Vienyti jėgas verčia Brexit’as
Prieš parduodant vaistus Europoje, jų kokybė, veiksmingumas ir saugumas turi būti įvertinti. Tuo užsiima Europos Sąjungos institucijos, o didžiausią dalį – daugiau nei 20 proc. vertina Jungtinės Karalystės vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra. Kitais metais JK išstojus iš Europos Sąjungos, vertinimą turės pasidalinti likusios šalys ES narės, tarp jų ir Lietuva. Skelbiama, kad Nyderlandų Vyriausybė šiam tikslui jau skyrė 10 mln. eurų.

L.S. skaičius

10
- tiek mln. eurų Nyderlandų Vyriausybė skiria bendradarbiavimui.

Tikslas aiškus. Priemonės – ne visai
Oficialiame Nyderlandų sveikatos apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad panašūs susitarimai buvo pasirašyti ir su kitomis valstybėmis, tarp kurių  Malta, Estija, Latvija, Kroatija, Slovėnija. Tačiau abiejų šalių ministerijos pabrėžia, kad tai pirmas toks susitarimas, kurį pasirašė būtent ministrai.
„Farmacinės kompanijos vaistinius preparatus parduoda visame pasaulyje. Nyderlandai – nedidelė šalis, vaistų rinka – taip pat gana nedidelė, tačiau suvieniję jėgas su kitomis valstybėmis, mes galime užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų visus jiems reikalingus vaistus ir kad vaistai juos pasiektų ne tik kaip įmanoma greičiau, bet ir būtų pigesni, saugesni“, - pranešime cituojamas Nyderlandų sveikatos apsaugos ministras B.Bruins.
 
Kokiu būdų bus siekiama minėtų tikslų, ypač pigesnių vaistų patekimo į rinką, Nyderlandų ministerijos pranešime nenurodyta. Ta pati vienintelė abstrakti priemonė – jėgų vienijimas – nurodoma ir mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. „Susitarimas tarp Lietuvos ir Nyderlandų reiškia, kad nuo šiol abi šalys dirbs kartu, siekdamos, kad Lietuvos pacientai reikalingus vaistus gautų greičiau“, - nedetalizuodamas skelbė ministras A.Veryga.

Apims tik dalį vaistų?
Farmacininkų bendruomenės atstovai nėra optimistiškai nusiteikę šio susitarimo atžvilgiu ir įžiūri kai kuriuos pavojus.
L.S. pakalbinta Lietuvos vaistų gamintojų asociacijos (VGA) direktorė Rasa Bričkienė teigė, jog naudingi gali būti tik tie dvišaliai susitarimai, kuriais siekiama bendradarbiauti dėl visų be išimties pacientų gerovės. Sprendžiant iš pateiktos informacijos, šis Lietuvos ir Nyderlandų susitarimas, anot R.Bričkienės, yra susijęs su naujais, inovatyviais vaistais bei potencialių vaistų greitesne registracija. VGA vadovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nėra aišku, kokiam skaičiui pacientų tai turės naudos, mat daugumai jų reikia užtikrinti nenutraukiamą lėtinių ligų gydymą čia ir dabar.
 
Įžiūri diskriminaciją
Daugelio nevienareikšmiško dėmesio yra sulaukęs ministerijos vaistų sąrašo koregavimas. VGA direktorė R.Bričkienė netgi sako įžvelgianti tam tikrą tendenciją.
 

„Vaistų gamintojų asociacija pastebi neraminančiai sparčią ir kryptingą Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą, siekiant sumažinti daugumos pacientų vartojamų vaistų sąrašą ir išleisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigus brangiems vaistams“, - sakė Lietuvos vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.

 
VGA vadovė taip pat tvirtino, jog siekiant sveikatos apsaugos sistemos tvarumo, būtina užtikrinti vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas visiems farmacijos rinkos dalyviams. „Taip išlaikysime sveiką konkurenciją ir protingą vaistų kainų lygį“, - patarimų ministerijai negailėjo R.Bričkienė.
 
Pirmenybę teiktų kompensuojamiems vaistams
Paklausta apie aktualiausias ir labiausiai spręstinas problemas vaistinių preparatų srityje Lietuvoje šiandien, VGA direktorė įvardino naują kompensuojamųjų vaistų tvarką. Šią savaitę paskelbtame Kompensuojamųjų vaistų kainyno projekte matyti, kad į jį nepatenka dalis iki šiol kompensuotų vaistų. „Šešiasdešimt procentų pacientų vartojamų vaistų kainas reikėtų adaptuoti. Dalį iš jų – su neigiamomis kainomis“, - tikina Rasa Bričkienė. Vadinasi, vaistų gamintojams reikėtų primokėti valstybei, kad pacientams tie vaistai būtų kompensuojami. Tokiu atveju tų medikamentų kompensuojamųjų vaistų kainyne nebeliktų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!