Keisti vaistą rizikinga 
Medikai pacientams neskuba skirti pigiausio vaisto, nes dalis jų yra įsitikinę, kad tos pačios cheminės formulės vaistai tai pačiai ligai gydyti skiriasi. Tą parodė antradienį Lietuvos medicinos bibliotekoje pristatytas Gydytojų vaistų rekomendavimo pacientams įpročių tyrimas. Jį Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos ir Sveikatos žurnalistų asociacijos užsakymu atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
 
Beveik pusė iš 304 apklaustųjų tikino, kad pacientui rekomenduotų rinktis geriausią, t.y. geriausiai gydytojams žinomą vaistą, o daugiau nei 60 proc. medikų patys sau perka originalų vaistą. 78 proc. respondentų pacientui rekomenduotų tam tikrą konkretų vaistą siekdami padėti išvengti psichologinio arba galimo nevisaverčio naujo medikamento poveikio.
 

„Patvirtinus naują Kompensuojamųjų vaistų kainyną ir išbraukus 319 pavadinimų, kurių vos ne trečdalis – inovatyvūs, arba originalūs, vaistai, norinčiuosius jų įsigyti pasitiko nemaloni staigmena – už juos reikia mokėti visą kainą, – situaciją komentavo tyrimą pristatęs Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas. – Galbūt didžiajai daliai pacientų generiniai vaistai puikiai veiks ir jie tik džiaugsis jų įsigiję pigiau, tačiau tikrai atsiras dešimt procentų pacientų, kuriems nebus reikiamo efekto ir jie norės anksčiau vartoto vaisto.“

 
Gydytojas pabrėžė, kad pacientas pripranta prie vaisto ir bet kokių jo komponentų pakeitimas gali turėti įtakos gydymo eigai ir paciento būklei. „Nemažai pacientų tenka vartoti vaistą labai ilgai, parinkti tinkamą medikamentų kombinaciją prireikia ne vieno vizito ir didelių gydytojo pastangų. Be to, nereikia pamiršti ir psichologinio aspekto. Jei pacientas abejos naujo vaisto veiksmingumu, jis gali neveikti“, – kalbėjo J.Kalibatas, pridurdamas, jog ministerijos kaltinimai dėl farmacininkų įtakos skamba visiškai absurdiškai.
 

L.S. skaičius
60 
– tiek procentų apklaustų gydytojų įsitikinę, kad tos pačios cheminės formulės vaistai tai pačiai ligai gydyti skiriasi.
 

Atėmė galimybę pasirinkti
Kraują skystinančius vaistus turintis vartoti profesorius sakė pats savo kailiu patyręs, kaip tos pačios cheminės formulės generiniai vaistai nedavė norimo rezultato.
Daug patirties turinti gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė pabrėžė, kad alergija sergantys pacientai ypač jautrūs: vienam tos pačios cheminės sudėties tabletė tinka, kitam – ne, mat jautrumas pasireiškia reaguojant į sudėtines vaisto dalis, tuos priedus, kuriuos kiekviena gamykla įdeda skirtingus.
 
„Be abejo, kitam galbūt generinis vaistas tiks labiau nei originalus. Tačiau dabar pakoregavus Kompensuojamųjų vaistų kainyną iš paciento atimta teisė pasirinkti jam reikiamiausią vaistą. Taip žeminamas tiek gydytojo, tiek paciento orumas, – įsitikinusi gydytoja. – Vaistininkas dabar turi teisę ir net privalo rekomenduoti vienokį ar kitokį vaistą, o gydytojas to daryti negali. Dabar gi pacientams tenka į vaistinę eiti ne tik su receptu, bet ir mintinai iškaltu konkrečiu vaisto pavadinimu. Juk ministerija perka ne vaistą, o jo formulę, tad kokią teisę turi tos pačios formulės vaisto, šiuo atveju originalaus, nekompensuoti?“
Gydytojai siūlo, kad įsigyjant originalų vaistą žmogus galėtų dalį prisimokėti, tačiau tiek jie, tiek generiniai vaistai turėtų būti kompensuojami vienoda suma.
 
Pasigenda pagrįstumo
Savo ruožtu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vedėja, farmakologijos profesorė dr. Jolanta Gulbinovič siūlė nesivadovauti emocijomis, bet remtis faktais, kurių šiandien stokojama. Jos pastebėjimu, esama pakankamai įrodymų, kad veikia cheminė medžiaga, o ne pavadinimas. Savo ruožtu patiems gydytojams, ne tik pacientams, trūksta švietimo dėl vaistų parinkimo.
 
„Be to, apie nepageidaujamą vaisto poveikį gydytojai privalo pranešti VVKT. Nuo 2012 m. vaistų neefektyvumas laikomas taip pat nepageidaujamu poveikiu, tačiau tokių pranešimų dėl generinių ar kitokių vaistų nebuvo nė vieno. Pernai iš gydytojų, farmacinių kompanijų atstovų ir pacientų apie nepageidaujamus poveikius gauta 705 pranešimų“, – sakė J.Gulbinovič.
Ji pridūrė, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus norint įregistruoti vaistą jis turi atitikti reikalavimus, generiniai vaistai turi būti bioekvivalentiški originaliems, tačiau prieš patekdami į rinką neprivalo praeiti išsamių klinikinių tyrimų.

---

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė:

- Pagal šiuo metu galiojančias reklamos taisykles, receptinių vaistų konkrečių pavadinimų pacientams rekomenduoti negalima. Taigi kaip ir negalima teigti, kad tos pačios veikliosios medžiagos generiniai vaistai yra blogesni už originalius. Europos Sąjungos rekomendacijose Lietuvai buvo pastebėta, kad mūsų pacientų, ypač vyresnių, socialiai labiau pažeidžiamų žmonių, priemokos už vaistus yra viršijusios kritinę ribą. Todėl palikdami galimybę rinktis, nesuteikdami senjorams objektyvios informacijos ir sakydami, kad originalūs vaistai yra geresni, dar didiname socialinę atskirtį.
 
Šiandien pagrindinis uždavinys – kompensuoti veikliąją medžiagą ir užtikrinti, kad visų veikliųjų medžiagų vaistai, kurie yra Kompensuojamųjų vaistų sąraše, būtų kompensuojami. Vaistus į Lietuvą teikia vaistų gamintojai ir jie patys nusprendžia, tieks ar netieks tam tikrą prekinį pavadinimą. Ir dalis vaistų iš minėtojo sąrašo iškrito ne dėl neįvykdytų kainų mažinimo reikalavimų (dauguma jų – mikrobiniai preparatai, kuriuos pacientai vartoja vieną kartą), bet tiesiog nuspręsta jų nebetiekti.