Sveikatos politikai toliau ieško būdų, kaip priversti pacientus rinktis ne brangiausius medikamentus, o pigesnius jų analogus. Esą turėtume mokytis iš švedų, kurie visuomet prašo vaistinėse tokių vaistų. Praėjusią savaitę į pirmąjį posėdį susirinko medicinos, farmakoterapijos ekspertai, kurie bandys perimti Šiaurės šalių pavyzdį ir gydytojams bei pacientams paruošti informacinį leidinį apie racionalų vaistų vartojimą. Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys įsitikinęs – tai padės sutaupyti ne tik PSDF, bet ir žmonių pinigus.
Sveikatos politikai toliau ieško būdų, kaip priversti pacientus rinktis ne brangiausius medikamentus, o pigesnius jų analogus.
Duoda rezultatų
„Atrinkome ligų grupes, į kurias bus orientuotas racionalus vaistų vartojimo planas. Tai ligos, kurioms gydyti išleidžiama daugiausia lėšų. Atitinkamų sričių specialistai pradės versti Švedijos leidinius. Suformuosime lietuviškas ekspertų grupes, farmakologus, kurie bendraudami su specialistais pritaikys leidinius Lietuvai. Akivaizdu, jog skiriasi ir vaistų vartojimas, ir medikamentų registrai ar net gydymas. Atlikę šiuos darbus, bandysime pretenduoti į Europos Sąjungos fondų finansavimą, kuris skirtas pagyvenusių žmonių sveikatai gerinti. Ne paslaptis, kad daugiausia vaistų vartoja būtent senyvo amžiaus žmonės. Vėliau seks informacijos sklaida. Greičiausiai tai vyks antroje šių metų pusėje“, - artimiausius planus dėlioja
Gintautas Barcys (nuotr.).
Kaip tokį sumanymą vertina medikai? Juk siekdami juos informuoti apie racionalų vaistų vartojimą tarsi abejojame, kad dabar jie apie tai žino? „Sunku pasakyti, kaip specialistai vertina racionalaus vaistų vartojimo planą, nes tik šią savaitę jį pristatysime. Tiesiog tokios informacijos niekada nebus per daug. Kita vertus, yra vaistų suderinamumo klausimai. Neretai pacientai serga ne viena, o keliomis ligomis, todėl ne visada medikas gali žinoti apie kitos srities vaistus“, - atsako G.Barcys.
Ir vis dėlto, kam viso to reikia? „Švedai džiaugiasi turėdami racionaliam vaistų vartojimui skirtus leidinius ir jau daugiau nei dešimt metų tęsią šią veiklą. Mes norime to paties. Pateiksime oficialią informaciją tiek pacientams, tiek gydytojams apie vaistus, kaip racionaliai juos vartoti, derinti tarpusavyje“, - paaiškina Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos viršininkas.
Tikslas - sutaupyti
Ko gero nieko nenustebins ir tai, jog vienas racionalaus vaistų vartojimo plano tikslų – sutaupyti. Nereikia pamiršti, jog kalbėdami apie vaistus, visuomet minime ir didelius pinigus. „Be abejo siekiame ir ekonominės plano išraiškos. Kuomet vartojami pigesni medikamentų analogai, tai ne tik susiję su efektyviu gydymu, bet ir ekonomine nauda. Kam išlaidauti, jei tą patį rezultatą galima pasiekti išleidžiant mažiau lėšų. Be to, tai bus atsvara ir farmacinėms kompanijoms. Matome švedų statistiką. Suprantame, kad kai kuriose srityse galėtume mažiau skirti pinigų brangesniems vaistams ir taip sutaupę pratęsti gydymą arba investuoti į inovacijas“, - tikina G.Barcys.
Antrina jam ir sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov: „Matome dvi blogybes tiek statistikoje, tiek praktikoje. Tikrai ne visuomet perkami pigiausi vaistai, nors ne visada yra pagrindas rinktis brangiausius. Kartais pasirenkami tie medikamentai, kurie nėra patys geriausi konkrečiam gydymui. Žmogus gauna receptą, kuriame nurodyta veiklioji medžiaga. Atėjęs į vaistinę jis mato, jog gali pasirinkti iš kelių vaistų. Tuo atveju labai daug priklauso arba nuo vaistininko, arba nuo gydytojo, kuris prieš tai patarė rinktis vieną, ar kitą. Kitais atvejais pats žmogus renkasi ir nebūtinai jam pasiūlomi pigiausi medikamentai. Stengiamės, kad mūsų vartotojai elgtųsi racionaliai. Sutaupytų ne tik savo pinigus, bet ir gautų vaistą, kuris iš tikrųjų jam padeda. Ruošiame informaciją, specialistus, kurie racionaliai patartų žmonėms. Norime, kad ir patys pacientai nepasimestų.“
Brukami nebus
Vienas klausimas visgi lieka neatsakytas – ar teisinga yra versti žmogų pirkti pigesnius vaistus nepaliekant jiems galimybės rinktis? O medikai? Ar jie nesipriešina tokiai idėjai, juk niekas kitas negali geriau žinoti, kokio medikamento reikia ligai gydyti? „Kol kas pasipriešinimo mūsų idėjai tikrai nejaučiame. Manau, kad jo ir nebus. Nebruksime vien tik pigiausių vaistų. Racionalaus medikamentų vartojimo planas skirtas informacijos pateikimui, kurią gavę pacientai pasirinktų teisingai. Niekas jų nevers ir nesakys, kad žūtbūt rinktųsi pigiausią vaistą ir ne kitokį. Siekiame suteikti pacientams žinią apie generinius medikamentus. Jie toli gražu ne visada yra prastesni už etinius. Gydytojus, specialistus taip pat reikia informuoti, koks pasirinkimas yra racionaliausias. Be abejo, niekas pasirinkimo teisės neatims. Todėl nemanau, kad bet koks pasipriešinimas būtų logiškas. Platinsime informaciją visoms suinteresuotoms pusėms, tačiau neturime tikslo uždrausti kokio nors vaisto pardavimą. Tokio dalyko negali būti“, - atsako viceministras.
Komentaras
LSMU ligoninės Kardiologijos klinikos Kardiologijos ambulatorijos vadovas prof. Rimvydas Šlapikas:
- Sunku komentuoti planuojamus išspausdinti leidinius su informacija apie racionalų vaistų vartojimą, nes nežinau, kaip jie atrodys, kokia informacija bus pateikta. Be abejo, racionalaus vaistų vartojimo planas iš esmės yra reikalingas. Klausimas tik, ar bus siūloma vartoti pigiausius medikamentus? Nesu tikras, kad taip reikėtų daryti. Jeigu plane numatyta pateikti informaciją pacientui, kaip, kada vartoti medikamentus, tai gali padėti. Tačiau siūlyti žmogui rinktis vienus ar kitus vaistus nėra iki galo teisinga. Apie tai turi spręsti medikas. Situacijų pasitaiko įvairių. Tikrai ne visi pacientai vartoja medikamentus racionaliai. Dar daugiau – šalia skiriamų receptinių vaistų pacientai neretai prisiperka visą galybę įvairių papildų, reikia to ar ne. Svarbiausia, kad žmogus laikytųsi nustatyto gydymo plano ir nepradėtų savo nuožiūra keisti medikamentų. Sutinku, kad mūsų šalies pacientams reikia dar paaiškinti, kas yra racionalus vaistų vartojimas.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: