Nuostolis gali didėti
 
Praėjusią savaitę paviešintas Sveikatos apsaugos ministerijos auditas atskleidė, kad GMP tarnyboje neužtikrinamas efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas, yra neatsakingas turto lėšų naudojimas, neaiškiai pateikiama informacija apie finansus ir veiklą, tobulinta vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla, pavėžėjimo paslaugos.
 
Audite pažymėta, kad pasitaiko atvejų, kai darbuotojams ne laiku išmokama alga.
 
GMP tarnyba dėmesio centre atsidūrė dar prieš paskelbiant audito rezultatus dėl stringančių pavėžėjimo paslaugų, darbo krūvių netolygumų, viešųjų pirkimų skaidrumo, pernai metų 7,3 mln. eurų nuostolio.
 
Finansavimo modelis netinkamas
 
Jau kiek anksčiau „Lietuvos sveikatą“ GMP tarnybos atstovas Tomas Bagdonas informavo, kad 2025 m. suplanuotos tarnybos pajamos sudaro 118,06 mln. eurų, o išlaidos – 136,43 mln., taigi šiemet nuostolis gali viršyti ir 18 mln. eurų.
 
„Dėl neatitikimo tarp pajamų ir išlaidų, tarnyba kreipėsi į steigėją, Sveikatos apsaugos ministeriją. Taip pat sustabdyti įvairūs investiciniai projektai, taupomos kasdienės išlaidos, kol bus aiškus steigėjo sprendimas dėl finansavimo poreikių tenkinimo“, – sakė T.Bagdonas. Kaip žinoma, nepakanka lėšų ir būtiniausioms pavėžėjimo paslaugoms užtikrinti.
 
Viceministrė Laimutė Vaidelienė informavo apie planus skolintis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, vėliau tas lėšas bandant atgauti iš valstybės biudžeto: „Galvosime apie tokį variantą, kad padėtume tarnybai.“
 
Audito ataskaita parodė, kad tarnybos finansavimo modelis apskritai nėra tvarus. Kaip žinoma, prieš tai buvusi Vyriausybė pakeitė finansavimo tvarką ir nuo 2023 m. apmokėjimas pradėtas skaičiuoti ne už suteiktas paslaugas, kaip anksčiau, o nuo gyventojų skaičiaus.
L.Vaidelienė tokią tvarką kritikuoja: „Finansavimo modelis, ko gero, iš tiesų nepakankamai gerai finansuojantis šią veiklą. Mes tikrai inicijuosime finansavimo tvarkos peržiūrą.“
 
Nuo 2023 m. finansavimas tarnybai didėjo 9 proc. Pajamų augimas nepadengia sąnaudų: pernai sąnaudos augo beveik 21 proc., o pajamos tik 17 proc.
 
Valstybinės ligonių kasos pastebėjimu, iki reformos GMP stočių bendras finansinis rezultatas buvo teigiamas. Esą jis blogėjo dėl prieš reorganizavimą stotyse padidinto darbo užmokesčio.
Auditas rodo, kad darbo užmokesčiui skiriama 75 proc. pajamų.
 
Įtarimai dėl pirkimų
 
Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Violeta Pamerneckienė teigė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba iš dešimties vertintų pirkimų net devyniuose nustatė pažeidimus. „Iš dvylikos rekomendacijų devynioms suteikta didelė svarba“, – sakė ji.
 
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis tvirtina, kad viešieji pirkimai GMP tarnyboje rengiami nesąžiningai. Jis metė šešėlį ant UAB „Pokyčių valdymas“ direktoriaus Tomo Vasiliausko, esą jam pradėjus dirbti GMPT, įmonės pelnas patrigubėjo nuo 27 iki 203 tūkst. eurų. T.Vasiliausko kontaktai nurodyti Centrinėje viešųjų pirkimų svetainėje, jis yra tarnybos patarėjas, buvęs pavėžėjimo projekto vadovas. Tarnybos direktorius D.Paliulionis teigė, kad įmonė su „Pokyčių valdymu“ pirkimų nevykdo.
 
Tačiau direktorius negalėjo atsakyti į kai kuriuos R.Žemaitaičio klausimus komitete dėl viešųjų pirkimų, teigė neprisimenantis, kas buvo komisijos pirmininkas pavėžėjimo pirkimuose, kai buvo sudaryta sutartis su stambiausiu tiekėju MB „Martada“.
 

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis citavo Viešųjų pirkimų tarnybą, kad „Martada“ pasiūlymas turėjo būti atmestas ir ji neteisėtai sudarė 41 sutartį. „Bičiukai sėdi, šaiposi iš mūsų ir jie dar dirba“, – piktinosi jis. – MB „Martada“ atliko esminius pažeidimus, todėl sutartys turėtų būti nutrauktos dėl netinkamo jų vykdymo, ji pati įtraukta į netinkamų tiekėjų sąrašą, o tiekėjai, likę antroje vietoje, turi teisę prašyti pripažinti sutartį negaliojančia.“

 
Kancleris: mums tai žinoma
 
R.Žemaitaitis kreipėsi ir į ministerijos kanclerį Evaldą Raistenskį: „Kancleri, praeis du mėnesiai, nes direktorius pas mus atminties neturi, prarado atmintį pas mumis stebuklingai, ir vėl bus, kad nupirks vaistų už dešimt milijonų ir sakys: atsiprašau, vėl atmintį praradau...“
 
„Mano komanda dirba dvi savaites su šita kompanija, su tuo Tomu, – tęsė R.Žemaitaitis. – Tikrinau, kur laimėjo, kokiuose viešuose pirkimuose, kaip jo pelningumas didėjo, kur jis konsultacijas laimėjo. Chebra, atsekamumas yra labai aiškiai nuo praėjusios Vyriausybės, jei atvirai, nuo kanclerės Balčytytės laikų, visas sąsajas turime surinkę.“
 
E.Raistenskis atsakė, kad informacija jam žinoma: „Gerbiamas Remigijau, tikrai mums yra tas žinoma, visa tai, ką jūs sakote, yra aptarta su įstaigos vadovu, savo ruožtu mes informavome prokuratūrą.“
 
Prokuratūra tyrimą nutraukė
 
Atlikusi auditą Sveikatos apsaugos ministerija dėl GMP tarnybos kreipėsi į prokuratūrą.
 
„Lietuvos sveikatai“ užklausus apie kreipimosi eigą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra informavo, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdyba 2025 m. liepos 25 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikto patikrinimo dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atliktų viešųjų pirkimų.
 
„Šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros prokuroras vertina šio proceso sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą”, - savo atsakyme rašė prokuratūra.
Ji jau pavasarį pradėjo ikiteisminį tyrimą (tiesa, po antro kreipimosi) dėl viešųjų pirkimų, kai antras pagal dydį tiekėjas UAB „Amber Motors“ apskundė didžiausią tiekėją MB „Martada“. Tačiau apie jo baigtį informacijos nepateikė.
 
Kiek mokėjo pavėžėjams?
 
Viceministrė L.Vaidelienė pažymėjo: pavėžėjimo paslaugos pastaruoju metu labai išaugo, tačiau įtarimą kelia tai, kad asmenų, kuriems teikiama ši paslauga, yra apie 1 tūkst. Viceministrės skaičiavimu, vienas žmogus per mėnesį yra vežamas maždaug šešis kartus.
 
„Lietuvos sveikatai“ pavyko gauti audite pateiktą informaciją apie tiekėjams mokėtinas sumas. „Martada“ įsipareigojo aptarnauti 42 savivaldybių pacientus, pasirašė 130 sutarčių, t.y. 58 proc. visų sutarčių. Šis tiekėjas nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. balandžio suteikė paslaugų už milijoną eurų, jam apmokėta beveik visa suma, liko skola 36 tūkst. eurų.
 
Su UAB ,,Amber Motors‘‘, sudarytos 55 nespecializuoto pavėžėjimo sutartys (arba 16 proc. nuo visų sutarčių kiekio). Šis tiekėjas per panašų laikotarpį suteikė paslaugų už 2,1 mln. eurų. Jam sumokėta 1,6 mln., kita liko skoloje.
 
Pastebėjo, kad įkainiai skiriasi
 
Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad vertintų pavėžėjimo paslaugų pirkimų sutartyse nustatyti „nepagrįsti ir skirtingi įkainiai“. Pvz., tiekėjo VšĮ ,,Paslaugos neįgaliesiems“ atvykimo į maršruto pradžią įkainis 10 Eur, tiekėjo MB „Asidus“ – 20 Eur. Nustatyta, kad vienose sutartyse yra įkainojama ,,nulinė rida“, kitose nėra.
 
Tos pačios rūšies pavėžėjimo sutartyse ridos įkainiai kilometrui, atvykimo į maršruto pradžią įkainiai, paslaugos teikimo įkainiai valandai skiriasi kelis kartus. „Pvz., Nespecializuoto pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1) sutartyse numatyti ridos įkainiai nuo 0,10 iki 1,00 eurų. Atvykimo į maršruto pradžią įkainiai nuo 1,00 iki 20,21 eurų. Paslaugos teikimo įkainiai valandai nuo 8,20 iki 25 eurų, – rašoma ataskaitoje. – Nespecializuoto pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais pritaikytais keleiviams su neįgaliųjų vežimėliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto (transporto priemonės kodas M1SH) sutartyse paslaugos teikimo įkainiai valandai skiriasi nuo 8,00 iki 50,00 eurų, paciento nešimo paslaugos įkainis nuo 1 iki 75-100 eurų.
 
Pavyzdžiui, nespecializuotas pavėžėjimas lengvaisiais automobiliais, kai pavėžėjimas planuojamas iš anksto „Amber Motors“ ridos įkainis kilometrui 0,80 centrų, atvykimo į maršruto pradžią įkainis 9,00, o paslaugos valandos įkainis – 15 eurų. „Martada“ paslaugas siūlo pigiau – į maršruto pradžią atvyksta už eurą, valandinis įkainis 8,2 euro.
 
„Amber Motors“ skundėsi
 
„Amber Motors“ nepatenkinta viešųjų pirkimų rezultatais jau seniai reiškia pretenzijas. Skunde prokurorams ir Seimui nurodė, kad klausimų jiems kelia pirkimo procedūros ir jo skaidymas į daugybę dalių.
 
Tačiau T.Bagdonas „Lietuvos sveikatai“ pasakojo, kad skaidyti pirkimus pagal pavėžėjimo rūšis ir vietą siūlė pačios savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos, kad galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų. „Tik galiausiai vis vien mažai vietinių laimėjo konkursą, liko du stambūs“, – konstatavo T.Bagdonas.
 
Taip pat konkurentas skundė, esą „Martada“ veikla iki tol buvo kraštovaizdžio tvarkymas ir ji negalės vykdyti įsipareigojimų. MB „Martada“ įregistruota 2023 m., rekvizitai.lt nurodo, kad pernai ji turėjo pelno 345 740 eurų. Apie logistika užsiiminėjusią „Amber Motors“ rekvizitai.lt randami 2023 m. duomenys, kad ji patyrė 35 tūkst. eurų nuostolį, turėjo 124,5 tūkst. pardavimo pajamų.
 
Savivaldybės stoja piestu
 
L.Vaidelienė teigia, kad šiuo metu diskutuojama apie pavėžėjimo perdavimą savivaldai. „Deja, kol kas savivalda su tokiu finansavimu paslaugos imti nenori. Reikės kalbėti apie finansinius dalykus, todėl rudens sesijoje turėsime bent kelis įstatymo keitimo projektus“, – teigė ji.
 
Kad tarnyba bando spręsti problemas su vežėjais, kurie nesilaiko sutartinių dalykų, nepateikinėja duomenų, dar anksčiau „Lietuvos sveikatai“ pripažino ir T.Bagdonas. „Tai lemia ir nepakankamai funkcionali tarnybos IT bazė, kurią tobulinti trūksta lėšų“, – sakė jis ir pridūrė, kad krizę siekiama suvaldyti trimis būdais: tobulinant IT modelį, kontroliuojant, kad vežėjai teiktų privalomus duomenis, taip pat fiziškai prižiūrint, ar laiku paėmė pacientus, ar tinkamas transportas ir pan. „Tačiau visų vežėjų patikrinti neturėjome resursų – per mėnesį 7 tūkstančiai pavežimų“, – dar anksčiau sakė T.Bagdonas.
 
Trūksta lėšų degalams?
 
„Vieningos GMP“ tarybos narė, Vilniaus filialo Vidaus medicininio audito skyriaus vadovė Vilma Namavičiūtė teigia, kad esama greitosios reforma – nusikaltimas prieš pacientus.
„Trūksta lėšų degalams. Kyla rizika, kad nebus nei kas, nei su kuo gelbėja pacientų gyvybes“, – sakė ji.
 
D.Paliulionis tai pavadino melaginga informacija. „Melaginga informacija, kad trūksta lėšų. Vilniaus filialo, berods, yra 300 tūkst. eurų. Yra mokamų paslaugų lėšos. Taip PSDF lėšų yra pabaiga. Mokamų paslaugų lėšų turime 700 tūkstančius eurų“, – komitete nerišliai aiškinosi jis.
 
Tačiau V.Namavičiūtė atšovė, kad tai – darbuotojų uždirbti pinigai, kurių negalima naudoti įstaigos veiklai: „Yra GMPT centrinė administracija ir yra jos atsakomybė rūpintis, kad įstaigos veikla nenutrūktų. Ne darbuotojai turi papildomai arti, kad turėtų už ką užpilti degalų ir važiuoti gelbėti pacientų gyvybių.“
 
„Ieškome kaltų“

„Auditas pasirodė skurdokas, – sako Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė, matanti ir daugiau punktų, kuriuos derėjo apžvelgti. – Bet jei ne tampytume paklodės kiekvienas į savo pusę, o susimobilizuotume tikslui, laimėtų ir darbuotojai, ir pacientai.“
 
Jos vadovaujama profesinė sąjunga, priešingai nei „Vieningos GMP“ profesinė sąjunga, palaiko centralizaciją.
Taip pat ji nepritaria, kad už tai, kas vyksta, išimtinai atsakingas D.Paliulionis. „Vadovas užsipultas, tačiau abejotina, kad jis galėjo per tokį trumpą vadovavimo laiką – pusmetį – ką nors labai gero ar blogo nuveikti. Namus remontuojant per šešis mėnesius nelabai spėsi ką padaryti, jei remontas kapitalinis, nekalbant apie tokio dydžio tarnybą“, – palygino J.Keburienė.
 
Ji mano, kad tikroji priežastis – per mažas finansavimas. „Latviai turi mokamus kvietimus, puikiai veikiantį konsultacijų centrą ir jų finansavimas vienai brigadai toks, kad gali ją išlaikyti 9600 gyventojų. Pas mums apie 13000 gyventojų vienas postas ir dar turime papildomų darbų. Latviai neturi jokių pavėžėjimų, nekalbant apie specializuotus iš ligoninių. Turbūt čia ir yra problemos esmė, kad per mažai finansuojame, o paskui ieškome kaltų“, – sakė J.Keburienė.
 
Kitos problemos
 
Daug netvarkos auditas mato ir organizuojant tarnybos darbą. V.Pamerneckienė teigė, kad nors vidaus kontrolės turinys suformuotas pagal pavyzdinius Finansų ministerijos reikalavimus, jis neatspindi realių įdiegtų kontrolės priemonių ir vykdomų procesų visumos pačioje tarnyboje.
 
Filialų vadovams teikiama ne visa informacija, susijusi su filialo veikla ir priimamais sprendimais.
 
„Regionuose matyti ir netolygumai pagal aptarnaujamų gyventojų skaičių, – konstatavo V.Pamerneckienė. – Vienam medicinos darbuotojui mažiausias aptarnaujamų gyventojų skaičius tenka Akmenės teritoriniam skyriui, didžiausias – Kaune. Skirtumas net 2,7 karto.“
 
Auditorė kalbėjo ir apie neatsakingą turto valdymą, neatliekamą kaštų naudos analizę, kritikavo tarnybą dėl užsitęsusios viešųjų pirkimo procedūros neatnaujinto automobilių parko, kurio vidutinis amžius – aštuoneri metai. 16 proc. automobilių senesni nei dešimties metų.
 
„78 proc. GMP tarnybos pastatų naudojami pagal panaudos sutartis, bet nėra registro, kaip, iki kada ir kokiomis sąlygomis, neaišku, ar sutartys nebus staiga nutrauktos“, – trūkumus vardijo V.Pamerneckienė.
 
Skiriasi ir GMP protokolai bei kokybės standartai. Kaunas ir Šiauliai naudojasi tarptautinės skubios medicinos akademijos, o kiti tebedirba pagal patvirtintus filialų direktorių.
 
„Neatliktas darbo rūbų būklės vertinimas, – pastebi auditorė. – Turtingesni turėjo didesnes jų atsargas, pasidalino su stokojančiais ir rūbų atsargų praktiškai neliko.“
 
V.Pamerneckienė kritikuoja, kad nenustatyti kriterijai dėl teikiamų paslaugų kainodaros. Tarnyba negali įvertinti, kiek kuri paslauga kainuoja, neparengti vieningi pagrindiniai finansų valdymo dokumentai, tie patys apskaitomi dalykai vienuose filialuose atsiduria vienose sąskaitose, kituose filialuose – jau kitose, tad palyginti sudėtinga. Apskaita tvarkoma skirtingose informacinėse sistemose.
 
Ministerija tiki vadovu
 

Seimo narė Orinta Leiputė rėžė kritikos prieš tai buvusiai Vyriausybei. „GMP reforma praėjusioje kadencijoje deklaruota kaip viena sėkmingiausių iš šešių vykdytų reformų. Ką turime? Duobę ir didžiulę krizę. Pavėžėjimo pilotinis tyrimas patyrė fiasko, dėl to permestas GMP tarnybai. Lėšos nenumatytos. Šios kadencijos pradžioje susidūrėme su prastai suplanuotais pinigais ir skolom. Jei tai – pati geriausia reforma, ką kalbėti apie kitus veiksmus“, – ironizavo ji.

 
„Tarnybai dveji metai, – sakė D.Paliulionis. – Klystame, mokomės, augam.“ Jis įvardino planą, ką ir iki kada įsipareigoja padaryti, atsižvelgiant pateiktas į audito rekomendacijas.
 
„Noriu pasakyti, kad emocija rimtas dalykas, – sakė L.Vaidelienė. – Bet darant pokyčius reikia šalto proto ir norėčiau, jog dirbtume ne, kad sugriautume, o kad sukurtume.“ Ji taip pat paminėjo, kad ministerijos bendradarbiavimas su vadovu geras. „Mes kartu pasieksime rezultatą“, – patikino ji.
 
Parlamentaras Saulius Čaplinskas pabrėžė, jog tokio masto pertvarka vargiai gali praeiti be tam tikrų nesklandumų, o politikai turi stengtis padėti, suteikti laiko ir galimybę pasitaisyti.