Pagal dabar galiojantį Farmacijos įstatymą Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) lygiagretaus importo leidimą turi išduoti per 45 dienas. Naujajame projekte šis terminas  sutrumpinamas iki 30 dienų. Kartu siūloma atsisakyti reikalavimo, gavus paraišką dėl importo iš konkrečios Europos ekonominės erdvės valstybės, kreiptis į tos šalies instituciją ir prašyti duomenų apie ketinamą importuoti  vaistą. Ši prievolė turės būti vykdoma tik tuomet, kai VVKT neturės duomenų, reikalingų įvertinti vaistinį preparatą. Tikimasi, kad dėl to gerokai pagreitės leidimo išdavimas, nes dažnai atsakymai būdavo gaunami tik po 1–2 mėnesių.

Projekte taip pat atsisakoma reikalavimo VVKT, kartu su lygiagretaus importo leidimu, išduoti pakuotės ženklinimą ir pakuotės lapelį. Be to, VVKT įpareigojama pranešti apie lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato įregistravimą ir paskelbti jo pakuotės ženklinimą bei pakuotės lapelį savo interneto svetainėje.

Vaistinio preparato lygiagretus importas - tai kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto vaistinio preparato, tapataus jau registruotam Lietuvoje arba pakankamai į jį panašaus, įvežimas, nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo platinimo tinklu.
Skaičiuojama, kad dėl nemažų kainų skirtumų Europos Sąjungos valstybėse, lygiagretaus importo būdu įvežami vaistai gali būti apie 15 proc. pigesni.