Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

Sima Kazarian
2024-03-22
Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bus reikalingas postūmis, kurio nesugebėjo padaryti Lietuva, pacientams kompensuojant naujus, gyvybiškai svarbius vaistus? Vėžio paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė įspėja: pats savaime šis pokytis staigaus proveržio negarantuoja.
Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?
Pagal naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų sąrašus, Europos mastu Lietuva atsilieka. Tačiau istorijos, kai negavę būtinų vaistų žmonės pasmerkiami pralaimėti mirtinoms ligoms, vis dar aidi į tuštumą – situacija daug metų nekinta ir net blogėja.

Prieinamumas 35 proc.

Kaip žinoma, pagal naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų sąrašus, Europos mastu Lietuva atsilieka. Tačiau istorijos, kai negavę būtinų vaistų žmonės pasmerkiami pralaimėti mirtinoms ligoms, vis dar aidi į tuštumą – situacija daug metų nekinta ir net blogėja.
 
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, krūties vėžiui gydyti reikalingų vaistų prieinamumas Lietuvoje siekia vos 35 proc., kai Lenkijoje – 62 proc., Bulgarijoje – 83 proc. 
 
Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė pasakoja, kad visi, kas nors kiek domisi inovacijų kompensavimo klausimais, žino, kad naujo vaisto įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašus Lietuvoje vidutiniškai užtrunka 536 dienas.
 

„Kurių preparatų kompensavimas užtrunka trejus, ketverius, net šešerius ir daugiau metų. Onkologiniam pacientui tai – mirties nuosprendis“, – liūdnai konstatavo Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė.

 
Viena priežasčių, dėl ko stringa procesas – lėtai vykstantis sveikatos technologijų vertinimas (STV), be kurio vaistų įtraukimas į Kompensuojamųjų vaistų kainyną neįmanomas.

 
Žinia, jog šis vertinimas nuo kitų metų Europos Sąjungoje taps jungtinis, lyg ir žadintų viltis, jog procesai pagreitės ir pas mus. Tačiau išlieka nemažai klausimų.
 
Kaip veikia sistema?

Siekiant Lietuvos sveikatos sistemos dalyviams išsamiau pristatyti pokyčius, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija ir Gydytojų klinikinių farmakologų asociacija organizavo apskritojo stalo diskusiją, kurioje dalyvavo ir Utrechto universiteto Nyderlanduose profesorius Wimas Goettschas, prisidėjęs kuriant europinį jungtinį vertinimo modelį.
 
Jis aiškino, kad pagal dabar galiojančią tvarką, ar vaistas gali patekti į Europos rinką, vertina Europos vaistų agentūra. „Kai ji užregistruoja vaistus, atsakingos kiekvienos šalies institucijos atlieka nacionalinio lygmens vertinimą ir sprendžia dėl jų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus“, – aiškina prof. W.Goettschas.
 
Anot jo, toks modelis sukuria didelius netolygumus tarp ES šalių, mat privalomų nacionalinio lygmens procesų tempas šalyse iš esmės skiriasi.
„Vertindami duomenis matome, kad skirtingose ES valstybėse procesų trukmė skiriasi kartais, o nuo to visų pirma nukenčia pacientai“, – teigė prof. W.Goettschas. 
 
Jis akcentavo, kad naujas modelis užtikrins gerųjų praktikų keitimąsi tarp šalių. Pasak jo, taikant bendras metodikas, ES valstybės galės sutelkti žmogiškuosius išteklius, dalintis sukaupta patirtimi ir duomenimis.
 

L.S. skaičius
536
- tiek dienų vidutiniškai užtrunka naujo vaisto įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašus Lietuvoje.

 
Sprendimas liks valdininkų rankose

„Ir dabar pilna „gerųjų praktikų“ pavyzdžių iš kitų ES šalių, kurias galima būtų Lietuvoje panaudoti, sutaupyti didžiules lėšas. Bet kažkodėl jomis nepasinaudojama, – konstatavo A.Juškevičienė ir baiminosi, kad ši, atrodytų puiki galimybė, netaptų „butelio kakleliu“ arba pasiteisinimu, kodėl inovatyvus gydymas nepasiekia pacientų. „Ir vėl bus kalta ES, – neatmetė ji. – Bėda ta, kad gydymo pacientams reikėjo jau vakar ir reikia šiandieną, o jungtinio STV apčiuopiamą naudą pacientai pajus, mano manymu, negreitai.

 
„Artimiausiu laiku, kas įvyks neabejotinai, tai sumažės administracinė našta pareiškėjams ir paraiškų vertintojams“, – prognozavo fondo direktorė ir pridūrė, kad vis dėlto labiausiai rūpi pacientų likimai. – Atkreipiu dėmesį, kad nepaisant  jungtinio ST vertinimo, galų gale Lietuvos valdininkai liks atsakingi už išvadas dėl vaistinių preparatų pridėtinės vertės šalies sveikatos sistemai. Ir jie toliau spręs, ar kompensuoti vaistinius preparatus, ar ne. O tai, kaip ir iki šiol, atsiremia į PSDF lėšas ir efektyvų jų panaudojimą. Taigi, vėl grįžtame prie raidės A.“
 
Labiausiai reikia noro

IFPA direktorė Jūra Smilgaitė informavo, kad perėjimas prie jungtinio vertinimo modelio vyks keliais etapais iki 2030 m. „Bus pradedama kitąmet nuo onkologinių vaistų ir pažangiosios terapijos vaistinių preparatų“, – teigė ji.
 
A.Juškevičienė patvirtina: visus, susijusius su onkologija džiugina, jog kitąmet ES bendrijoje startuosiantis jungtinis ST vertinimas bus pradedamas nuo onkologinių vaistų. „Tai neabejotinai unikali galimybė vėžiu sergantiesiems. Tačiau kaip ja pasinaudos mūsų valdininkai, man tai – didelis klausimas“, – neslėpė A.Juškevičienė.
 

Ji konstatuoja, kad vaistų kompensavimas yra sudėtingas procesas, kuriam reikia ne tik kompetentingų darbuotojų, bet ir noro padėti sergantiems. „Noro pasukti galvą, iš kur gauti lėšų, kaip sutaupyti, įvertinti, ar atsiperka investuoti į gydymą pinigai. Ilgametė patirtis rodo, kad tokių žmonių šioje srityje turime vienetus“, – konstatavo A.Juškevičienė.
 
„Kai kalbame šiuo klausimu, visada prisimenu Alberto Einšteino posakį: „Niekada neišspręsi problemos, jeigu mąstysi taip pat, kaip tie, kurie ją sukūrė.“
 
Diegiant jungtinį STV ypač svarbu, kad valstybės narės noriai šalintų neefektyvius, dubliuojančius procesus ir atsikratytų daug laiko reikalaujančio papildomo klinikinio vertinimo, kas ypač būdinga Lietuvai šiuo metu. Reikės sistemingai ir nuolat stebėti įgyvendinimo pažangą, o ypač pridėtinę reglamento vertę. Ar netaps tai tiesiog formaliu biurokratiniu procesu, kaip ir iki šiol? Juk žmonės dirbs tie patys“, – rizikas įžvelgė A.Juškevičienė.

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė:

- Jau dvejus metus siekiu, kad būtų kompensuojami vaistai cistine fibroze sergantiems vaikams. Tai – brangūs, daug kainuojantys vaistai, bet vieninteliai, gelbstintys jų gyvybes. Nekalbu apie sveikatą, kalbu apie gyvybę.  
Kitą savaitę laukia tarptautinė konferencija epilepsijos klausimu. Šiai ligai turime nemažai vaistų, bet gyvenimas nestovi vietoje, yra nauji, labiau padedantys pacientams, bet jų prieinamumas irgi apsunkintas.
 
Kai tapau ministre, man buvo nesuvokiama, kiek trunka visos tos stadijos, kol vaistas pasiekia pacientą. Pirmiausia derybos su gamintojais. Jose pilna visokių aplinkybių, iš kurių viena svarbiausių – gyventojų skaičius. Jis pas mus mažas. Gamintojai siekia pelno ir jiems geriau paleisti vaistą Lenkijoje nei Lietuvoje.
Po derybų vyksta tolesni etapai ir tik po jų vaistas galiausiai pasiekia pacientą. Tiesa, ne visada jis kompensuojamas šimtu procentų.
 
Būdas derėtis dėl kainų – kooperuotis su kitomis mažesnėmis valstybėmis. Mėginome tai pasiekti, ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas, ir aš kai buvau ministrė, tačiau dirbau nepilnus dvejus metus, ir taip liko. Paskui Aurelijui irgi nelabai pavyko Višegrado šalių susitarimas.
Kiek esu sveikatos sistemoje, vis tariamės, kad reikia, vis vyksta susitikimai, bet taip viskas ir lieka. Taip ir turime. Kad neturime.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris