Vaistininkus ir farmacijos mokslininkus vienijanti Tarptautinės farmacijos federacija (FIP) ragina daugiau investuoti į farmacinės rūpybos paslaugas. Lietuvoje viešėję šios organizacijos vadovai sako, kad efektyvesnis vaistų naudojimas galėtų gerokai sumažinti valstybės išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir prie to stipriai gali prisidėti vaistininkai.

„Susitikę su sveikatos apsaugos ministru Juru Požela pasidalijome skaičiavimais, kad apie 8 procentus viso sveikatos apsaugos biudžeto gali būti sutaupoma, jei pasiektume efektyvumo medicinoje. Tai gana dideli skaičiai bet kuriam biudžetui. 8 procentai viso Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto gali būti sutaupyta. Nepriklausomos studijos rodo, kad prie to žymiai gali prisidėti vaistininkai“, – sakė FIP generalinis sekretorius Luc Besancon (Lukas Besankonas).

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela teigė, kad pritartų, jog vaistinėse būtų teikiama daugiau paslaugų, tačiau sakė nesąs tikras, kiek tai padėtų sutaupyti. „Ar sutaupytume – manau, kad taip, taupymo efektas gali būti, bet aš nesiryžčiau prognozuoti, kokio jis dydžio gali būti. Aš manau, kad tas tikrai gali efektyvinti sistemą, bet pagrindinis tikslas – kad žmogui būtų patogiau gauti paslaugas“, – sakė ministras.

---

 
Interviu
Lietuvos farmacijos sąjungos vadovas prof. Eduardas Tarasevičius sako, kad vaistininkai, pavyzdžiui, galėtų prisidėti prie geresnio pacientų informavimo apie vaistų vartojimo tvarką pateikdami instrukcijas raštu, tačiau kol kas farmacinės rūpybos paslaugos Lietuvoje sunkiai skinasi kelią.

- Savaitgalį vykusioje konferencijoje viena temų buvo – naujas farmacijos vaidmuo visuomenėje. Koks jis?
- Ilgą laiką daugelyje šalių vaistininkai buvo siejami tik su vaistais. Skiriamas didelis dėmesys preparatų kokybei, prieinamumui ir panašiai. Tačiau vis užmirštamas pacientas. Dabar Tarptautinė farmacijos federacija teikia kitokį požiūrį. Vaistininkas turi įsiklausyti į paciento poreikius. Gal žmogui visai nereikia vaistų, o jis tik nori pasitarti ar pasikonsultuoti. Vaistininkas turi tapti sveikatos sistemos darbuotoju ir bendradarbiaudamas su medikais padėti pacientui gerinant jo gyvenimą. Tokią viziją įgyvendinti yra numatyta iki 2020 metų.

- Kalbame apie farmacinę rūpybą, kuri Lietuvoje, jei neklystu, taip pat įteisinta nuo sausio pirmosios. Galbūt jums yra žinoma, kiek vaistinių jau teikia papildomas paslaugas pacientams?
- Pradėkime nuo to, kad farmacinė rūpyba Lietuvoje ministro įsakymu įteisinta beveik prieš dešimtmetį. Kai manęs klausdavo, kas gi pasikeis nuo sausio pirmosios, atsakydavau, jog niekas. Tai - ilgas procesas ir per vieną dieną niekas nepasikeičia. Teikti kompetentingas konsultacijas, pasiteiraujant, kokius vaistus žmogus vartoja, kuo skundžiasi ir panašiai, privalo kiekvienas vaistininkas. Bet turbūt pastebite, kad tokias paslaugas teikia vos vienetai. Nors tai, kaip minėjau, turi daryti kiekvienas vaistininkas, nesvarbu jis dirba vaistinių tinkle ar yra savarankiškos vaistinės darbuotojas. Jei šis dalykas būtų įgyvendintas kiekvienoje vaistinėje, būtume labai laimingi įgyvendinę svarbiausią farmacinės rūpybos paslaugą - teikti išsamią informaciją pacientui.

- Kokios priežastys trukdo įgyvendinti, kaip jūs sakote, svarbiausią farmacinės rūpybos paslaugą?
- Matyt, kažkas yra negerai su kontrole. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įvesta tokia pati paslauga. Tikrinant vaistines, jei inspektoriai pastebi, jog išsamios konsultacijos neteikiamos, vaistinei sustabdoma licenzija. Pas mus to nėra. Kita vertus, nėra ir mechanizmo, kaip Sveikatos apsaugos ministerija ar kita institucija galėtų priversti vaistines teikti šias paslaugas. Didžioji dauguma jų yra privačios.

- Kiek iš viso yra numatyta farmacinės rūpybos paslaugų, kurias turėtų teikti vaistininkai?
- Iš viso yra devyniolika. Tačiau nėra nė vienos šalies, kuri visas būtų įgyvendinusi. Tačiau dvi pagrindinės - išsamios konsultacijos apie vaistus ir pasenusių vaistų surinkimas - yra privalomos paslaugos. Pastaroji, mano žiniomis, įgyvendinta ir Lietuvoje.
Yra šalių, kur teikiama astmos rūpybos paslauga. Pacientams organizuojami mokymai, kaip kontroliuoti ligą ir panašiai. Kitose sergantiesiems diabetu vyksta mokymai apie vaistų vartojimą, mitybą ir panašiai. Dar kitur žmonės gali pasiskiepyti vaistinėse. Nesakau, kad mums aklai reikia viską įgyvendinti, svarbiau šiuo atveju įsiklausyti į pacientus, ko jiems reikia.

- Visa tai skamba neblogai ir tikiu, kad daliai pacientų tai būtų net labai naudinga. Klausimas tik, kas turės apmokėti šias papildomas paslaugas?
- Įvairiose šalyse veikia skirtingi mechanizmai. Vienose jas apmoka ligonių kasos, kitose - prie savivaldybės įsteigti specialūs fondai, dar kitur moka patys pacientai ar vaistų gamintojai, kurie remia pacientų organizacijas. Lietuvoje kol kas apie papildomų paslaugų apmokėjimą niekas nekalba. Tiksliau, niekas net nekelia tokio klausimo. Bet faktas, kad papildomos paslaugos turi būti apmokamos.

---

 
Vienas klausimas
Ar reikalingos vaistininkų teikiamos išsamios konsultacijos?
 
Goda, 34 metai:
- Išsamios vaistinėse teikiamos konsultacijos yra labai naudingos, jų būtinai reikia. Dažnai vaistininkų klausinėju, domiuosi, neretai gaunu informacijos, kurią ne visada ir gydytojai suteikia. Būna ir tokių situacijų, kada gydytojas pasako viena, o vaistininkas pataria visiškai kita. Tuomet pasveriu abi nuomones, ir pati atskirai paieškau informacijos.
 
Algimantas, 55 metai:
- Tokios paslaugos tikrai yra reikalingos. Ir pats kartais pasitariu dėl perkamų vaistų ir kitais klausimais. Turiu „savo“ vaistininkę, į kurią ir kreipiuosi. Tokia informacija ir patarimai išties vertingi.
 
Jolanta, 57 metai:
- Nemanau, kad vaistinės yra ta vieta, kur žmonės turėtų būti dar papildomai konsultuojami. Tai turėtų daryti gydytojas, kuris ir paskiria vaistus bei gydymą. Atėjęs į vaistinę žmogus turi žinoti, ko jam reikia, o vaistininkas tik turėtų teikti paslaugą – tuos reikalingus medikamentus ar kitus preparatus parduoti. Jam nereikėtų užkrauti dar papildomų pareigų, pavyzdžiui, matuoti kraujo spaudimo ir kt.