Mokys, kaip vartoti vaistus

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-04-05
„Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar nevartojami vaistai Lietuvoje“, – teigia vaistininkas Tadas Labanauskas.

Mokys, kaip vartoti vaistus
Neracionalaus vaistų vartojimo problemai augant, Sveikatos apsaugos ministerija griebiasi priemonių ir steigia Lietuvoje veiksiantį Vaistų komitetą. Jis informuos gyventojus, kaip teisingai vartoti vaistus, rengs mokymus gydytojams bei vaistininkams, teiks rekomendacijas medicinos įstaigoms.

Veikė Šiauliuose
 
Regioninio lygmens Vaistų komitetas nuo 2017 m. veikė Šiaulių regione. Čia buvo stebimas ir analizuojamas kompensuojamųjų antibiotikų, benzodiazepinų, vaistų nuo arterinės hipertenzijos ir antitrombozinių vaistų skyrimas bei vartojimas. Komiteto šviečiamoji veikla, pasiūlymai ir rekomendacijos padėjo net keturis kartus sumažinti antibiotikų cefalosporinų vartojimą Šiaulių regione, 2-3 kartus sumažinti išrašomų antibiotikų vaikams skaičių, tris kartus sumažinti benzodiazepinų vartojimą.
 
Nuo šiol komitetas veiklą vykdys visoje Lietuvos teritorijoje, o informaciją apie savo veiklą, taip pat informaciją apie racionalų vaistų vartojimą skelbs Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
 
Gyventojams trūksta informacijos

 
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, vaistai racionaliai vartojami tuomet, kai jie skiriami atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę ir parenkant jam tinkamiausią dozę bei gydymo trukmę už mažiausius kaštus pacientui ir visuomenei. Vaistininko Tado Labanausko teigimu, Lietuvai racionalumo vaistų vartojimo klausimais trūksta – tyrimai ir stebėsenos rodo, jog šalies gyventojai nežino, kaip teisingai vartoti medikamentus.
 
„Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai jie vartojami ar nevartojami. Lietuvoje veikiantis Vaistų komitetas – tai tik mažas žingsnis, rodant susirūpinimą situacija. Kokia bus reali nauda ir ar bus ji iš viso, pamatysime vėliau“, – sako T.Labanauskas.
 
Vaistininko teigimu, neracionalaus vaistų vartojimo reiškinys pasireiškia dviem atvejais: tyčia ar netyčia netinkamai vartojant vaistus arba jais piktnaudžiaujant.
 

„Labiausiai paplitęs yra netinkamas vaisto vartojimas. Nors tai – mažiau žalinga, nei piktnaudžiauti vaistais, visgi, vertinant paplitimą, visuomenėje, daroma milžiniška žala: ligos gydomos netinkamai, pacientai nesveiksta arba suserga pakartotinai, pripranta prie vartojamo vaisto, didėja šalutinių reiškinių rizika ar net apsinuodijama vaistais“, – sako vaistininkas Tadas Labanauskas.

 
Pašnekovo teigimu, itin dažnai vaistai vartojami netinkamai dėl elementaraus žinių trūkumo: „Neretas atvejis, kai, atėjęs į vaistinę pirkti vaistų, žmogus klausia: o nuo ko šie vaistai? Toks klausimas sukelia įtarimą, kad pacientas prastai informuotas arba jam visai nesuteikta informacijos apie paskirtą vaistą. Tad čia ypač svarbus tampa vaistininko vaidmuo. Deja, mes neturime prieigos prie žmogaus ligos istorijos.“
 
Žalą daro ir visuomenėje sklandantys mitai, kaimynų patarimai, kliedesiai interneto platybėse. „Žmonės pasiskaito komentarų, kad neva vartosi ir tapsi priklausomas, ar, jei jau pradėsi vartoti, tai iki gyvenimo galo, ir kartais tiesiai šviesiai pareiškia: perku vaistus, kad nepyktų daktaras, bet jų tikrai nevartosiu. Čia ir vėl reikia šviesti žmones, įrodinėti, kam reikalingi vaistai ir ką jie daro, – pasakoja vaistininkas. – Yra ir kitų problemų. Pavyzdžiui, pernelyg lengvai pasiekiami receptiniai vaistai. Žmonės tuo naudojasi, grįžta su senais receptais arba tiesiog teigia, jog jam gydytojas telefonu paskyrė gydymą.“
 
Prie ko veda netinkamas vaistų vartojimas? „Vienas variantų, pavyzdžiui, antibiotikus vartojant per trumpai, – liga atsinaujina. Per ilgas ar per dažnas vartojimas veda prie bakterijų atsparumo antibiotikams. Dar viena problema – nemažai vaistų gali sukelti priklausomybes. Jau nekalbant apie psichiką veikiančius vaistus, ilgai vartojami net ir nekalti lašai nuo slogos gali sukelti medikamentinę slogą, nuo kurios norėsis vėl tų pačių lašų“, – įspėja vaistininkas.
 
Daugėja piktnaudžiavimo vaistais

 
Piktnaudžiavimas vaistais, anot T.Labanausko, – dar vienas neracionalaus vaistų vartojimo pavyzdys. „Dauguma psichotropinių vaistų griežtai apskaitomi ir jų paprastai vaistinėje nenusipirksi, bet norintieji svaigintis nuolat ieško būdų, kaip jų įsigyti: klastoja receptus, perka vaistus svetimu vardu, išsigalvoja ligas. Netgi įsigudrina iš kai kurių laisvai parduodamų vaistų išskirti reikiamas medžiagas ir pasigaminti dozę savarankiškai“, – teigia vaistininkas.
 
Dar opesne problema, T.Labanausko teigimu, tampa vaistų naudojimas ne pagal paskirtį. „Garsiai nuskambėjo meldoniumo skandalas, kai garsios sportininkės buvo suspenduotos, nes vaistą naudojo kaip dopingą. Lygiai taip vaistinėje pirktas augimo hormonas ar insulinas, skirtas diabetui gydyti, atsiduria sportininkų, norinčių greito rezultato, rankose, – pasakoja pašnekovas ir priduria, – nesenai buvo sugriežtinta naujų vaistų nuo diabeto pardavimo tvarka, nes naujasis vaistas, be to, kad reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, dar ir sukelia sotumo jausmą. Tad jį, siekdami sulieknėti, pradėjo vartoti visiškai sveiki žmonės. Dėl to šio vaisto pradėjo trūkti diabetu sergantiems žmonėms.“
 
Vaistininkas sako, jog piktnaudžiaujama ir nereceptiniais vaistais – jų galima įsigyti tiek vaistinėse, tiek parduotuvėse ar benzino kolonėlėse.

 

Verta žinoti

Vartodami paskirtus vaistus laikykitės šių rekomendacijų:
susipažinkite su savo liga ir laikykitės gydytojo nurodymų;
vartokite jums paskirtas vaisto dozes;
laikykitės nurodytos gydymo trukmės ir režimo;
koreguokite ligos rizikos veiksnius – nejudrumą, antsvorį, žalingus įpročius ar netinkamą mitybą;
žinokite vartojamų vaistų pavadinimus ir dozes;

stebėkite savo ligos ir jos gydymo eigą;
apie sveikatos būklės pokyčius, įtarimus dėl pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos į vaistus nedelsdami informuokite gydantį gydytoją;
reguliariai patikrinkite vaistų tinkamumo vartoti terminus ir vaistus laikykite nurodytomis sąlygomis;
klausimus, kylančius renkantis vaistus, visada užduokite gydančiam gydytojui ar vaistininkui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris