Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

www.lsveikata.lt
2024-05-24
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalaikis atviroje gamtoje gali būti išties malonus ir atpalaiduojantis, tam, kad būtume saugūs ir ramūs, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė įvardija, kad nepriklausomai nuo to, ar ilsimasi miške, prie vandens telkinių ar sodyboje, kartu su savimi turėti įvairiems negalavimams skirtą vaistinėlę yra išmintinga. Tad kas joje turėtų būti?
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?
„Negalime garantuoti, kad gamtoje netyčia nesusižeisime, todėl pasiruošus turėti vaistų nuo skausmo – gera išeitis. Planuojant aktyvią veiklą, vaistinėlę galima papildyti ir geliu nuo raumenų skausmo“, – sako vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.

Kasdien vartojami vaistai
 
Vaistininkė G.Šimkė paaiškina, kad net ir atostogaujant labai svarbu nepamiršti kasdien vartojamų, gydytojo paskirtų vaistų. Priklausomai nuo išvykos trukmės, būtina iš anksto pasirūpinti, kad vaistų užtektų tiek jos metu, tiek dar kurį laiką grįžus į namus. Tai padės išvengti staigaus nuolatinių vaistų nutraukimo šalutinių reiškinių, kurie kai kuriais atvejais gali būti itin nemalonūs. Pavyzdžiui, jei kasdien vartojate antidepresantus ar arterinį spaudimą reguliuojančius vaistus, staiga juos nutraukus galima gana greitai sulaukti nemalonių ligos simptomų, kuriuos slopindavo medikamentai.
 
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
 

Galvos, skrandžio ir kiti skausmai gali pasireikšti netikėtai, todėl vaistinėlėje pravartu turėti nesteroidinių vaistų nuo skausmo, temperatūros ar uždegimo. Temperatūrai mažinti gali būti naudojami paracetamolio preparatai, o skausmui ir uždegimui – acetilcisteino, ibuprofeno, naprokseno ar deksketoprofeno veikliųjų medžiagų preparatai. Negana to, tokio pobūdžio vaistai gali tapti tikru trumpalaikiu išsigelbėjimu nuo sąnarių ir raumenų skausmų, atsirandančių po aktyvaus fizinio krūvio ar įvairių traumų.
 
„Gamtoje dažniausiai atsipalaiduojame, todėl pamirštame sekti, kiek išgeriame vandens, o didesnėse kompanijose neretai atsiranda ir alkoholio, kepsninėje gaminami patiekalai taip pat ne visada pasiseka puikiai. Tokiais atvejais galime sulaukti nemalonių ir skausmingų pojūčių, pavyzdžiui, galvos ar skrandžio skausmo. Negalime garantuoti ir to, ar gamtoje netyčia nesusižeisime, todėl pasiruošus turėti vaistų nuo skausmo – gera išeitis. Planuojant aktyvią veiklą, vaistinėlę galima papildyti ir geliu nuo raumenų skausmo“, – sako G.Šimkė.
 
Tvarsčiai ir dezinfekcija
 
Jei susižeidėme, pirmasis žingsnis turėtų būti žaizdos dezinfekcija. G.Šimkė dalijasi, kad kuo sužeidimas švaresnis – tuo mažesnė įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, supūliavimo, tikimybė. Kartu su savimi į išvyką į gamtą būtinai reikėtų pasiimti dezinfekcinę priemonę, kurią būtų patogu naudoti. „Camelia“ vaistininkė sako, kad dažnu atveju pacientai renkasi purškiamas priemones, kadangi jas patogu aplikuoti. Žinoma, siekiant tinkamai nuvalyti žaizdą, vien to nepakaks – šalia reikėtų turėti švarios ir sterilios marlės, tvarstį ar bent jau vatos tamponėlių, kad būtų galima nuvalyti sužeidimo vietą ir kraštus aplink ją.
 
„Keliaujant, visada kartu reikia turėti ir binto, ir pleistrų, nes jie praverčia ne tik nusibrozdinus, bet ir užlipus ant stiklo, įsipjovus su žolės stiebu, pritrynus pūsles ar net patyrus nudegimus. Kiekvienu atveju žaizda turi būti švari, sausa ir gauti pakankamai deguonies. Tai sumažina įvairių infekcijų riziką ir paspartina gijimo procesus“, – paaiškina vaistininkė G.Šimkė.
 
Nepamirškime virškinimo
 

Vykstant į gamtą, virškinimo problemos gali sugadinti visą laisvalaikį, todėl labai svarbu kartu su savimi turėti atitinkamų virškinimo sutrikimus palengvinančių preparatų. Keptas maistas, saldumynai ir alkoholis gali paskatinti rėmenį, todėl skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai gali tapti tikru išsigelbėjimu. Lygiai taip pat, pasireiškus viduriavimui ar sustreikavus virškinimui, gali padėti simetikono ar diosmektito preparatai. Apsinuodijus – gelbės angliukas bei virškinimo fermentai.
 
„Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į jaučiamus simptomus – jei pakyla aukšta temperatūra, jaučiamas šaltkrėtis, vemiama, viduriuojama ir prarandama daug skysčių, patartina negaišti laiko ir pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku dėl tolimesnių veiksmų“, – priduria vaistininkė G. Šimkė.
 
Vaistai nuo alergijos
 

Uodų bei bičių gamtoje ir net miesto centre – jau apstu. Negana to, žydint pievoms, medžiams, krūmams ir gėlėms, aplink randasi ir daug alergenų. Nenuostabu, kad net nealergiškiems žmonėms gali pasireikšti silpnesnės ar stipresnės alerginės reakcijos. Vaistininkė rekomenduoja kartu savimi turėti geriamus antihistamininius vaistus – jie gali padėti sumažinti niežulį, bėrimus, nosies užgulimą ir akių ašarojimą. Taip pat reikėtų kartu pasiimti alerginę reakciją mažinantį gelį ar tepalą, akių lašus nuo alergijos ir purškalą nuo nosies paburkimo. Na, o ypač alergiškiems žmonėms su savimi reiktų turėti net ir paruoštą adrenalino autoinjektorių, kurį gali paskirti gydytojas, informuotas apie turimas paciento alergijas. 
 
Apsauga nuo uodų, erkių ir mašalų
 
Šilti orai, lengva drėgmė, žolė ir medžių pavėsis – nuostabi terpė gyvuoti įvairiems vabzdžiams, mašalams bei erkėms. G.Šimkė įvardija, kad nors veiksmingiausia apsauga nuo erkių platinamo erkinio encefalito yra skiepai ir jais pasirūpinti reikėtų iš anksto, poilsiaujant gamtoje taip pat patariama nepamiršti erkių platinamos Laimo ligos, skausmingų mašalų įkandimų bei uodų sukeliamų nemalonumų. Lietuvai esant aktyviojoje minėtų vabzdžių ir voragyvių zonoje, įvairių apsaugos priemonių galima įsigyti bene visur. Tai gali būti purškalai, tepalai, aliejai, apyrankės, net plaukų gumytės. Tačiau jas naudojant būtina atidžiai perskaityti naudojimosi instrukciją, kadangi skiriasi priemonių veikimo laikas, po kurio reikėtų jas aplikuoti dar kartą.
 
Priemonės nuo žalingų saulės spindulių
 
Siekiant apsaugoti odą nuo pernelyg didelės saulės poveikio, būtina naudoti kosmetikos priemones su pakankamu saulės apsaugos faktoriumi, kitaip žinomu trumpiniu SPF. Vasarą veidui rekomenduojama naudoti ne mažesnę nei  SPF50 apsaugą, o kūnui – ne mažesnę nei SPF30. Naudingiausia rinktis tas priemones, kurios apsaugo nuo UVB ir UVA spindulių. Taip pat svarbu reguliariai aplikuoti priemones nuo saulės, ypač po plaukiojimo, nusisausinimo rankšluosčiu, persirengimo ar labiau suprakaitavus. Jeigu visgi teko patirti nudegimus, pagelbėti gali specialiai tam skirtos priemonės, kurių sudėtyje būtų gausu pantenolio, dekspantenolio, alavijo ir pan.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, ku...
    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių J...

    razinka


    Sveika šeima


    Implantams – reikalavimai, tamponams – jokių?

    Naujas tyrimas atskleidė, kad tamponuose yra toksiškų metalų, įskaitant šviną ir chromą, tad milijonai moterų galimai patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Lietuvos akušeriai ginekologai teigia nusivylę tiek gamintojais, tiek šalies institucijų darbu: „Įvairiausiems dantų implantams taikomi tam tikri re...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris