankiai – medikamentai, jiems nėra prieinami dėl biurokratinių kliūčių. Surasti šiandien išsamų sprendimą dėl vaisto kompensavimo praktiškai neįmanoma“, - tikino A.Vozbutas.

 
Skelbs viešai
Panašu, tiek politikai, farmacininkai, pacientai ar gydytojai sutinka – skaidrumas vaistų kompensavimo sistemoje atsiras tik tuomet, kai visi komisijų (vaistų vertinimo, kompensavimo, apeliacijos) sprendimai bus skelbiami viešai. Ir kalbama ne tik apie galutinį nutarimą, tačiau ir apie visų „už“ ar „prieš“ paviešinimą. „Geras pavyzdys yra Anglijos sistema, kuomet kitą dieną po sprendimo priėmimo skelbiama visa informacija, vaizdo įrašas su kiekvieno komisijos nario pasisakymais, komentarais. Rengiame Farmacijos įstatymo pataisas. Numatome prievolę susirinkti komisijai ne tik tada, kai surenkama paraiškų daugiau. Taip pat bus įteisinta komisijos narių rotacija, kad negalėtų dalyvauti tuo pačiu metu dviejose komisijose. Anksčiau gi atsitikdavo taip, kad tie patys žmonės priimdavo sprendimą, o vėliau būdavo apeliacinėje komisijoje. Be to, numatome komisijos atsakomybę už priimamus sprendimus“, - planuojamus pakeitimus vardina D.Mikutienė. 
Antrina jai ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė: „Kompensuojamieji vaistai ir centralizuotai perkami sudaro didesnę vaistų rinkos dalį. Nuolat stengiamės, kad vaistų kompensavimas būtų kuo skaidresnis.“ Tiesa, čia pat ministrė teigė nemananti, jog pati sistema yra bloga. „Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, įrašymo į Kompensuojamųjų vaistus sąrašą tvarka nėra ydinga. Tačiau jie siūlė numatyti komisijų narių rotaciją bei komisijų pirmininkų kvalifikacinius reikalavimus. Dabar rengiamasi keisti po pusę komisijų narių. Geriausiai proceso skaidrumą užtikrina elektroninės sistemos, todėl ateityje norima perkelti paraiškų pateikimą ir komunikavimą su pareiškėjais į elektroninę terpę“, - sakė R.Šalaševičiūtė. 

Nesutaria dėl paslapties

Įdomu tai, jog kalbant apie skaidrumą, dalis politikų vis dėlto laikėsi nuomonės, esą viešinant sprendimus dėl vienos ar kitos farmacijos įmonės medikamento įtraukimo į Kompensuojamųjų sąrašą, „šiek tiek“ konfidencialumo turi išlikti. Pasak R.Šalaševičiūtės, tai visų pirma apima vaistų kainą derybų metu. Neva tai komercinė paslaptis. Dar daugiau – ministrės teigimu, pačios farmacijos kompanijos galės nurodyti, kokios informacijos viešai skelbti negalima. Tokia pozicija papiktino Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoją Romą Zienką (nuotr.). „Viena vertus, verslas reikalauja skaidrumo, tačiau kita vertus, yra iškeliamas konfidencialios informacijos klausimas. Mūsų nuomone, kai kalbame apie viešų pinigų panaudojimą, kokia dar komercinė paslaptis gali būti? Vaistus perkame už žmonių pinigus, o vėliau aiškiname, kad jie negali sužinoti kainos. Reikia siekti, kad būtų atsisakyta konfidencialios informacijos“, - aiškino R.Zienka. Antrino jam ir Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė: „Negali būti jokių priežasčių, kodėl kas nors neviešinama. Tačiau pastebiu, kad ministerija nelabai suinteresuota diegti skaidrumo standartus. Reikia pažymėti, kad vaistų kompensavimui skiriama apie 800 mln. litų – tai didžiulė suma. Man Sveikatos apsaugos ministerija bei visa sveikatos sistema panaši į stovintį vandenį. Puikiai žinote, kas atsitinka su juo.“
Galiausiai nuomonę dėl konfidencialios informacijos nusprendė pareikšti ir farmacijos kompanijos „Eli Lilly“ direktorė Aurelija Juškevičienė. „Vienintelė konfidenciali informacija – kaina derybų metu. Kai susiderame, ji irgi tampa vieša. Jeigu kompanija nenori skelbti, reiškia sprendimą dėl jos vaisto reikia atidėti“, - teigė A.Juškevičienė.   
 

Tarp kitko
Dabar vaistų kompensavimas priklauso nuo trijų komisijų:
Vertinimo, kuri įvertina vaisto terapinę ir farmaekonominę naudą ir įtaką PSDF biudžetui, prognozuojamas priemokas ir jų dengimą.
Ligų, kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių komisija priima sprendimą, į kurį sąrašą įtraukiamas vaistas, kokios turi būti pasirašomos sutartys su pareiškėjais (farmacininkais), kokios numatomos vaisto skyrimo sąlygos.
Apeliacinė komisija, kuri svarsto skundus dėl ankstesnių komisijų priimtų sprendimų.


 
Komentarai
LR Prezidentės patarėja Aira Mečėjienė:

- Prezidentė ne kartą ir ne vienam ministrui kalbėjo, kad vaistų kompensavimo sistemoje aiškumo ir skaidrumo stokojama. Norėčiau akcentuoti svarbiausius dalykus. Pirmiausia, kol kas taip ir nebuvo įvardinta, kokia yra vaistų kompensavimo politika, koks jos tikslas. Antra – daug kalbama apie farmacinių kompanijų ir valstybės institucijų veiklą skaidrinant sistemą, tačiau pamirštama, kad svarbiausias yra pacientas. Jo įtraukimas į sprendimų priėmimą yra būtinas. Trečia – objektyvios informacijos stygius ir sukuria nepasitikėjimą bei galbūt korupciją. Galiausiai, ministerijai atėjo laikas veikti ir referuoti apie atliktus veiksmus visuomenei, politikams.


Ministro pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus:

- Manau, kad visuomenei trūksta supratimo, kaip veikia vaistų kompensavimo mechanizmas. Pacientas turi teisę į kokybišką gydymą – saugų, veiksmingą ir prieinamą. Jis turi pagrįstų lūkesčių gydytis efektyviausiais metodais ir vaistais. Dažnai efektyvus gydymas yra brangus. Reikia suprasti ir mūsų ekonomiką, bet ten, kur mirtinai reikia, negalioja kitos taisyklės – medikamentas turi būti. Balansas tarp galimybės ir būtinybės turi būti pasiekiamas ne ligonių sveikatos sąskaita. Racionalus vaistų vartojimas tai ne bet kokių pigiausių, bet efektyvių medikamentų, atitinkančių paciento poreikius. Turime atlikti solidžią farmaekonominę analizę. Taip, problemų yra visur, bet mums nuo to nelengviau, turime galvoti apie savo šalį.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Lauktuvės“ iš Nepalo

    Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica