Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį išrinkta ir lietuviškiausia vaistažolė – vaistinė ramunė.
„Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimus laimėjo vaistinė ramunė.
Faktas
Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ pirmą kartą Lietuvoje iniciavo „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimus, kuriuose dalyvavo visuomenė, farmacijos bendruomenės atstovai.
Trys pagrindiniai kriterijai
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės, renkant lietuviškiausią vaistažolę vaistinių augalų ekspertų komisija vadovavosi trimis pagrindiniais kriterijais. Pirmiausia tai turėjo būti augalas, istoriškai augantis Lietuvoje, antra, gerai pažįstamas visuomenei ir trečia – jo vaistinė augalinė žaliava ir iš jos gaminami vaistiniai preparatai, kurių poveikis žmogaus organizmui būtų pagrįstas moksliniais tyrimais.
„Komisija - kompetentinga, kriterijai - aiškūs, todėl išrinkti lietuviškiausią vaistažolę nebuvo sunku“, - teigė prof. O.Ragažinskienė.
Lietuviškiausios vaistažolės rinkimuose balsuoti galėjo ir visuomenė. Gautus rezultatus įvertino ir patvirtino komisijos nariai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė dr. Nijolė Savickienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja profesorė habil. dr.Ona Ragažinskienė, LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius docentas dr. Tauras Antanas Mekas ir ekskursijų vadovė, muziejininkė, vaistininkė Zenona Šimaitienė, taip pat vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė bei „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė.
Įvertinus visuomenės balsus, atskiros apklausos vaistininkams rezultatus, komisija atrinko penkis finalininkus: tai - kartusis kietis, liepa, didžioji dilgėlė, paprastoji jonažolė, vaistinė ramunė. Po intensyvių diskusijų, vertinant kiekvieną kandidatą pagal numatytus kriterijus, lietuviškiausiu vaistiniu augalu pripažinta vaistinė ramunė.
Vaistiniai augalai - rimtas reikalas
Pasak LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros prof. N.Savickienės, vaistinių ramunių žiedynai – labai daug sveikatos problemų spręsti padedanti vaistinė augalinė žaliava. Jie mažina įtampą, padeda užmigti, lengvina virškinimo sutrikimus, atpalaiduoja spazmus. Šio vaistinio augalo žaliava taip pat tinkama naudoti ir išoriškai – įvairioms žaizdoms dezinfekuoti. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistinė ramunė – astrinių šeimos augalas, todėl jos žaliavos vertėtų vengti žmonėms, kurie šiems augalams yra alergiški.
„Nors dalis žmonių vadovaujasi iš protėvių perimtomis žiniomis apie vaistinius augalus, savigyda užsiimti nederėtų. Visų vaistinių augalų žaliava gali būti naudinga sveikatai, tačiau taip pat gali turėti ir nepageidaujamą poveikį, todėl neturėtų būti vartojama nepasitarus su vaistininku“, – perspėja komisijos vadovė.
Jai pritaria ir prof. O.Ragažinskienė, kuri teigia, jog kiekvienas vaistinis augalas kaupia biologiškai veiklias medžiagas, turinčias farmakologinį poveikį. „Iš vaistinių augalų paruošti preparatai turi indikacijas, kontraindikacijas ir nepageidaujamų poveikių. Todėl vietoj savigydos, prieš pradedant gydymo kursą vaistiniais augalais, rekomenduojama pasitarti su vaistininku, kuris yra kompetentingas farmakognozijos srityje, arba gydytoju. Gydymą vaistiniais augalais skiria medicinos srities specialistai. Vaistiniai augalai yra labai rimtas dalykas. Tai puikiai iliustruoja istorija: 1808 metais per Ispanijos karą Napoleono armijos kariai iš oleandro šakų (augalas, kuriame kaupiasi alkaloidai, stiprų farmakologinį poveikį žmogaus organizmui turintys dariniai - red. past.) susikūrė laužą ir ant jo kepė mėsą. Iš dešimties gyvi liko du. Šis faktas iliustruoja, kad vaistinius augalus būtina pažinti ir žinoti, kad jie ne tokie jau „nekalti“,“ – pabrėžė mokslininkė.
Tik pasitarus su specialistu
„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad siekis išsamiau panagrinėti Lietuvoje augančius vaistinius augalus – dar vienas būdas, kuriuo siekiama gilinti visuomenės žinias ir kovoti su gajais stereotipais. „Vaistiniai augalai daugelio gyvenime visada yra šalia, tačiau norime, kad žmonės nepamirštų, jog jie turi ne tik naudingųjų medžiagų, bet gali sukelti ir šalutinį poveikį. Štai kodėl svarbu pasitikėti profesionalais ir su jais konsultuotis“, – sakė I.Damulienė.
Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius T.A.Mekas sako, kad skirtingais istoriniais laikotarpiais buvo populiarūs vis kiti vaistiniai augalai. Jis akcentuoja, jog ypač daug viltasi iš naujai atvežtų vaistinių augalų – jų populiarumas ypač išaugdavo. Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose pastebima, kad pastaraisiais dešimtmečiais visuomenė labiausiai vertino vaistinių ramunių, aviečių, paprastųjų kraujažolių, pipirinių mėtų žaliavą.
Komisija atkreipė dėmesį ir į paprastąją jonažolę, kuri dažnai buvo vadinama augalu nuo 99 ligų. Paprastųjų jonažolių, kaip ir vaistinių ramunių, augalinė žaliava naudinga psichologinei savijautai, padeda reguliuoti hormonų veiklą, joje gausu antioksidantų. Tiesa, šio augalo vaistinę žaliavą saulėtą dieną vertėtų vartoti ypač atidžiai, nes ji gali padidinti odos jautrumą ar sukelti alergiją.
Dar vienu naudingu Lietuvoje augančiu vaistiniu augalu laikoma didžioji dilgėlė, kuri yra chlorofilo, vitamino K šaltinis. Šio augalo vaistinė žaliava gali būti naudojamas anemijos profilaktikai, tinkama kraujavimui stabdyti. Jos nauda taip pat patvirtinta ir kosmetikoje.
Vis dėlto komisija atkreipia dėmesį, kad, nepaisant mokslinio ištirtumo ir specialistų patvirtintos vaistinių augalų naudos, jie turėtų būti vartojami tik pasitarus su specialistu, kuris padės įvertinti galimus nepageidaujamus poveikius.
Ypatingi metai
Pasak prof. O.Ragažinskienės, šie metai ypatingi. Mat Lietuvos Respublikos Seimas juos paskelbė vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo bei tradicinės medicinos puoselėtojos ir vaistinių augalų žinovės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais. „Pirmą kartą per visą Lietuvos Respublikos istoriją Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo farmakognozijos sritį – tai yra vaistinių augalų tyrimus, augalinių preparatų vartojimą ligų prevencijai ir gydymui“, - pažymėjo prof. O.Ragažinskienė.
Beje, šiemet gegužės 6 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyksiančios kasmetinės 26–osios tarptautinės mokslinės konferencijos „
Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriuje organizuojamas mokslinis praktinis seminaras „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir jų racionalų panaudojimą“, skirtas habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės mokslinei, edukacinei, šviečiamajai ir gamtosauginei veiklai pažymėti.
Tarp kitko
Prof. dr. habil. O.Ragažinskienė sveikatos apsaugos ministro įsakymu dirbo konsultantų – ekspertų darbinėje grupėje, kuriant Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymą, kuris LR Seimo patvirtintas sausio 14 d. Įstatymas apima fitoteraiją, aromoterapiją, kurortologiją, kur tyrimo objektas yra vaistiniai augalai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: