- Lietuvoje populiariausia – juodoji arbata. Kokias kitas arbatas žmonės renkasi šaltuoju metų laiku? 
- Šiuo metu apskritai išauga arbatos vartojimas. Populiaresniu pasirinkimu tampa stipraus charakterio, ryškaus skonio šildančios arbatos su įvairiais priedais: imbieru, ženšeniu, apelsinu, cinamonu, kitais ryškiais ingredientais. Žiemą išauga ir žaliosios arbatos bei prieskoninių mišinių vartojimas.
 
- Pajutus pirmuosius peršalimo požymius, skaudančią gerklę, pirmas gydytojo patarimas – gerti daug arbatos. Kokią reikėtų rinktis, siekiant nuslopinti šiuos simptomus? 
- Tokiu atveju šilta arbata yra naudingas gėrimas – dėl to sutaria ir tradicinės, ir netradicinės (holistinės) medicinos sistemos. Šilta ji stimuliuoja kraujotaką, greitina medžiagų apykaitą, skatina skysčių išsiskyrimą, t.y. „plauna“ organizmą. Jei arbatos geriate daug (o peršalus per dieną patartina išgerti jos šiltos kelis puodelius), geriau rinktis švelnesnes rūšis: baltosios arbatos ir žolelių mišinius, švelnią žaliąją, uždegimą veikiančius žolelių mišinius. Geriau nesaldinti, gerti lėtai, nedideliais gurkšneliais. Arbata su imbiero šaknimi, saldymedžiu, ženšenio šaknimi ne tik sušildys, „išplaus“ organizmą, bet ir pagelbės imuninei sistemai kovoti su simptomus sukėlusia infekcija. Tiesa, arbatos su ženšeniu ir imbiero šaknimi nereikėtų gerti, jei smarkiai karščiuojate. Arbata, kurią geriate, turėtų būti skani, nes išgerti jos reikia daug.
 
- O kokia arbata būtų galima pastiprinti imunitetą? 
- Medžiagos, veikiančios imuninę sistemą ir gerinančios organizmo gebėjimą prisitaikyti „stresinėje“ situacijoje, arbatos mišiniuose nėra dažnos. Paprastai arbatos mišiniuose yra augalų, kurie veikia priešuždegimiškai (ramunėlė, medetkos), arba veikia audinius: gleivines, bronchų epitelį, skatindamos sekreciją (čiobrelis, saldymedis). Ženšenio šaknis, ashwaghanda, ežiuolė – tikrieji imunomoduliatoriai – arbatose irgi sutinkami. Tokią arbatą svarbu teisingai paruošti ir gerti reikėtų ilgesnį laiką, kad išryškėtų teigiamas ilgalaikis poveikis imuninei sistemai. Tam reikia mėnesių.
 
- Tam tikros arbatos rūšys pasižymi įvairiu sveikatinančiu ar net gydančiu poveikiu. Kokią arbatą rinktis norint sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, sustiprinti širdies darbą, pakelti žemą kraujo spaudimą? 
- Tradicinė medicina labiau domisi ne augalo, kaip komplekso, poveikiu ir savybėmis, o atskirų medžiagų poveikiu organizmui. Jei kalbame apie camelia sinensis – augalą, iš kurio fermentuojant sukuriamos juodoji, žalioji, geltonoji, baltoji arbata ir visa ulongų šeimyna, pirmiausia galvojame apie teino (ksantinas, kavoje vadinamas kofeinu) poveikį: jis stimuliuoja, išplečia smegenų ir inkstų kraujagysles, gerina koncentraciją, smegenų darbą, kilsteli kraujospūdį, dažnina širdies susitraukimus, gerina kraujotaką. Ypatingai fermentuota pu erh arbata greitina medžiagų apykaitą, mažina blogojo cholesterolio kiekį, padeda kepenims „apvalyti“ organizmą, todėl palengvina pagirias, pagelbėja persivalgius. 

- Kiek svarbus tinkamas arbatos paruošimas? Ar netaisyklingai ruošiama ji gali prarasti skonį ir poveikį? 
- Arbata yra vandeninė augalo ištrauka. Ruošiant svarbi ir vandens temperatūra, ir laikas – kiek ilgai augalo dalys yra vandenyje ir kiek tirpių medžiagų patenka į tirpalą. Vėsdamas tirpalas nuolat keičiasi – tirpios medžiagos sudaro junginius, kurie vėl gali skilti. Svarbu arbatą pasiruošti šviežią, gerti šiltą. Mano patarimas: negerkite atšalusios juodos arbatos. Ir gėrimų su šalta juoda arbata rinktis nepatarčiau, ypač gazuotų. Tiesa, tokiuose gėrimuose arbatos paprastai nebūna. Neplikykite žalios arbatos verdančiu vandeniu, nes ji apkars. Nelaikykite arbatžolių ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės.

- Įprastai lietuviai arbatą skanina cukrumi, medumi, citrina, rečiau – pienu. Gal yra ir kitokių būdų pagardinti šį gėrimą? 
- Kaip arbatos fanas pasakysiu, kad nerekomenduoju arbatą skaninti citrina ir (arba) medumi, nes tai stipriai pakeičia jos skonį. Medus karštame vandenyje paranda naudingas savybes. Jei naudojate medų organizmo funkcijoms pagerinti, jis gali būti tirpinamas ne karštesniame nei 35-40 laipsnių vandenyje. Paprastai arbata yra plikoma daug karštesniu vandeniu. Todėl neverta tikėtis, kad šaukštas medaus karštoje arbatoje suteiks organizmui papildomos naudos. Panaši situacija ir su citrina.
Arbatos gardinimas pienu yra skonio reikalas. Dėčiau lygybės ženklą tarp juodos arbatos su pienu ir juodos kavos su pienu. Vieniems skanu, kitiems - ne.
Pieną rekomenduoju naudoti ruošiant prieskonines arbatas. Pienas ir šaukštelis medaus subalansuoja prieskoninės arbatos skonį. Tai puikus gėrimas norint sušilti šaltą žiemos vakarą ar popietę.

---

 
Receptai 
Arbata su citrusų cukatomis ir medumi
 
Reikės:
3 g raudonosios rooibos arbatos,
200 ml virinto vandens (95°C),
apelsino cukatų,
1 šaukštelio medaus.
 
Paruoškite arbatą: 3 g arbatos užpilkite karštu virintu vandeniu, palaikykite 5-8 minutes ir ištraukite arbatžoles. Gardinkite apelsinų cukatomis ir medumi.
Šį receptą galima išbandyti ir su kitomis arbatomis: žaliąja arbata su ženšeniu ir citrina, juodąja imbierine arbata.
Skanaus. 
 
Arbata „Indijos auksas“
 
Reikės:
pieno,
prieskoninės arbatos,
pagal porekį juodųjų pipirų, medaus.
 
Tradicinis variantas – į pieną (karvės, riešutų, sojų – rinktis mėgstamą) įberkite prieskoninės arbatos mišinį, kurio sudėtyje yra ciberžolės, imbiero, cinamono, kardamono, pakaitinkite keletą minučių (užvirti nereikia), pamaišykite ir išpilstykite į puodelius. Skoniui sustiprinti galima įdėti juodojo pipiro, pasaldinti medumi.
Skanaus.  
 
Mongoliška arbata su... ryžiais
 
Reikės:
juodosios kinų arbatos,
pu erh arbatžolių,
1 l pieno,
30 g sviesto,
40 g miltų,
kelis šaukštus virtų ryžių,
jei, norisi, sorų kruopų,
druskos.
 
Tiesa, Mongolijos stepėse arbata neauga. Tačiau stepių klajoklius arbata nuo seniausių laikų pasiekdavo iš Kinijos. Iš šios energizuojančios žolelės buvo gaminamas daug kalorijų ir baltymų turintis, jėgas atšiauriomis sąlygomis palaikantis gėrimas. Tirštas, su ryžiais ar sorų kruopomis, galintis pakeisti net rytinę košę.
Tokį gėrimą galima gaminti tiek vien su juodąja arbata, tiek įmaišius šiek tiek pu erh arbatžolių. Antru atveju, gėrimas bus kvapnesnis ir autentiškesnis. O norint, kad gėrimas primintų stepėje kūrenamą laužą, galima įdėti ir rūkytos, dūmu kvepiančios juodosios „Lapsang Souchong“ arbatos.
Juodosios kiniškos ir pu erh arbatų arbatžolių mišinį užpilkite puse litro vandens ir pavirkite 6-8 minutes. Tada užpilkite litru pieno ir kaitinkite ant silpnos ugnies, kol užvirs. Keptuvėje ištirpinkite 30 g sviesto ir pakepinkite jame 40 g miltų. Galite įdėti ir sorų kruopų. Mišinį supilkite į arbatą su pienu, įdėkite šaukštelį druskos, dar kartą užvirkite. Galiausiai viską supilstykite į mažus dubenėlius ir įdėkite po šaukštą (ar daugiau) virtų ryžių.
Skanaus.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!