- Esate ekonomistas, kaip ir buvęs ministras Arūnas Dulkys. Smalsu palyginti dviejų ekonomistų toje pačioje ministerijoje požiūrius. Skiriasi jie ar sutampa, sakykim, reformos klausimais?
 
- Kai kuriais aspektais labiau sutaptų, kai kuriais mažiau. Reforma yra svarbus klausimas. Ekonomikos teorija teigia, kad kuo sistema labiau centralizuota, tuo ji veikia efektyviau. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje priimtas modelis, kad yra keli centrai – didžiosios, sudėtingesnes paslaugas teikiančios gydymo įstaigos, aplink kurias buriasi mažesnės. Tai – logiška.
Bet nuošalyje negali likti prieinamumo klausimas. Čia mūsų požiūriai su buvusia ministerijos vadovybe jau kiek skiriasi.
 
- Kur slypi pagrindiniai skirtumai?
 
- Viena vertus, valstybei labiau apsimoka išlaikyti mažesnį gydymo įstaigų tinklą. O pacientai, kai paslaugų nėra arti namų, tegul patys važiuoja, kur gali jas gauti. Tačiau negalima atmesti ir kito svarbaus aspekto – kas naudingiau pačiai visuomenei. Įvertinti gyventojų laiką, patogumą, kurį jie praras važinėdami.
Taigi negalvojame vien apie finansinį efektyvumą ir lengva ranka neskubame įgyvendinti visų numatytų sisteminių pokyčių – norime įvertinti kiekvieno jų poveikį gyventojams.
 
- Pasiturintys gyventojai patogumą, kurio negarantuoja valstybė, nesunkiai susikuria savais pinigais. Tačiau mažiau apmokamų profesijų atstovams, senjorams tai – našta.
 
- Svarbu jausti ir rasti tą balansą tarp socialinio teisingumo ir ekonominio efektyvumo, nes faktas, kad resursai riboti ir prie kiekvieno gyventojo gydymo įstaiga tikrai nestovės.
 
- Finansinę padėtį iš esmės keistų, jei valstybė adekvačiai mokėtų už savo draudžiamus asmenis. Deja, susitarti dėl to su Vyriausybe ir Finansų ministerija iki šiol nepasisekė nė vienam ministrui. Dabar įtikinėjimą sunkina ir lėšų gynybai poreikis. Dirbate Finansų ministerijoje. Gal turite žinių iš pirmų lūpų?
 
- Finansų ministerijoje išties dirbu vieną dieną per savaitę, tačiau į šį klausimą norėčiau atsakyti iš Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos.
Karinė grėsmė, kainų didėjimas ir sveikatos paslaugos yra gyventojams svarbiausių klausimų trejete. Turime didelį norą, poreikį ir sutarimą, kad įmokos už valstybės draudžiamus asmenis būtų kiek didinamos. Suprantame, kad tai reikia vertinti ir kitų poreikių, pavyzdžiui, gynybos kontekste.
Finansų ministerijai pateiksime argumentuotą siūlymą ir analizę, kiek Lietuva turėtų išleisti viešųjų finansų sveikatai, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, kainas, vyresnių gyventojų, kuriems reikia sveikatos paslaugų, skaičių.
 
- Vytis yra ką. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva – šešta nuo galo iš trisdešimties šalių pagal finansavimą sveikatos apsaugai – tam skiriame tik 5,2 procentus nuo BVP.
 
- Matome, kad tikrai galėtume leisti sau daugiau, nes esame išsivysčiusi šalis ir sveikatos paslaugos kuo toliau, tuo labiau turėtų būti prioritetas. Mes darome spaudimą Finansų ministerijai, iš savo pusės stengiamės įvairiomis priemonėmis įtikinti skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai.
 
- Pokalbio pradžioje užsiminėt, kad ekonomikos pagrindas – sveikas žmogus.
 
- Sveikas žmogus svarbus visai ekonomikai, nes sveikata – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių galimybę dirbti ir užsidirti.
 
- Sveikata taip pat ir didžiulis verslas. Ar ekonomistai įžvelgia rizikų ten, kur susiduria sveikata ir pinigai?
 
- Turime du svarbius aspektus, kurie daro poveikį sveikatos paslaugų ekonomikai – tai gyvybinis žmogaus poreikis būti sveikam ir informacijos asimetrija, nes gydytojas visada valdo daugiau žinių nei pacientas.
Sudėjus šiuos aspektus gauname rezultatą, kad pacientas dažniausiai nekvestionuos to, ką sako gydytojas. Jei šis siūlys kokį nors tyrimą, vaistus, intervencijas, žmogus stengsis tai vykdyti, ir kuo būklė kelianti daugiau nerimo, tuo greičiau.
Jei intencijos geros, o pagrindinis interesas – paciento gerovė, problemos nėra. Bet jei svarbiausia būtų siekis uždirbti kuo daugiau pelno, automatiškai kyla ir piktnaudžiavimo rizika, kuomet gydytojai gali būti spaudžiami siūlyti brangesnį gydymą, kuris tam pacientui nebūtinai reikalingas.
 
- Kalbant apie priemokas – kas negerai su dabartine tvarka, kai vieni naudojasi per PSDF finansuojama viešąja medicina, kiti prisimoka, jei nori greičiau patekti pas medikus?
 
- Dabartinė tvarka sako taip: kas esate drausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turite šiek tiek daugiau pinigų, galite apeiti bendrą eilę ir patekti į jos priekį šiek tiek primokėję net už valstybės finansuojamas paslaugas. Kiti gi tegul palaukia.
Ir juo daugiau žmonių apšokinėja eilę, tuo lėčiau ji juda tiems, kurie laukia. Nes reikia suprasti, kad medikų resursai šalyje bendri, nesvarbu, ar jie dirbtų privačiose, ar valstybinėse gydymo įstaigose.
Kai patekimo pas medikus greitį lemia finansinės galimybės, tai prasilenkia su socialiniu teisingumu. O valstybės užduotis yra užtikrinti, kad sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems žmonėms, nepaisant jų pajamų.
 
- Jūsų tėtis Gediminas Černiauskas buvo sveikatos apsaugos ministras, be to, kaip ir jūs – ekonomistas, taip pat dirbo su socialdemokratais. Panašu, nuosekliai žengiate jo pėdomis..?
 
- Tėtis mane išties daug išmokė. Vos baigęs mokyklą pradėjau dirbti su pirmais sveikatos projektais jo Sveikatos ekonomikos centre. Ši patirtis, bendravimas su juo mane įkvėpė studijuoti ekonomiką. Įgijęs išsilavinimą dirbau su duomenų analize, buvau įsidarbinęs vienoje privačioje įmonėje, po to Lietuvos banke, Finansų ministerijoje, dabar – Sveikatos apsaugos ministerijoje. Esu dėkingas tėtei už perduotą ekonominį mąstymą. Ši sritis man išties įdomi.
 
- Pabaigai – kaip sulaukėte ministrės pasiūlymo tapti jos komandos nariu?
- Dar dirbant tėtės įmonėje užsimezgė mūsų pažintis su ministre Marija Jakubauskiene. Drauge bendradarbiavome prie kelių projektų. Mums gerai sekėsi, sutapo požiūris į darbą ir gerbiamai Marijai tapus ministre sulaukiau jos pasiūlymo prisidėti prie komandos.

---

 
Dosjė
Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas Birmingamo universitete įgijo ekonomikos ir politikos mokslų bakalauro, Amsterdamo universitete – viešojo sektoriaus ekonomikos magistro, Vilniaus universitete – daktaro laipsnį. N.Černiauskas yra asistentas Vilniaus universitete ir vyriausiasis specialistas Finansų ministerijoje.
Dirbo Lietuvos banke, „Euromonitor International“, „Sveikatos ekonomikos centre“, stažavosi Europos Parlamente.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!