Prancūzija – viena išlaidžiausių
Tokia Prancūzijos Vyriausybės iniciatyva neturėtų stebinti, nes 2011 m. vienas Prancūzijos gyventojas vidutiniškai išleido 608 eurų vaistams. Valstybinė sveikatos draudimo sistema kompensavo apie 70-72 proc. vaistų kainos. O prieš dvejus metus Prancūzijos išlaidos vaistams siekė 15 proc. visų sveikatos apsaugos išlaidų, arba 1,67 proc. viso šalies BVP, ir buvo vienos didžiausių Europoje. Tiesa, per paskutinius keliolika metų Prancūzijos vaistų kompensavimo išlaidos neretai viršijo 20 proc. viso sveikatos apsaugos biudžeto.
 
Palanki kompensacijų už vaistus sistema Prancūzijoje sukūrė rinką, kurioje medikai ir pacientai nebuvo suinteresuoti žemesne vaisto kaina, todėl generiniai vaistai iki paskutiniojo dešimtmečio nebuvo populiarūs. Ši tendencija taip pat siejama su visuomenės nepasitikėjimu generiniais medikamentais. Tokios visuomenės ir profesionalų nuomonės pasekmė – kaip ant mielių augusios išlaidos vaistams: nuo 1990 iki 2006 metų jos padvigubėjo.
 
Politinė iniciatyva
Prancūzijos farmacijos rinka - viena didžiausių pasaulyje, tačiau 2014 m. net 72 proc. vaistų gamintojų pajamų buvo gauta iš valstybės. Milžiniškos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams slegia valstybės biudžetą, todėl Prancūzijos politikai ėmėsi iniciatyvų šią naštą mažinti: prieš trejus metus Parlamentas patvirtino 2014 m. Socialinės apsaugos įstatymo projektą, pagal kurį supaprastintas vaistų keitimas „biologiškai panašiais“.
 
Šis pokytis buvo vienas iš kelių žingsnių, kuriais Prancūzijoje skatinamas generinių ir biologiškai panašių vaistų vartojimas. Pernai kovo mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė planą, pagal kurį generinių vaistų vartojimas turėtų padidėti 5 proc. ir valstybei tai padėtų sutaupyti apie 350 milijonų eurų.
 
Valstybė reguliuoja kainas
2010 m. Jungtinės Karalystės „Pharmaceutical Price Regulation Scheme“ tyrimas parodė, kad penkerių metų laikotarpiu Prancūzijoje vaistai buvo vieni pigiausių Europoje. Nemažą įtaką tam turėjo valstybės nustatyta aukščiausios kainos riba generiniams vaistams, šiuo metu siekianti 40 proc. originaliojo vaisto kainos, nors nereceptinių vaistų kaina įprastai nėra reglamentuojama. Iš visų 2007-2011 m. Prancūzijos rinkoje pristatytų vaistų, tik 8 proc. kaina buvo nustatoma pagal tarptautines kainas (Ispanijoje – net 80 proc.).
 
Taigi, nors Prancūzijoje vaistai yra vieni pigiausių Europoje, o valstybė aktyviai reguliuoja receptinių medikamentų kainas, vienam gyventojui vis tiek tenka didesnės išlaidos nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, kurioje vaistai yra brangesni. Augantis ir skatinamas generinių vaistų vartojimas gali sumažinti piniginę naštą valstybei. Nenuostabu, kad Prancūzijos politikai skatina galingiausias pasaulio valstybes vienytis derybose dėl vaistų kainų – ilgametė Prancūzijos praktika rodo, kad galima sėkmingai derinti valstybės, piliečių ir farmacijos kompanijų interesus.
 
Tiesa, kainų reguliavimo ir generinių vaistų skatinimo politika kritikuojama dėl neigiamos įtakos Prancūzijos farmacininkams ir inovatyvių vaistų gamintojams – anot „IMS Health“ reitingo, Prancūzijos farmacijos rinka per paskutinįjį dešimtmetį pasaulyje iš trečiosios vietos nukrito į šeštąją.

---

 
Tarp kitko
Kompensuojamų vaistų kainą Prancūzijoje iš dalies kontroliuoja valstybinės institucijos: Nacionalinė sveikatos apsaugos fondų sąjunga (Union Nationale des Caisses d’Assurance Maladie) nustato fiksuotą kompensacijos sumą kiekvienam vaistui, o Ekonominė sveikatos apsaugos produktų taryba (Le Comité économique des produits de santé, CEPS) derybų būdu suderina fiksuotą vaistų kainą su gamintojais (iki 2003 m. CEPS visiškai kontroliavo vaistų kainas). Į Prancūzijos rinką pristatomo vaisto kaina nustatoma jau patvirtinus vaistą, tačiau dar nepradėjus prekybos.