Lietuvoje įsigaliojo Sveikatos apsaugos ministerijos pasirašytas naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Šiemet per keturis mėnesius įrašyti 24 nauji inovatyvūs kompensuojamieji vaistai sudėtingoms ligoms gydyti. Tai beveik tiek pat, kiek pernai per visus metus, kai jų skaičius siekė 26.
Jei žmonės rinktųsi pigiausius tam tikroje grupėje, pavyzdžiui, kardiologinių, esančius vaistus, o ne brangiausius, jie priemokoms išleistų ne 33 milijonus eurų kaip dabar, o apie 6 milijonus eurų visos Lietuvos mastu.
Faktas
Didžiausia lėšų dalis Lietuvoje skiriama kardiologinių vaistų kompensavimui, jie sudaro beveik du trečdalius visų naudojamų medikamentų. Toliau rikiuojasi onkologinėms ligoms ir šizofrenijai gydyti skirti vaistiniai preparatai.
214 - tiek mln. eurų šiemet skirta kompensuojamiems vaistams, iš jų – per 5 mln. eurų inovatyviems preparatams.
Pakeista tvarka
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, svarbu užtikrinti gyventojams geresnį vaistų prieinamumą. Norint pasiekti išsikeltą tikslą, imtasi kelių pakeitimų.
„Ministerijos siekis yra mažinti senų vaistų kainas ir sutaupytas lėšas skirti naujiems inovatyviems vaistams kompensuoti. Taip pat geriname vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą procesą, skaidriname kompensavimo komisijos veiklą, trumpiname paraiškų įrašyti vaistus į kompensavimo sąrašus nagrinėjimo ir sprendimų dėl jų priėmimo terminus“, – teigė R.Šalaševičiūtė. Anksčiau tik iš ministerijos atstovų sudaryta komisiją, dabar pasipildys jai nepavaldžių, bet kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai. Komisijos sudėtis kis ne rečiau kaip kas trejus metus, keičiant bent pusę jos narių.
Siūlo pigiausius
Sveikatos apsaugos ministerija ypač stengiasi pagreitinti naujų inovatyvių ir dažnai brangių vaistų atsiradimą kompensuojamųjų vaistų kainyne, tačiau pačius vartotojus ragina skaičiuoti. Institucijos atstovai įkyriai primena, kad brangesnis ne visada yra geresnis ir ragina atsižvelgti į kainą. Pasak sveikatos apsaugos viceministro Valentino Gavrilovo, naujasis kainynas pacientams – žymiai palankesnis, bet norint sutaupyti – verta rinktis atidžiai. „Jei žmonės rinktųsi pigiausius tam tikroje grupėje, pavyzdžiui, kardiologinių, esančius vaistus, o ne brangiausius, jie priemokoms išleistų ne 33 milijonus eurų kaip dabar, o apie 6 milijonus eurų visos Lietuvos mastu. Kitaip tariant, rinkdamiesi pigiausią vaisto analogą, žmonės vidutiniškai primokėtų iš savo kišenės 6 kartus mažiau“, - pasakoja V.Gavrilov.
Naujas – geresnis?
Naujajame kainyne atsidūrė 24 inovatyvūs vaistai. Jie skirti melanomai, metastazavusiai bazalinių ląstelių karcinomai, krūtinės anginai, žmogaus imunodeficito viruso sukeltai ligai, sergantiems Hodžkino ir ne Hodžkino limfomai ir kitoms ligoms gydyti. Ministrės teigimu, šiuos vaistus pacientai turės galimybę įsigyti jau po mėnesio.
Teigiami pokyčiai kelia ir tam tikrų klausimų. Vienas jų: ar naujas inovatyvus visada geresnis ir ekonomiškas naudingas. Juk kartais smulkiausi patobulinimai vaisto sudėtyje gali kainuoti kelis kartus brangiau. Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA) siūlo taikyti vadinamąją Sveikatos technologijų vertinimo sistemą (ang. Health Technology Assesment). Struktūros tikslas – paskaičiuoti naujo produkto ekonominę naudą. Išsiaiškinti, ar verta mokėti ženkliai didesnę kainą už patobulinimus. Lietuvoje efektyvios tokios sistemos, regis, kol kas nėra.
Komentarai
„Servier Pharma“ vadovas Mindaugas Papievis:
- Viskas skamba gražiai, bet svarbu pastebėti, kad naujai įtraukti medikamentai ne visada ženkliai geresni už jau laiko patikrintus, kurie yra stabilūs, gerai veikia ir kainuoja pigiau. Jų nereikėtų pamiršti, nes siekis drastiškai patentą praradusius vaistus nupiginti, gali sukelti jų pasitraukimo iš rinkos efektą, kai kompanijoms taps nuostolinga juos tiekti.
Kai patentas baigiasi, kompanijos ieško būdų sukurti tobulesnį preparatą, kurio šalutinis poveikis kartais yra mažesnis keliais procentais, bet valstybei jis gali atsieti keliolika kartų brangiau. Kartais naudinga patikrinti, kokius naujus vaistus įtraukia kaimyninės šalys, pasimokyti iš jų patirties. Turėtų būti sukurta tobulesnė sistema, nustatanti sveikatos technologijų realią pridėtinę vertę, apie tai yra daug diskutuojama. Labai svarbu tiksliai diagnozuoti, kas yra inovacija, o kas tėra pseudo inovacija. Tikroji inovacija – tai investicija į sveikatos apsaugą, o antroji – labiau išlaidos.
„Berlin Chemie“ vadovas Algimantas Blažys:
- Džiaugiuos, kad ministerijai pavyksta sutaupyti ir įtraukti daugiau inovatyvių vaistų. Lietuva ekonomiškai auga, todėl svarbu, kad sveikatos apsaugai taip pat būtų skiriama daugiau lėšų. Palyginus kitų Europos šalių išlaidas, dar smarkiai atsiliekame. Be abejo, nauji inovatyvūs vaistai yra brangesni, todėl aš manau, kad pacientas turėtų pats prisimokėti. Jeigu nori važiuoti geresniu automobiliu, tai turėsi daugiau išleisti. Valstybė turėtų garantuoti būtinąjį minimumą, už pagerintus vaistus, prisimokėti turėtų vartotojas. Skatinimas įsigyti tik pigiausią vaistą, nes priešingu atveju tektų mokėti pilną kainą, yra socialiai neteisingas. Reikia leisti žmonėms patiems pasirinkti ir primokėti tik skirtumą.“
Komentuoti: