Sąlygos gerės
Vilnietė Emilija, gyvenanti sostinės centre, įsitikinusi, kad ketinimai nuo 2016 metų kelti atliekų tvarkymo kainas nelogiški. „Miesto centre neturime, kur rūšiuoti, konteineriai kai kur net netelpa. Kaip galima plėšti iš žmonių pinigus, jei sąlygos rūšiavimui nesudaromos?“ – piktinosi moteris.
Tačiau Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Vileikis ramino – ir sąlygos rūšiuoti bus sudarytos ir kaina daug nekis. „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis įvedimo gali išaugti ir jų tvarkymo kainos. Bet tikrai nežymiai, nes po metų visuose regionuose numatyta sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Tad bus sudarytos galimybės tvarkyti atliekas kitais, negu šalinimas sąvartyne, būdais“,– tikino specialistas.
 
Sostinė „pasišiukšlino“
Tačiau yra kita problemos pusė. Viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) praėjusį mėnesį pristatė jos užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenis. Nepaisant gerėjančių rūšiavimo tendencijų šalyje, Vilniuje atliekas rūšiuoja vos 28 procentai gyventojų, kai kituose didžiuosiuose miestuose šis rodiklis siekia beveik 40 procentų.
PTO Marketingo ir komunikacijos vadovė Audronė Viliūtė aiškino, kad tokie sostinės rezultatai buvo netikėti. Tačiau kaip pagrindinę priežastį įvardijo gyventojų motyvacijos stoką. „Vertinant infrastruktūrą, galima teigti, kad aprūpinimas kolektyvinio rūšiavimo priemonėmis Vilniaus mieste yra pakankamas ir net geresnis, lyginant su kai kuriais rajonais. Galbūt problema tik pats konteinerių aikštelių išdėstymas, kuris ne visada yra patogus ir prieinamas gyventojams. Kita problema, tai – daugelyje Vilniaus daugiabučių vis dar veikiantys senieji atliekų nuleidimo vamzdžiai, kurie tikrai neskatina rūšiuoti. Vis dėlto ko gero pagrindinė priežastis - gyventojų motyvacijos ir sąmoningumo trūkumas“, - įsitikinusi A.Viliūtė.
 
Pažėrė kritikos

Tačiau esama nuomonių, kad ne vien nuo gyventojų sąmoningumo viskas priklauso. Nors Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas (nuotr.) yra įsitikinęs, kad sutvarkyti infrastruktūrą iki 2016 metų pavyks, sostinėje jis įžvelgia tam tikrų kliuvinių. „Mane kai kurie jau keikia, kad visuomet kaip negatyvų pavyzdį pateikiu Vilnių. Iš dalies prie to prisideda valdymo spragos. Pavyzdžiui, niekaip nesusitariama dėl mechaninių-biologinių įrenginių statymo. Kitas pavyzdys, Liepkalnyje sukrautas kalnas statybinių atliekų ir dabar visi galvas sukame, kaip išeiti iš padėties“, - įsitikinęs Seimo narys.
 
Užtenka pataikauti Vilniui
Anot A.Salamakino pirmiausia reikia rūpintis, kad po metų įvedamas sąvartyno mokestis „neskriaustų gyventojų kišenių“. „Turime dirbti taip, kad sąvartyno mokestis negultų ant žmonių pečių. Aplinkos ministerija pateikė įstatymą, kuris nieko nesprendė, todėl mes jį atmėtėme. Dabar Aplinkos komitete yra sudaryta darbu grupė dėl atliekų tvarkymo visų įstatymo bazių sutvarkymo. Turi būti greičiau vykdoma mechaninių-biologinių įrenginių stočių statyba. Jei jų pastatysime po dešimt prie kiekvieno regioninio atliekų centro, atliekų patekimas į sąvartynus kur kas sumažės. Pirmiausia turime susitvarkyti įstatyminę bazę“,– aiškino politikas.
Jis dar rugsėjį pareiškė, kad nusprendė atmesti teisės aktą, kuris reglamentuotų atliekų tvarkymą. „Pasitaręs pats su savimi ir su komiteto darbuotojais, nutariau tą įstatymą atmesti. Teatleidžia man ministerijos darbuotojai, kurie rengė šį įstatymą, bet kaip jį ten nevoliok, nieko nesigauna“, - tuomet teigė A.Salamakinas.
Priekaištaudamas kolegoms politikas tvirtino, esą jie įstatymus dažnai rengia „pagal Vilnių“. „Pasakiau: viskas, lai tas Vilnius apsiverčia šiukšlėmis, bet daugiau įstatymo projektų pagal jį nemodeliuosime. Man nesuprantama, kaip atsirado šitas keliolikos metrų kalnas atliekų, kuris vadinasi statybinių atliekų aikštelė. Man nesuprantama, kaip jį reikės iškabliuoti ir sutvarkyti“, - tuomet dėstė atliekų tvarkytojams ir perdirbėjams A.Salamakinas.
Aplinkos komiteto pirmininkas tuomet negailėjo kritikos Vilniaus savivaldybei: „Vicemeras verkšleno, kad atidarykite „Bionovoje“ atliekų tvarkymą, nes Vilnius neturi, kur dėti statybinių atliekų. Nebus šito. Tegu pasikaria. Kur jie 10 metų krovė ir nieko nerūšiavo, nieko netvarkė.“
 
Mokestis lyg bizūnas
Kokia bebūtų sostinės padėtis, viskas jau nuspręsta: nuo 2016 metų sąvartynuose šalinamoms atliekoms bus taikomas mokestis, kuris ketverius metus didės kasmet. Šis mokestis bus mokamas į valstybės biudžetą. Numatoma, kad papildomai gali būti surinkta apie 32 milijonai litų. Vis dėl to, specialistai užtikrina, kad tikslas ne surinkti daugiau mokesčių, o paskatinti žmones rūšiuoti.
Pasak A.Salamakino, negalima nepaisyti Europos Sąjungos reikalavimų. „Visų pirma tai – Europinis reikalavimas. Jei neklystu tokio mokesčio neturi tik Rumunija ir Lietuva. Mokestis – tarsi bizūnas. Vieną kartą imkimės tvarkytis kaip ir visur Europoje. Dabar šiukšlės keliauja į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Nei rūšiuojame, nei perdirbame. Visa laimė, kad atsirado Klaipėdos atliekų deginimo stotis. Reikia priminti, kad 2030 metais į sąvartynus galės patekti tik penki procentai šiukšlių. Reiškia, likę devyniasdešimt penki turės būti perdirbti. Jeigu nepaisysime nustatytų tikslų ir toliau versime šiukšles į regioninius centrus, sulauksime rimtų sankcijų“,– perspėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Tad vis dar neturintiems, kur rūšiuoti reikės palaukti 2016 metų ir viltis, kad situacija pagerės ir numatyti planai dėl rūšiavimo infrastruktūros gerinimo bus įgyvendinti.
 
Tarp kitko
Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius anksčiau informavo, kad nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms 2016 m. bus taikomas 21,72 eurų už toną tarifas. Ir bus didinamas kasmet, kol 2020 m. išaugs iki 44,89 eurų (155 litų). Pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms taikomas tarifas 2016 m. sieks 47,79 eurų. 2020 m. išaugs iki 70,96 eurų. Inertinių atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamoms asbesto atliekoms galios 7,24 eurų tarifas ir bus didinamas kasmet, kol 2020 m. sieks 30,41 eurų už faktiškai pašalintų atliekų toną (105 litų).