Tokios tvarkos ciniškumą pripažino ir atsakingos institucijos. Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė, savo iniciatyva atlikusi tyrimą, konstatavo, kad dėl aiškiai nereglamentuotos mirštančiųjų lankymo tvarkos Lietuvoje pažeidžiamos tiek mirštančiųjų, tiek jų artimųjų teisės.
 
Atsisveikinimas – ne privilegija, o teisė
 
Tyrimo metu paaiškėjo, kad šiuo metu tik stacionarines paliatyviosios slaugos paslaugas teikiančios įstaigos privalo užtikrinti lankymą bet kuriuo paros metu. Kitose gydymo įstaigose tokios sąlygos nėra numatytos – viskas priklauso nuo konkrečios ligoninės vidaus tvarkos ir personalo geranoriškumo. Peržiūrėjusi aktualius teisės aktus, Seimo kontrolierė nustatė, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisės akto, kuris įpareigotų visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas nustatyti mirštančių asmenų lankymo tvarką, leidžiančią mirštančiam asmeniui ir jo ar jos artimiesiems oriai atsisveikinti.
 

„Aiškus teisinis reglamentavimas padėtų užtikrinti, kad Lietuvos ligoninėse būtų sudarytos vienodos galimybės šeimai atsisveikinti su mirštančiuoju. Nepriklausomai nuo regiono, ligoninės dydžio, vidaus tvarkų ar personalo nusiteikimo. Tam tikri praktiniai nepatogumai negali būti priežastis ignoruoti šį poreikį, nes žmogaus orumas yra ypatinga vertybė, kuri turi būti apsaugota ir paskutiniais gyvenimo kelionės momentais“, – teigia Seimo kontrolierė E.Leonaitė, įsitikinusi, kad atsisveikinimas mirštant yra privataus gyvenimo, kurio neliečiamumas įtvirtintas Konstitucijoje, dalis.

 
Argumentavo nepatogumu kitiems
 
Dar vykstant tyrimui Sveikatos apsaugos ministerija pateikė poziciją, kad esamas reguliavimas yra pakankamas, o leidimas aplankyti mirštantį žmogų ne nustatytomis pacientų lankymo valandomis keltų diskomfortą kitiems pacientams ir trikdytų medicinos personalo darbą.
 
Visgi vėliau, reaguodama į Seimo kontrolierės rekomendacijas, ministerija informavo, kad žada atnaujinti nutarimą „Dėl Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo“. Aprašas bus papildytas nuostata, kuri įpareigos asmens sveikatos priežiūros įstaigas vidaus tvarkos taisyklėse numatyti sąlygas, kuriomis mirštančio asmens artimieji ir mirštantis asmuo galėtų atsisveikinti ir mirštantis asmuo oriai numirti pagarboje, užtikrinant jo teisės į privatumą įgyvendinimą.
 
Kita vertus, ministerijos atstovai jau iš anksto perspėja, kad vieningą tvarką įvesti bus sudėtinga dėl skirtingų įstaigų pobūdžio. Pavyzdžiui, specifinių skyrių, bendrų palatų, kuriose pacientus galima atskirti tik širma.
 
Tyrimas – po baisios istorijos
 
Kontrolierės tyrimą paskatino viešai nuskambėjęs atvejis, kai dukrai nebuvo sudaryta galimybė atsisveikinti su ligoninėje mirštančia mama.
 
„Mama buvo komoje, gulėjo paprastoje palatoje, ne intensyvioje terapijoje. Anot gydytojo, klausimas buvo ne, ar ji mirs, o kada. [...] Pasakiau jam, kad norėčiau būti šalia mamos mirties valandą, nes ji jos labai bijojo. Man buvo pasakyta, kad čia – ne zoologijos sodas ir jie nesiruošia leisti žiūrėti, kaip kiti miršta“, – LRT radijo laidoje „10-12“ pasakojo moteris, kuri palatoje liko tol, kol ją ir kitus artimuosius tiesiog išvarė.
 
Tyrimo metu Seimo kontrolierių įstaigą konsultavo medicinos psichologė, dirbanti palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos paslaugas teikiančioje ligoninėje. Ji atkreipė dėmesį, kad tinkamas atsisveikinimas yra svarbus tiek mirštančiam pacientui, tiek jo artimiesiems. Artimojo mirtis yra skausminga ir jautri gyvenimo patirtis. Atsisveikinimas su mirštančiu artimuoju teigiamai veikia abiejų pusių emocinę būseną.
 
Šeimai, anot specialistės, atsisveikinimas gali padėti sumažinti komplikuoto ar uždelsto gedėjimo riziką, nes sukuriama galimybė išreikšti neišsakytus jausmus, atleisti, atsiprašyti bei padėkoti. Tai padeda sumažinti kaltės jausmą ir pagerina emocinį prisitaikymą po artimojo mirties, leidžia išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Mirštančiam žmogui atsisveikinimas su šeimos nariais gali leisti pajusti ramybę ir užbaigtumą paskutiniais gyvenimo momentais.

---

 
Komentaras
 
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro II Intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja anesteziologė reanimatologė, Lietuvos Anesteziologų reanimatologų draugijos prezidentė prof. Ieva Jovaišienė:

- Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose net ir sudėtingiausiomis sąlygomis neribojame galimybės atsisveikinti su mirštančiais artimaisiais – paciento orumo, pagarbos jo pasirinkimo laisvei ir dėmesys artimiesiems yra Santaros klinikų prioritetas. Mūsų ligoninėje daug dėmesio skiriama oriam atsisveikinimui su mirštančiuoju: visada pasiūlome įstaigoje dirbančių psichologų pagalbą, suteikiame galimybę pasikviesti ligoninės kapelioną, stengiamės užtikrinti pokalbio privatumą su artimaisiais. Pokalbyje, kuriame informuojame apie mirštantį artimąjį, dalyvauja visa pacientą gydanti komanda, kad galėtų atsakyti į artimiesiems kylančius klausimus ir prisidėtų prie patiriamo streso mažinimo. Įstaigos personalui Organizacinės kultūros poskyrio psichologai veda mokymus „Kaip pranešti apie mirtį“, sudėtingais atvejais organizaciniai psichologai dalyvauja pokalbyje.
 
Iššūkius, kurie kyla derinant paciento privatumą, saugumą bei artimųjų poreikį būti šalia, visada sprendėme ne vien įdiegdami formalią tvarką, bet ir keisdami organizacijos kultūrą, formuodami pagarbų, jautrų bendravimą su pacientais ir jų artimaisiais, mokindami studentus, rezidentus, slaugytojas. Santaros klinikose yra įsteigta Dvasinio asistento pareigybė – tai specialistai, mirštantiems ir kenčiantiems vienišiems pacientams teikiantys dvasinę ir emocinę pagalbą. Vaikų ir naujagimių kardiochirurginiame intensyvios terapijos skyriuje lankymas neribojamas, siekiant užtikrinti artimųjų buvimą šalia vaikų ir suteikti jiems kuo daugiau emocinės paramos sudėtingu gydymo laikotarpiu.
 
Tačiau tokiam elgesiui įgyvendinti reikia ne tik vidinio pasirengimo – susiduriame su neaiškia ar nepakankama teisine baze. Aiškaus nacionalinio reglamentavimo ir unifikuotos tvarkos bei požiūrio visose ligoninėse stoka sukuria daug neapibrėžtumo. Gydytojai ir slaugytojai dažnai atsiduria sudėtingose situacijose: jie nori parodyti žmogiškumą ir leisti atsisveikinti, tačiau kartu jaučia teisinės atsakomybės riziką – ypač jeigu paciento būklė staiga blogėja artimųjų akivaizdoje. Esant neaiškioms taisyklėms, personalas jaučiasi nesaugiai, bijo būti apkaltintas dėl medicininių sprendimų ar komunikacijos trūkumų. Todėl labai svarbu sukurti aiškias, valstybiškai patvirtintas gaires, kurios apsaugotų ir paciento orumą, pasirinkimo teisę, taip pat ir jo artimuosius, ir sveikatos priežiūros darbuotojus.
 
Šiuo metu ligoninėje esame parengę bei tobuliname gyvenimo pabaigos priežiūros ir gydymo gaires, kurios padės užtikrinti aiškų, saugų ir žmogišką atsisveikinimo procesą. Dirbame kartu su teisininkais, gydytojais, slaugos specialistais ir dvasininkais, kad šis dokumentas atspindėtų ir profesinius, ir moralinius mūsų ligoninės bendruomenės lūkesčius. Didžiausias iššūkis – suderinti saugumą, atsakomybę ir žmogiško artumo poreikį. Tai jautrus balansas, bet esame pasiryžę jį rasti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!