Prof. Audrius Aidietis: „Be komandos šiuolaikinės širdies operacijos neatliksi“

Aigustė Tavoraitė
2016-08-29
„Norint įdėti vožtuvą anksčiau reikėdavo sustabdyti širdį, o dabar tą galima atlikti įvedant kateterius per kraujagyslę ir net netaikant narkozės. Technologijos vystomos tokia kryptimi, kad žmogus būtų kuo mažiau traumuojamas, o gydymo metodo rizika būtų kuo mažesnė“, – sako VUL Santariškių kinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas, gydytojas kardiologas, kardiochirurgas prof. habil. dr. Audrius Aidietis (61 m.).
Prof. Audrius Aidietis: „Be komandos šiuolaikinės širdies operacijos neatliksi“
„Šiuolaikinės technologijos reikalauja komandinio darbo, tokių operacijų vienas neatliksi. Žmogus negali vienu metu būti kelių sričių profesionalas. O mūsų ligoninė turi tokią stiprią komandą ir tiek patirties, kad gali mokyti ir kitus“, - sako prof. habil. dr. Audrius Aidietis.

Praėjusių metų mirties priežasčių duomenys Lietuvoje mažai pakito – kaip ir anksčiau, pirmauja kraujotakos sistemos ligos, nuo jų mirė daugiau kaip pusė žmonių. Vis dar neišmokstame tausoti savo širdies?
Nereikia pamiršti, kad mūsų šalyje nėra teisingo mirties priežasčių kodavimo. Pasaulinė statistika rodo, kad dabar jau pradeda pirmauti onkologiniai susirgimai.  Lietuvoje gi dauguma ypač vyresnio amžiaus žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų – tiesiog nuo senatvės žmogus šiandien „neturi teisės“ numirti. Norint įvertinti realią situaciją reikėtų tyrinėti atskiras amžiaus grupes ir jų mirtingumą dėl širdies ligų. Kitu atveju visuomenė yra dezinformuojama.
 
Panašių dalykų galima pastebėti kalbant apie tai, kokiame amžiuje šiandien jau gali ištikti infarktas. Jį patiriantys jaunesni ar vidutinio amžiaus žmonės – labai maža visuomenės dalis, tačiau tokie atvejai labai plačiai nušviečiami. Tačiau neretai žmonės stokoja žinių, pavyzdžiui, apie pirmuosius infarkto simptomus.
 
Didžiosios dalies pacientų sulaukiate dėl labai pavojingo, bet neretai net nejaučiamo prieširdžių virpėjimo.

Kardiologinių patologijų karalienė – koronarinė širdies liga, ja sergančiųjų yra daugiausia. Rimčiausia šių širdį maitinančių kraujagyslių pakenkimo pasekmė – infarktas. Prieširdžių virpėjimai yra dažniausia problema kalbant apie širdies ritmo sutrikimus, jie gali pasireikšti sergant daugeliu ligų. Prieširdiniai ritmo sutrikimai sudaro apie 60 proc. visų aritmijų, o prieširdžių virpėjimas ir (ar) plazdėjimas pasitaiko maždaug 65 proc. tarp supraventrikupinių aritmijų. Ši liga gresia insultu, širdies nepakankamumu. Šiandien ir įvairiuose kongresuose daug kalbama apie šią dažną problemą, bet jai dar skiriama per mažai dėmesio atsižvelgiant į šiuolaikinį medicinos išsivystymo lygį.
 
Ne visada pavyksta surasti šio sutrikimo priežastį, nes jų esama labai daug. Tačiau viena aišku, dažniausia jų – blogai gydoma arterinė hipertenzija. Sutrikimas formuojasi 6–10 metų, vadinasi, šią ligonių grupę galime stipriai paveikti, tad ankstyva diagnostika ir prevencija stipriai pagerintų situaciją. Arterinė hipertenzija „klastinga“ – vystosi lėtai, sugadina organizmo „signalizaciją“, ir žmogus nejaučia, kaip jo sistemos yra tyliai žalojamas. Dalis prieširdžių virpėjimą patiriantys pacientai irgi yra asimptomatiniai, bet kiti stipriai jaučia simptomus.
 
Lietuvoje vienas pirmųjų pradėjote taikyti šiuolaikinius širdies ritmo ir laidumo sutrikimų gydymo metodus. Kaip juos šiandien keičia naujosios technologijos? 
Kartu su informacinių technologijų sparčia raida vystosi ir medicinos technologijos. Nauji metodai yra žymiai saugesni, sukelia mažiau komplikacijų. Jei anksčiau reikėdavo operuoti širdį, tai dabar jau daug ką galima padaryti per kateterius. Norint įdėti vožtuvą anksčiau reikėdavo sustabdyti širdį, o dabar tą galima atlikti įvedant kateterius per kraujagyslę ir net netaikant narkozės.
 
Technologijos plėtojamos tokia kryptimi, kad žmogus būtų kuo mažiau traumuojamas, o gydymo metodo rizika būtų kuo mažesnė. Jei anksčiau įdėti vožtuvą 85–90 metų žmogui atrodydavo jau neverta, šiandien jiems galime padėti.
 
Santariškių klinikų medikai – minimaliai invazinių širdies operacijų pirmeiviai pasaulyje. Štai gegužės mėnesį pirmą kartą buvo atlikta tokia procedūra pacientei, kuriai po infarkto susiformavo skilvelio aneurizma.
Manau, kad tai yra geros mokyklos požymis. Yra labai daug medicinos centrų, kur kardiologai su kardiochirurgais nepasidalina vietos po saule, konkuruoja. Mūsų klinikose tarp šių specialistų yra labai geras kontaktas ir teisingas požiūris. Mūsų ligonis yra bendras – susirenkame į vadinamąją Širdies tarybą ir svarstome, kaip žmogui galėtume padėti, parenkame individualų geriausią gydymo metodą.
 
Be to, šiuolaikinės technologijos reikalauja komandinio darbo, tokių operacijų vienas neatliksi. Negali vienu metu būti kelių sričių profesionalas. Ir mūsų ligoninė turi tokią stiprią komandą ir tiek patirties, kad gali mokyti ir kitus. Gydyti aortos ar mitralinius vožtuvus pas mus atvyksta mokytis specialistai ne tik iš Europos, bet ir JAV. Kartu su Italijos Padujos universitetu tokių operacijų pasaulyje esame atlikę daugiausiai.

 
Šių metų pradžioje klinikose pirmą kartą panaudojote ir vaizdų navigacijos sistemą, suliejančią ultragarsinį ir rentgeno širdies vaizdus. Kiek tai padidina operacijų sėkmę?
Jei norime nestabdyti širdies ir operacijos metu matyti, ką darome, turime viską labai tiksliai vizualizuoti, nes kitaip galima ir pakenkti. Paprastai įvedant kateterį ar taikant kitus minimaliai invazyvius gydymo būdus procedūrą vizualizuojame ir kontroliuojame arba rentgenu, arba ultragarsu.
 
Ultragarsinis daviklis yra įvedamas per stemplę ir šis metodas kol kas mus tenkina. Kur jis neleidžia pamatyti, gali padėti rentgenas. Todėl aparatas, leidžiantis ultragarsinį vaizdą sujungti su rentgeno vaizdu, yra neįkainojamas, pavyzdžiui, operuojant aortos ar mitralinius vožtuvus. Toks technologijų kombinavimas leidžia stipriai judėti į priekį, užtikrinti didesnę operacijos sėkmę.
 

Apie mūsų šalies kvalifikuotos medicinos perspektyvą neramu kalbėti, kai tiek daug jaunų perspektyvių gydytojų palieka šalį...
Labai daug gabaus jaunimo išvažiuoja. Tai – vieni iš geriausiųjų, ypač jei kalbėsime apie kardiologijos sritį. Tačiau kur jiems dėtis, jei nepavyksta įsidarbinti sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose? Aišku, kiti važiuoja iš karto, nes žino, kad užsienyje gaus žymiai didesnę algą. Mažoje Vokietijos ligoninėje mokama daugiau nei mūsų asams. Tačiau ne visiems medikams pinigai yra svarbiausi. Jei jie išties siektų tik finansinės gerovės, galėtų būti milijonieriais. Tačiau pasirinkti šią profesiją jauną žmogų veda visai kiti dalykai, čia nestinga ir idealizmo.

 
Trumpa dosjė
1979 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultetą.
2006 m. – Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas.
2011 m. – šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus medicinai.
2013 m. – LDK Gedimino ordino Karininko kryžius.
Mokslinio darbo sritys: širdies ritmo sutrikimų elektrofiziologinė diagnostika ir gydymas taikant naujausius širdies stimuliacijos metodus.
Stažavosi kardiologinėse klinikose Švedijoje, JAV, skaitė pranešimus daugelyje tarptautinių konferencijų.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris