Reguliuodama vaistų kainas ministerija sau pakišo koją?

Evelina Machova
2016-12-19
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba atlikusi išsamų tyrimą konstatavo, jog vaistų kompensavimas nėra, nors privalo būti, paremtas ekonomine poveikio rinkai analize. Tai yra viena priežasčių, kodėl vaistų kainos šalyje didesnės, jų įvairovė mažesnė, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai.
Reguliuodama vaistų kainas ministerija sau pakišo koją?
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos pirmininkas Šarūnas Kiesarauskas „Twitter“ paskiroje paskelbė, jog atikus išsamų kompensuojamųjų vaistų kainų tyrimą paaiškėjo, kad jų reguliavimas riboja pigesnių vaistų patekimą į rinką.

Minčių kyla įvairių
Prieš savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatydamas Vyriausybės programą sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga teigė, jog didelis dėmesys bus skiriamas ir vaistų kainų mažinimui. Kalbos, kad Lietuvoje vaistų kainos per didelės netyla kelerius metus. Bandyta imtis priemonių joms mažinti. Bet...

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkai, kartu su Valstybine ligonių kasa visuomenę ragina vaistus vartoti racionaliai ir rinktis tos pačios grupės pigesnius, o ne tuos, prie kurių yra jau įpratę, maža to, dar ir brangesnius. Bet čia, reikia pripažinti, truputį nesueina galai. Vos prieš kelis mėnesius Sveikatos apsaugos ministerija teigė atlikusi tyrimą, kuriame juodu ant balto parašyta, jog generinių vaistų kainos Lietuvoje beveik 80 proc. mažesnės nei kitose Europos šalyse. Kaip čia taip? Kas ko nepasako iki galo?

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga teigia, jog įdomiausia šiuo klausimu tai, kad buvo ne vienas tyrimas. Tarkim, Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos reikalų komiteto „Local American Working Group“ užsakymu atliktas tyrimas parodė priešingą situaciją, nei ją nupaišė Sveikatos apsaugos ministerija. „Atlikus kelis tyrimus, gautos skirtingos nuomonės.
 
Paprastai etinės vaistų kompanijos, kurios sukuria vaistą, jį pardavinėja tik iki patento pabaigos. Kai prasideda masinė generinių vaistų gamyba, jie dažniausiai pasitraukia. Tai, kad etninių vaistų gamintojams net ir pasibaigus patentui Lietuvoje apsimoka šiuos vaistus toliau gaminti bei pardavinėti, mano nuomone, labai daug ką pasako apie generinių vaistų kainas Lietuvoje“, - sako prof. A.Veryga.


Kainas išpūtė reguliavimai
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba, ne kartą teikė rekomendacijas SAM, kokių pokyčių reikėtų norint, kad vaistų kainos Lietuvoje mažėtų. Maža to, prieš savaitę tarnybos pirmininkas Šarūnas Kiesarauskas „Twitter“ paskiroje paskelbė, jog atikus išsamų kompensuojamųjų vaistų kainų tyrimą paaiškėjo, jog jų reguliavimas riboja pigesnių vaistų patekimą į rinką. 

Išeina taip, kad SAM iš principo pati sau pakišo koją kurdama apribojimus, kurie ekonomiškai kainą veikia ne į mažesnę, bet didesnę pusę? Nesinori tikėti, kad tokius sprendimus priimantys specialistai nelabai protauja. Tačiau panašu, kad norėdami kaip geriau, eilinį kartą padarė kaip visad, tai yra ne į tą pusę.


„Reikia pripažinti, kad patys tokią situaciją ir sukūrėme. Kompensuojamųjų vaistų kainos yra valstybės reguliavimo klausimas. Kiek dabar pats gilinuosi į šią problemą ir kalbuosi su farmacininkų atstovais, galiu teigti, jog Lietuva tikrai turi nemažai galimybių susitvarkyti su generinių vaistų kainomis, o sutaupytas lėšas galėtume skirti inovatyviems vaistams“, - sako A.Veryga.

Neparemtas ekonomiškai
Konkurencijos tarybos tyrimas rodo, kad kompensuojamųjų vaistų rinkos reguliavimas yra neveiksmingas, nes riboja analogiško poveikio, bet pigesnių vaistų patekimą į rinką. Be to, joje esančių vaistų konkurencija yra silpna, nes teisinis reguliavimas sudaro palankias sąlygas kompensuojamųjų vaistų kainyne, kartu ir rinkoje išlikti gamintojams su kelis kartus aukštesnėmis kainomis nei konkurentų.

Kita rinkoje egzistuojanti problema yra ta, kad PSDF biudžeto lėšomis dengiamos vadinamosios „bazinės“ kainos apskaičiuojamos pagal vaistų gamintojų viešai deklaruojamas, o ne faktines kainas. Toks apskaičiavimo būdas, pasak Konkurencijos tarnybos specialistų, suteikia gamintojams galimybę manipuliuoti kompensuojamųjų vaistų sistema, išlaikant aukštesnes deklaruojamas vaistų kainas.

Tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė, jog valstybės reguliavimas taikomas kompensuojamiesiems vaistams nėra, nors privalo būti, paremtas ekonomine poveikio rinkai analize. Maža to, tikėtina, kad dėl ydingo kompensuojamųjų vaistų reguliavimo  jų kainos vartotojams yra didesnės, įvairovė mažesnė, o PSDF biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras sako, jog nemažai problemų sukuria ir pacientų pasirinkimas. „Mes leidžiame žmonėms laisvai rinktis, kokio vaisto jie pageidauja. O yra šalių, kurios tiksliai apsisprendžia, kuriuos generinius vaistus pirks valstybė ir kompensuojamas dažnai būna tik vienas variantas. Jei žmogus nori kitokios spalvos tabletės ar gražesnės dėžutės, jis už tai moka pats. Mes gi vis akcentuojame laisvą pasirinkimą ir dabar matome jo kainą“, - sako A.Veryga.

 
Komentaras
Vaistų gamintojų asociacijos direktorius dr. Albertas Bertulis:


Atliktas ne vienas vaistų kainų tyrimas, tik ne visi jie pristatyti visuomenei. Jų metodikos ir tiriamosios imtys skyrėsi, todėl skyrėsi ir rezultatai. Vaistų gamintojų asociacijos pozicija, kad tokių tyrimų neturėtų atlikti suinteresuotos vaistų verslo asociacijos, kurios gali tendencingai iškreipti rezultatus sau naudinga linkme. Pavyzdžiui, siekiant parodyti, kad Lietuvoje yra per aukštos nepatentinių vaistų kainos, Lietuvos kainos buvo lyginamos su pačiomis mažiausiomis Europos šalių kainomis.
 
Tokiu būdu tarsi siūloma Lietuvoje, kuri yra viena mažiausių Europos šalių, nustatyti pačias mažiausias Europoje vaistų kainas. Toks siūlymas visiškai nelogiškas ekonominiu požiūriu, nes gaminant produkciją mažomis partijomis, jos savikaina visada didesnė.
Dažnai girdime teigiant, kad štai kaimyninėje Lenkijoje vaistų kainos kur kas mažesnės. Taip, mažesnės. Tik reiktų nepamiršti, kad ten ir visiems vaistams taikomas aštuonių procentų lengvatinis PVM tarifas. Kitas svarbus momentas, kad ten gyvena trisdešimt šeši milijonai žmonių.
 

Svarbu užtikrinti ne tik mažas vaistų kainas, bet ir vaistų asortimentą, pasirinkimą ir prieinamumą. Vaistinį preparatą sudaro ne tik veiklioji medžiaga, bet ir papildomos medžiagos, kurios skirtingų gamintojų vaistiniuose preparatuose skiriasi. Pacientai gali netoleruoti šių medžiagų arba būti joms alergiški, todėl svarbu, kad gydytojas ir vaistininkas turėtų galimybę rekomenduoti pacientui jam labiausiai tinkantį vaistą.


Be to, ypač pagyvenusiems pacientams vien vaisto formos pakeitimas gali sutrikdyti gydymo režimą ir sukelti kardiovaskulinių įvykių ar kitų komplikacijų riziką. Gydytojai ir vaistininkai puikiai žino, kad vaistinis preparatas ir veiklioji medžiaga – toli gražu ne tas pats.
 

Patentinių vaistų gamintojai dažnai propaguoja bazinės kainos nustatymą konkurso būdu kaip priemonę, garantuojančią maksimalų ekonominį efektą, kurio dėka būtų galima kompensuoti jų gaminamus vaistus, bet visiškai neatsižvelgiama, kokią įtaką tokia sistema galėtų turėti vaistų tiekimui ir gydymo kokybei. Tokiu būdu vaistų kompensavimo sistema paverčiama patentinių ir generinių vaistų gamintojų kovos lauku, ir dėl to gali nukentėti pacientai.
 
Konkursinė sistema neleistų vaistų gamintojams planuoti stabilaus tiekimo į Lietuvą, o kadangi mūsų rinka yra maža, atsirastų vaistų tiekimo sutrikimų rizika. Jau dabar kai kurių vaistų kainos sumažėjusios tiek, kad gamintojai nebegali tiekti jų į Lietuvą ir todėl mažėja asortimentas. Pavyzdžiui, buvo sutrikęs kai kurių generinių onkologinių vaistų tiekimas (fluorouracilo, tamoksifeno ir kt.).
 
Be to, pacientai būtų priversti gydytis tik pačiu pigiausiu vieno pavadinimo vaistu, kuris vienintelis būtų kompensuojamas. Dabar jie turi galimybę pasirinkti jiems tinkamiausią vaistą, primokėdami priemoką, o valstybės kompensuojama dalis visiems vaistiniams preparatams yra vienoda. Konkursinė sistema priverstų pacientus šokinėti nuo vieno vaisto prie kito, ir tai sukeltų dar didesnę sumaištį bei painiavą.
 
VGA nuomone, taupant PSDF lėšas ir mažinant vaistų kainas reikėtų rinktis priemones, kurios užtikrintų vaistų tiekimą, asortimentą, gydymo kokybę ir kompensavimo sistemos tvarumą. Pavyzdžiui, viena tokių priemonių galėtų būti racionalus ir įrodymais pagrįstas vaistų grupavimas.

 
Tarp kitko
Konkurencijos taryba už sveikatos politiką atsakingoms valstybės institucijoms rekomenduoja:
skatinti pigesnių, bet analogiškos kokybės ir veiksmingumo vaistų patekimą į rinką;
kompensuojamos kainos skaičiavimui taikyti faktines, o ne gamintojo deklaruojamas kainas;
ieškoti efektyvesnio kompensuojamos kainos skaičiavimo būdo nei referavimas į kitas valstybes;
panaikinti rinkos dalyvių galimybes sužinoti informaciją apie konkurentų taikomas kainas;
efektyviau informuoti pacientus apie pigiausius analogiškos kokybės vaistus;
tobulinti kompensuojamųjų vaistų prekybai nustatytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, siekiant išvengti gamintojų neleistinos įtakos gydytojams bei vaistininkams dėl konkretaus vaistinio preparato siūlymo.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris