- Sveikatos apsaugos ministerija dažnai mini, jog itin stengiamasi, kad pacientams vaistai taptų labiau prieinami. Kokių iniciatyvų reikia norint paspartinti šį procesą?
- Pirmiausia skatiname konkurenciją vaistų rinkoje. Be to, pagreitinome medikamentų registracijos procesą. Dabar vaistų registravimo procedūra užtrunka apie 210 dienų. Stengiamės, kad procesas vyktų greičiau.
Kalbame apie sąlygų sudarymą vaistams ateiti iš tų trečiųjų šalių, kur jie yra kokybiški. Dalyvavome Lenkijoje organizuotame susitikime su Pietų Korėjos atstovais. Dabar organizuojame panašų forumą Lietuvoje, kuriame dalyvaus Baltijos šalių, Lenkijos ir Korėjos valstybinės institucijos bei farmacininkai. Jų farmacijos pramonė pakankamai greitai plėtojama, atsiranda daug generinių vaistų. Pateikėme įstatymo projektą dėl paralelinio vaistų tiekimo termino sutrumpinimo. Be to, korėjiečiai siekia ateiti į Europos rinkas.
Kai kurių vaistų grupes SAM siekia pirkti bendrai su kitomis ES šalimis, daryti bendrus konkursus, užsakymus ir taip sumažinti medikamentų kainas. Kitą mėnesį Romoje vyks susitikimai, kur detalizuosime vaistų pirkimo ES mastu galimybę.
 
- Dažnai žadama vaistų kainas sumažinti tuomet, kai pavyks „išsiprašyti“ nuolaidų iš gamintojų. Nepanašu, kad derybos vyktų labai sklandžiai..
- Visuomet reikia turėti argumentų. Juk neateisi ir šiaip pasakysi: „Noriu, kad būtų pigiau“. Būtina turėti svertus. Verslas yra verslas. Jie visada nori, kad kainos būtų didesnės. Sveikatos apsaugos ministerija veda derybas, mes savo ruožtu taip pat teikiame pasiūlymus, kad būtų deramasi ne dėl atskirų medikamentų, o „paketiniu principu“. Tai reiškia, jei gamintojas turi keliasdešimt vaistų ir nori ateiti su naujesniu, galime sutikti, bet jis turėtų sumažinti senesniųjų kainą.
Kitas pasiūlymas - pirkti vaistus konkursiniu būdu. Jeigu yra keliolika vaistų, turinčių vieną veikliąją medžiagą, tačiau dalis jų yra brangesni, gal geriau pasirinkti tris pigiausius ir juos kompensuoti. Valstybė turi sukurti teisinį konkurencijos pagrindą, tai paskatintų medikamentų pigimą. Procesai vyksta, bet galbūt ne taip greitai, kaip norėtume.
 
- Pacientai kaip vieną pagrindinių vaistų rinkos problemų įvardija inovatyvių medikamentų trūkumą. Kokie yra sprendimo būdai?
- Dažniausiai inovatyvūs produktai yra brangūs, o kad jie būtų prieinami gyventojams, reikia juos kompensuoti. Tačiau tai reikalauja nemažų lėšų. Norime sukurti vaistų technologinį vertinimą inovaciniams produktams. Siekiama, kad būtų pasidalinta rizika tarp vaistų gamintojų ir valstybės. Įsileistume inovacinį produktą, rizikuotume savo lėšomis, bet kartu nustatytume, kokio efekto tikimės. Jeigu rezultatas pasiektas, viskas gerai, bet jei ne – teks dalintis rizika, t.y. farmacinės kompanijos turėtų grąžinti dalį lėšų. Naujų vaistų, kurie būtų it proveržis gydant vienas ar kitas ligas, nėra daug. Tuo tarpu kainos už nedidelę inovaciją, norima tikrai didelės.
 
- Klinikinių tyrimų skatinimas taip pat galėtų užtikrinti didesnį modernių vaistų atsiradimą.
- Klinikiniai tyrimai yra problema ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje. Jie yra naudingi pacientams, nes medikamentai skiriami nemokamai. Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu pavyko patvirtinti naują Reglamentą, kuris suvienodins klinikinių tyrimų atikimo tvarką, terminus ES. Supaprastinami ir kiti dalykai – pacientų draudimas dėl galimos žalos, apibrėžti mažai intervenciniai tyrimai. Reglamentas patvirtintas ir kitų viduryje turėtų įsigalioti. Tai bus ne tik postūmis inovacijoms ateiti, bet ir ES šalys taps patrauklesnės farmacijos pramonei.

- Racionalus vaistų vartojimas dažnai minimas kaip viena pagrindinių užduočių, leisiančių sumažinti tiek PSDF, tiek ir gyventojų išlaidas. Matote galimybių prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo?
- Kalbėdami apie racionalų vaistų vartojimą pirmiausia galvojame apie pacientą, kad jis gautų jam tinkamiausią gydymą, o ne apie išlaidas. Kadangi dabar dažniausiai yra nemažai alternatyvų vienai ar kitai ligai gydyti, todėl svarbu jas palyginti ir tinkamai pasirinkti, kad už tą pačią naudą nemokėtume dvigubai ar trigubai brangiau. Kuriame projektą „Gydykimės ir gydykime išmintingai“. Norime pasinaudoti Švedijos patirtimi, kuri šį projektą vykdo jau dešimtmetį. Šalis teikia objektyvią bei nuo farmacijos kompanijų nepriklausomą informaciją pacientams ir gydytojams apie vaistų pakeičiamumus, racionalesnį gydymą. Ne visuomet būtina pirkti patį brangiausią medikamentą, kad pasiektum reikalingą rezultatą. Švedai tai vadina „išmintinguoju vaistų sąrašu“. Vėlgi, tam reikės truputį finansų. Tačiau, manau, kitais metais jau galėtų atsirasti informaciniai leidiniai, vyks aiškinamosios konferencijos, pristatymai. Prieš tai reikia išsiversti jau esamą informaciją, sukurti ekspertų grupes, kurie įvertins Švedijos patirtį ir pritaikys ją mums. Lietuviai dažnai linkę pirkti brangesnius vaistus už švedus. Tai neracionalus tiek valstybės, tiek ir savo lėšų naudojimas. Problema yra mūsų įsitikinimas, kad kuo brangesnis, tuo geresnis, kurį skatina ir farmacininkų vadybos kampanijos.
 
- Reikia suprasti, kad vaistų reklama daro savo ir ne veltui vadinama agresyvia?
- Šiuo metu leidžiama tik nereceptinių vaistų reklama. Aišku, yra ir kompensuojamųjų medikamentų nuolaidų reklamos, tačiau jose negalima minėti prekinių pavadinimų, tai labiau vaistinių tinklų reklama. Aišku, ją galima riboti, tačiau čia pat prasideda diskusijos - jei nuolaidos yra, kodėl negalima jų skelbti. Tačiau tai jau ne mūsų kompetencija. Mes prižiūrime vaistų reklamą ir galiu pasakyti, kad ypač didelių pažeidimų nėra. Daugiau buvo visokių nesusipratimų dėl maisto papildų. Dažnai jie buvo pristatomi kaip vaistai, kurie iš pensininko gali padaryti kone jaunuolį. Šią problemą sprendžiame. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, jeigu jai kyla abejonių, ar preparatas yra maistas ar vaistas, duoda mums užklausimą ir mes atsakome. Dabar gauname apie 15 tokių užklausimų per mėnesį. Maždaug pusėje atvejų nustatome, kad maisto papildas turi vaisto savybių ir turi būti registruojamas kaip vaistas.
 
- Pažeidimų nustatoma ir pačiose vaistinėse, kaip jų išvengti?
- Teikėme iniciatyvą vykdyti kontrolinius pirkimus. Juos atliktų tarnybos darbuotojai, kurie įsitikintų, ar vaistinėse teikiama farmacinė paslauga yra kokybiška. Vaistinės turi pasiūlyti pigiausią medikamentą, o jau žmogaus teisė spręsti, kokį jis pasirinks. Atėjusiam į vaistinę taip pat turi būti suteikiama išsami informacija apie medikamentą. Galų gale, norime pasižiūrėti, ar receptiniai vaistai tikrai parduodami tik pateikus receptą. Planuotume, kad rudens sesijoje įstatymą, leidžiantį atlikti tokius kontrolinius pirkimus, būtų galima priimti. Tačiau matysime, kaip bus. Aišku, galime sulaukti vaistinių nepasitenkinimų, bet nereikia nei pykti, nei baimintis. Tvarka turi būti vienoda visiems.
 
- Pasitaiko atvejų, kai vieno ar kito medikamento rinkoje pritrūksta. Kaip tokiu atveju užtikrinama galimybė pacientui gauti tinkamą vaistą?
- Vaistas nėra pomidoras ar agurkas, kurį gali pasirinkti. Jį skiria gydytojas. Kiek darėme tyrimų, mūsų valstybėje vaistų prieinamumas yra geras. Pagrindiniai vaistai visoms ligų grupėms gydyti yra. Jei ko nors neturime, problemą išsprendžiame vardiniais preparatais. Taigi tiekimas užtikrinamas. Sutrikimų pasitaiko, kaip ir kitose šalyse, bet jie daugiausia susiję su gamyba. Tačiau ir tokiais atvejais įvairiais būdais stengiamės spręsti klausimą, kuo greičiau. Turime stebėsenos sistemą, žiūrime vaistų atsargas sandėliuose, pardavimus vaistinėse. Pastebėję ryškų atsargų sumažėjimą, kreipiamės į rinkodaros teisės turėtoją ir aiškinamės, ar nėra vaisto tiekimo sutrikimų.