Kol kas apmokama 120 dienų
 
Su slaugos reforma buvo numatyta greičiau sukti stacionarizuojamų pacientų ratą – esą jie neturėtų ligoninėse užsibūti per ilgai. Medikų bendruomenę neramino, kad jau nuo šiemet vietoj 120 slaugos dienų liks 90, nuo 2025 m. – 60, o dar vėliau ir 30 dienų.
 
Tačiau SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus teigia, kad kalbant apie palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą šiuo metu PSDF lėšomis už pacientams suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas apmokama 120 dienų per kalendorinius metus.
 
Paskutiniais duomenimis, prie šios vyriausybės situacija nesikeis.
A.Šimkus patvirtino, kad nors „įvairaus formato pasvarstymų“ apie 120 dienų mažinimą buvo, jokiuose teisės aktuose tai neatsispindi. Jis teigia, kad vienintelis pasikeitimas, kad apmokėjimas reglamentuojamas žemesnio lygmens teisės aktu – ne įstatymu, o ministro įsakymu.
„Kaip bus vėliau, prognozuoti sunku. Juolab kad laukia rinkimai ir negalime žinoti, kas bus numatyta naujoje Vyriausybės programoje“, – komentavo A.Šimkus.
 
Pasisako už laisvę spręsti
 
Medikai vertina galimybę pacientą gydyti 120 dienų, kadangi kai kurių sunkių ligų, būklių greičiau stabilizuoti nepavyksta.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės Slaugos skyriaus vedėja Margarita Janušonienė-Žilinskienė teigia, kad kartais žmogui reikia dar trisdešimt, o kartais užtenka penkiolikos ar dar mažiau dienų.
 
„Tačiau medikams svarbu turėti galimybę spręsti, – sako vedėja. – Kaip pavyzdį galiu pateikti atvejį, kai pacientė, kurią ketinome išleisti namo, staiga sukarščiavo. Tada praverčia galimybė palikti pacientą ligoninėje, ką mes ir padarėme. Per keletą dienų karščiavimas liovėsi ir moteris sėkmingai buvo išrašyta namo.“
 
Pašnekovė pabrėžia: slaugos ligoninės – ne prieglauda ar senelių namai, o gydymo įstaiga, dirbanti su sunkių būklių ligoniais, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra ir gydymas. Šalia to pacientai gauna reabilitacijos, fizioterapijos paslaugas, su jais užsiima kineziterapeutai, masažuotojai.
 
Pacientai neužsibūna
 
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė pernai rugpjūtį buvo akredituota ir dirba pagal naujus reikalavimus. Pagal juos kas trisdešimt dienų vertinama pacientų sveikatos būklė. Yra ir specialus klausimynas, padedantis išsiaiškinti, ar reikia tolesnio gydymo.
 
Nustačius, kad būklė pagerėjo, pacientas išrašomas. Jei reikia, tęsia gydymą namie prižiūrimas šeimos gydytojo. „Ne visiems prireikia tolesnės stacionarinės slaugos. Dar kiti ligoniai išvyksta į reabilitaciją, globos namus“, – teigė M.Janušonienė-Žilinskienė.
 
Nemažai kalbama apie piktnaudžiavimą stacionaru, tačiau gydytoja pastebi, kad minėtas sveikatos būklės vertinimas kas trisdešimt dienų padeda užbėgti tam už akių. Jo metu nustatoma funkcinė galia, pajėgumai ir kiti rodikliai, kurių visuma parodo, ar būklė pagerėjo, ar pablogėjo.
 
„Pacientai be reikalo čia per ilgai neužsibūna, nes yra daug laukiančių eilėje. Jie čia atvyksta ne artimųjų pageidavimu, o tik su šeimos gydytojų (jei iš namų) arba gydančių gydytojų (jei pacientas ligoninėje) siuntimu“, – aiškino medikė.

Marijampolės PSPC direktorė Dženita Sabašinskienė taip pat abejoja, ar stacionaro trumpinimas veiktų visiems. „Priklauso nuo atvejo. Bet tikrai yra labai sunkios būklės ligonių... Tos ligos sunkėja ir kur reikia intensyvios priežiūros, nežinau, ar pakaktų jos namuose...“, – teigė įstaigos direktorė.

 
Lovų skaičių teko sumažinti
 
Tačiau anksčiau priimti nauji teisės aktai verčia ieškoti sprendimų slaugos srityje. Gydymo įstaigos teigia, kad demencija sergančių pacientų sąlygoms užtikrinti pagal naujus reikalavimus iki 2030 m. renovacijos gali ir neužtekti – reikia galvoti apie statybas.
 
Jau pernai nustatyta nauja ministro tvarka, kuomet didėja vienai slaugos lovai skirtas plotas. Jų skaičius palatoje ribojamas iki keturių, demencija sergantiems – iki dviejų. Taip pat ribojamas ir slaugytojams, slaugytojų padėjėjams, gydytojams tenkantis pacientų skaičius.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje kaip ir daug kur kitur dėl to mažėjo lovų skaičius. Vietoj 245 liko 170 (neskaičiuojant 15 paliatyviosios priežiūros).
 
Kaune esančioje K.Griniaus slaugos ligoninėje teko susimažinti net 93 lovomis. Marijampolės PSPC turėjo didelį slaugos skyrių su 80 lovų, tačiau direktorė D.Sabašinskienė teigia, kad sugriežtėjus reikalavimams jų skaičių sumažino iki 60.
 
Eilės padidėjo
 
Nepaisant to, kad pacientams sąlygos gerėja, situacija gan kontroversiška – M.Janušonienė-Žilinskienė konstatuoja, kad eilės rodo išaugusį poreikį. Deja, viso jo patenkinti nepavyksta.
 
„Vasario mėnesį užsiregistruoti iš namų laukė apie keturiasdešimt pacientų, iš stacionaro – apie dešimt ir daugiau. Tai nemaži skaičiai, todėl kurį laiką pacientų iš namų net neregistravome. Visuomet teikiame pirmenybę pacientams iš stacionaro, kadangi tai pačios sunkiausios būklės pacientai po insultų, miokardo infarktų, lūžimų, kitų ligų. Jiems mūsų pagalbos reikia skubiausiai“, – pasakojo M.Janušonienė-Žilinskienė.
 
D.Sabašinskienė teigia, kad ir pas juos eilės didelės – slaugos laukia dešimtimis žmonių iš įvairių miestų, bet planų plėstis įstaiga neturi. Tam trukdo kiti ribojimai – skyrius įsikūręs kultūros paveldo pastate.
 
Įsivėlė į teismus
 
K.Griniaus slaugos ligoninė turi tris skyrius Petrašiūnuose, Panemunėje ir Vičiūnuose. Pastaruosiuose yra skyrius su demencijos pacientais (12 lovų), jo infrastruktūrą norima plėsti. Ieškant parankiausios vietos statyboms, steigėjas – Kauno miesto savivaldybė – bandė priverstinai paimti žemę iš žmonių.
 
Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu jau buvo pradėta ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, siekiant plėsti ligoninę, tačiau asmenims pasiskundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį procesą sustabdė. Teismas konstatavo, kad toks įsakymas ir žemės paėmimas iš privačių asmenų – nepateisinamas.
 
O Vilkijoje plėtra pavyko ir Vilkijos PSPC Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje sumažinti lovų skaičiaus nereikėjo. Kauno r. savivaldybė suteikė vos ne keturių šimtų kvadratinių metrų patalpas pačiame miestelio centre. PSPC direktorius Danas Bortkevičius informavo, kad čia telpa dvidešimt pacientų.
 
Esmė ne lovose, o personale
 
Panevėžys kaip ir Kaunas turi poskyrį, kuriame yra dvylika vietų, skirtų demencija sergantiems ligoniams. Jie kaip ir kolegos iš laikinosios sostinės planuoja plėtrą. „Ateityje turime planų priimti daugiau demencija sergančių pacientų, galbūt turėti 24 lovas. Kadangi visuomenė sensta, šios paslaugos aktualios“, – kalbėjo M.Janušonienė-Žilinskienė.
 
„Visi pacientai ten gydomi po vieną du palatose, juos prižiūri viena slaugytoja, dvi slaugytojos padėjėjos bei gydytoja“, – pasakojo pašnekovė. Ji pritaria kolegoms, kad nauji reikalavimai atsiliepia personalo darbo krūviui – žmogiškųjų išteklių reikia daugiau, tad norint plėstis reikia tai įvertinti.

---

 
Tarp kitko
Jau dabar šalyje trūksta kelių tūkstančių slaugytojų, ateityje jų trūkumas prognozuojamas dar didesnis. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė yra informavusi, kad iki 2030 m. šalyje gali trūkti iki 6 -7 tūkstančių slaugytojų.
 
Valstybės kontrolės ataskaitoje prieš keletą mėnesių pastebėjo, kad slaugytojų skaičius sveikatos sistemoje nuo užpernai sumažėjo procentu, taip pat ji nematė priemonių, kurių būtų imamasi, kad ši situacija pasikeistų iš esmės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!