Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys sako, kad lyginant su kaimynais - estais arba latviais - Lietuvoje ir vaistų prieinamumas didesnis, ir kainos mažesnės. Tiesa, sutinka, kad mažinti jas dar būtų įmanoma, jei tuo labiau būtų suinteresuoti ir farmacininkai.
Konferencijos metu pasirašytas atnaujintas susitarimas dėl bendrų Baltijos šalių vaistų pakuočių ženklinimo procedūros tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos vaistų agentūrų. Nuotr.. iš kairės: Estijos vaistų agentūros vadovė Kristin Raudsepp, Lietuvos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys ir Latvijos vaistų agentūros Teisės skyriaus vadovė Sanita Timbare – Zilvestere.
Faktas
Praėjusią savaitę vyko Baltijos šalių Vaistų agentūrų konferencija ir Lietuvos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 20-ies metų minėjimas.
Konferencijoje vyko paralelios sesijos, kuriose ekspertai dalinosi patirtimi apie Baltijos šalių vaistų pakuočių ženklinimą, aptarė vaistų kontrolės Geros Gamybos Praktikos pakeitimus, lankėsi Valstybinės vaitų kontrolės tarnybos laboratorijoje. Buvo pristatyti pranešimai apie Lenkijos ir Čekijos vaistų rinkas, taip pat Europos vaistų agentūros vyriausiasis patarėjas strategijos klausimais Prof. Guido Rasi pristatė Europos vaistų agentūros veiklos strategiją.
Tradicinėse Baltijos šalių vaistų agentūrų atstovų susitikimuose išklausoma informacija apie Europos Vaistų agentūros pagrindinius strategijos aspektus, kaimyninių šalių vaistų rinkų apžvalgos. Keičiamasi geros gamybos praktikos patirtimi, vaistų kokybės kontrolės, krizių valdymo, farmakologinio budrumo ir kitais klausimais.
- Šalies gyventojai nuolat skundžiasi, kad vaistai brangsta, o valstybinės institucijos nesiima jokių veiksmų, kad kainos mažėtų?
- Jei lygintume vaistų kainas su Lenkija, jos didesnės, tačiau jei lygintume su estais ar latviais vaizdas būtų atvirkštinis. Pas mus gausesnis vaistų pasirinkimas, nes esame didesni nei kaimynai. Tačiau siekiame, kad vaistų srautas dar augtų, tuomet būtų galima spausti kainą. Tiesa, yra ir kitas aspektas – sava rinkos specifika. Tarkim, vaistinių tinklai taip pat nori gauti pelno ir labiau stengiasi platinti tuos produktus, kurie jiems rentabilesni.
- Bet tai natūralu, juk tai – verslas... Nesutinkate su tuo?
- Taip. Tačiau tai ir gerai, ir blogai. Gerai, kad vaistinių tinklai, tampantys didesniais žaidėjais, daro įtaką derantis su vaistų gamintojais ir tiekėjais. Tačiau jie vis dėlto orientuojasi tik į rentabilumų. Kita vertus, ir farmacinės kompanijos nesiima visų veiksmų, kad vaistai atpigtų. Tarkim, pasirašėme sutartį su Lenkija dėl bendrų pakuočių gamybos ir ženklinimo. Farmacininkams tai būtų naudinga: jiems sumažėtų kaštai. Tačiau niekas šia galimybe nepasinaudojo. Kodėl? Nes tektų sumažinti vaisto kainą. Vaistas būtų gaminamas kur kas didesnei rinkai - Lenkijos ir Lietuvos. Tai vaistų tiekėjams „sugadintų“ kainą, Lietuvoje jie atpigtų ir susilygintų su Lenkijos kainomis. Farmacija – verslas. Tačiau kai reikia į rinką įvesti naują vaistą, pavyksta jiems ir kainas sumažinti, ir geras sąlygas sukurti. Natūralu, versle kiekvienas nori uždirbti.
- Kalbant apie naujų vaistų atėjimą į rinką, farmacininkai dažnai priekaištauja, kad Lietuvoje vis dar neveikia sveikatos technologijų vertinimas vaistų srityje. Tiesa?
- Taip kategoriškai teigti negalima. Sveikatos technologijų vertinimas (HTA – angl. trump. - red. past.) veikia, jei kalbame apie medikamentų įtraukimą į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Vertinama kiekvieno preparato terapinė vertė. Tačiau reikia sutikti, kad kol kas neturime pažangios HTA sistemos kaip Vakarų Europoje. Sutinku, kad trūksta platesnio vertinimo ir įsigilinimo į ekonominę dalį, kad galėtume vertinti įtaką biudžetui. Kalbu ne tik apie skiriamas lėšas konkrečiai vaistų eilutei, bet kur kas plačiau - apimant socialinę sritį, ir net savivaldybių biudžetus.
Tačiau sveikatos technologijų vertinimas - brangi sritis. Kol kas tam neturime pakankamai apmokytų žmonių. Naujos technologijos kainuoja daug ir rizika jas įvedant yra didžiulė. Šioje vietoje reikia visų pusių sutarimo.
- Ką turite omeny?
- Pavyzdžiui, įvedant naują technologiją, vaistą Valstybinė ligonių kasa su vaistų gamintojais sudaro išlaidų valdymo sutartį. Jeigu visi sutariame, kad technologija naudinga, kuria pridėtinę vertę ir net taupo valstybės biudžeto lėšas, viskas puiku. Tačiau, jei atsitinka taip, kad užsibrėžti tikslai nepasiekiami, tuomet suderėtų technologijų savininkai turi grąžinti dalį lėšų. Yra šalių, kur tokia sistema veikia, tačiau norint ją įgyvendinti reikia aiškių kriterijų. Priešingu atveju, tiesiog nesusitarsime. Be to, turi būti ir pacientų stebėsena, kad galėtume aiškiai matyti, ar užsibrėžti tikslai pasiekti ar ne.
- Konferencijos metu buvo pristatytas pranešimas apie priežastis, kodėl sutrinka vaistų tiekimas. Lietuvai, kaip suprantu, tai irgi aktuali problema?
- Taip, vaistų sutrikimų pasitaiko gana dažnai. Tam yra trys pagrindinės priežastys. Pirmoji – gamybos sutrikimai, planavimo problemos - kaip visai neseniai nutiko su tuberkuliozės vakcina. Buvo neįvertintas poreikis. Antra priežastis – verslo ekonominė. Tarkim, kam nors atrodo, kad nebeapsimoka į rinką tiekti vieno ar kito vaisto už tam tikrą kainą. Tiekėjas nori ją padidinti ar pereiti prie kitų produktų, kurie duoda didesnį rentabilumą. Tokia bėda nutinka su pigesniais vaistais ir su tais, kurių poreikis nedidelis. Trečia priežastis – maža rinka, esame mažiau patrauklūs gamintojams. Dabar, kurdami bendrą Baltijos šalių pakuotę, galėtume tapti patrauklesni. Tačiau tik mūsų pastangų, stengiantis sukurti sąlygas pacientams pirkti pigesnius vaistus, nepakanka. Reikia, kad tuo būtų suinteresuotos visos pusės.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
Komentuoti: