Nesitaiko su gamta
 
„Kai jauna mergina pamato savo atvaizdą per platformos „Instagram“ filtrus, ji susiduria su nauja realybe – „tobula“ savimi“, – knygoje „Pixel Flesh“ apie skaitmeninės kultūros poveikį moterims rašo Ellen Atlanta, socialinės žiniasklaidos tyrinėtoja ir kultūros kritikė, analizuojanti skaitmeninių technologijų įtaką visuomenei. Anot jos, daugeliui moterų tokia patirtis netrukus tampa psichologinės savižalos forma.
 
Kaip teigia knygos autorė, „Instagram“ sukūrė naują grožio idealą – „Instagramo veidą“, kurį išpopuliarino nuomonės formuotoja Kylie Jenner ir kitos įžymybės. Tai putlios lūpos, iškilūs skruostikauliai ir maža nosis – kitaip tariant, bruožų derinys, kuris natūraliai beveik nepasitaiko.
 
„Spaudimas atitikti šiuos standartus paskatino kosmetinių procedūrų bumą, ypač tarp jaunų moterų, – rašo E.Atlanta. – Per pastaruosius metus botulino injekcijų skaičius išaugo 54 procentais, o užpildų – net 75 procentais. Net paauglės jau svarsto apie kosmetines procedūras, kad atrodytų „tobulai“.“
 
Kultūros kritikė pastebi, kad „Instagramo veidas“ skolinasi bruožus iš skirtingų etninių grupių. „Kardashianų šeimos moterys dažnai kritikuojamos už juodaodžių bruožų vagystę, pasiliekant visas baltųjų privilegijas“, – pastebi autorė. Toks reiškinys socialinėje žiniasklaidoje vadinamas „blackfishing“: „tobulo“ veido siekiančios baltosios moterys dirbtinai tamsina odą, nešioja afrikietiško tipo šukuosenas, putlina lūpas ir stengiasi imituoti kitus vizualiai atpažįstamus juodaodžių bruožus.
 
Kas privatu, tampa vieša

Autorė pažymi, kad skaitmeninis amžius ištrynė ribą tarp privatumo ir viešumo. Jaunos merginos jaučia spaudimą skelbti seksualizuotą turinį, kopijuodamos daugiausiai dėmesio sulaukiančias pozas.
 

„Įtakingi asmenys dažnai skelbia apnuoginančias nuotraukas, kalbėdami apie „įgalinimą“. Tačiau šie vaizdai paprastai atitinka tuos pačius siaurus grožio standartus“, – teigia Ellen Atlanta, socialinės žiniasklaidos tyrinėtoja ir kultūros kritikė, kritikuodama mintį, kad seksualios asmenukės savaime išlaisvina.

 
2021 metais atlikta sisteminė apžvalga, kurią publikavo „Computers in Human Behavior Reports“, išanalizavo 93 mokslinius straipsnius apie platformos „Instagram“ poveikį. Tyrėjai nustatė, kad intensyviai naudojant šią platformą, žmonės dažniau lygina save su kitais, kenčia nuo depresijos simptomų ir prasčiau vertina savo kūną.
 
Karališkosios visuomenės sveikatos organizacijos (RSPH) ataskaitoje „Instagram“ tarp visų socialinių tinklų platformų įvardintas kaip labiausiai žalingas jaunų žmonių psichikos sveikatai. „Instagram lengvai priverčia merginas ir moteris manyti, kad jų kūnai nėra pakankamai geri, nes žmonės prideda filtrus ir redaguoja nuotraukas, kad atrodytų „tobulai“,“ – teigė vienas anoniminių tyrimo dalyvių.
 
Siekia amžinos jaunystės
 
Anot E.Atlantos, „Instagram“ platforma ne tik formuoja nerealius grožio standartus, bet ir skatina baimę pasenti. „Jaunystės garbinimas pasiekė grėsmingą lygį, – įspėja socialinės žiniasklaidos tyrėja. – Socialinių tinklų „žvaigždės“ išleidžia tūkstančius, kad išlaikytų jaunatvišką išvaizdą.“
 
Ši obsesija, knygos autorės teigimu, prasideda anksti – bijodamos menkiausių amžėjimo ženklų, priemones nuo raukšlių ima naudoti dar keturiolikmetės mergaitės.
 
Tokias baimes su malonumu išnaudoja grožio industrija, nors, kaip teigia E.Atlanta, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad anksti pradėtos kosmetinės procedūros stabdo amžėjimo procesus.
 
Ragina priimti save
 
Tyrėja savo knygoje siūlo alternatyvų požiūrį. „Įsivaizduokime pasaulį, kur moters vertė nematuojama jos liemens apimtimi ar odos lygumu, – rašo ji ir pataria apie kūną kalbėti pagal tai, ką jis gali, o ne kaip atrodo: – Pažiūrėk, šios kojos nubėgo penkis kilometrus!“
 
Sveikatos ekspertai taip pat rekomenduoja riboti laiką socialiniuose tinkluose, nesekti paskyrų, kurios verčia jaustis blogai, ir suvokti, kad dauguma nuotraukų socialiniuose tinkluose yra stipriai redaguotos.
 
„Kiekvieną kartą, kai pasirenkame mylėti save, o ne kritikuoti, statome geresnio pasaulio pamatą“, – rašo E.Atlanta.
 

---

Komentaras
 
Psichologė Jovita Pavlovė:
 
Meilė sau – ne šūkis, bet procesas
- Problema slypi giliau nei tiesiog noras atitikti tam tikrus standartus. Dirbdama su priklausomybėmis, anksčiau – ir įkalinimo įstaigoje, dažnai matau, kaip žmonės kovoja ne su paviršiumi, o su giliais, dažnai ilgą laiką nepastebėtais ar ignoruotais vidiniais poreikiais: būti priimtiems, matomiems, svarbiems. Meilė sau – tai ne pirmas, o daug aukštesnis vidinės kelionės laiptelis.
 
Dažnai girdžiu patarimus „mylėk save“. Egzistuoja daug savęs atradimo stovyklų, kurios moko, kaip tai padaryti. Tarsi tai būtų paprastas pasirinkimas. Bet tiesa tokia – negali prarasti to, ko niekada neturėjai. Jei moteris niekada nepatyrė, ką reiškia būti besąlygiškai priimtai, saugiai savo kūne, turėti balsą ir nuomonę – meilė sau jai bus svetima sąvoka. Tokiu atveju grožio kulto siūlomi šablonai tampa savotiška iliuzija: jei tik pasieksiu tą išorinį standartą – galbūt būsiu verta meilės.
 
Tačiau tai iliuzija, kuri galiausiai palieka tuštumą. Grožio kultas nei atima meilę sau, nei ją sukuria – jis tik įsiterpia ten, kur šios meilės niekada nebuvo iš tikrųjų. Kaip ir visur gamtoje, niekada nebūna tuščios erdvės. Jei viduje neturime pamato, jį būtinai kas nors pradės statyti už mus. Todėl ir pagalba turi prasidėti ne nuo patarimų „priimk save“, „mylėk save“, bet nuo žvilgsnio į tai, kodėl taip sunku tai padaryti? Kas nepatenkinta viduje? Ko taip trūksta, kad taip lengvai pasiduodame išoriniams vertinimams?
 
Kai žmogus pradeda gilintis, ieškoti prasmės ir tikslo, kai mokosi išgirsti save – natūraliai keičiasi ir santykis su kūnu, išvaizda, saviverte. Tada išorinis pasaulis nebėra matuoklis, o tik atributas, papildymas asmeninei kelionei. Meilė sau – tai procesas. Ne motyvacijos šūkis, o tylus, bet labai drąsus darbas su savimi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!