Mažas rajonas – didelė širdis. Tuo įsitikiname atvykę į Šilalės rajono savivaldybės sveikatos centrą, kurio vairą stabiliai laiko direktorius Osvaldas Šarmavičius.
Ligoninės kolektyvas vardą užsitarnavo atkakliu darbu ir atida. Iš lūpų į lūpas sklinda žinia apie ypač kokybiškas ir dėmesingai suteikiamas reabilitacijos paslaugas, kurioms į eilę stoja pacientai iš visos Lietuvos. Nustebina tai, kad nedidelė rajono įstaiga sugeba teikti kone visas, net ir deficitinėmis šalyje laikomas sveikatos priežiūros paslaugas.
Misija – iš naujo užkurti kolektyvą
Prieš ketverius metus atėjęs vadovauti įstaigai direktorius Osvaldas Šarmavičius tuometinę Šilalės rajono ligoninę, kuri dar nebuvo reformuota į struktūriniu pagrindu suburtą sveikatos centrą, rado ne geriausios padėties. Tai buvo vadinamasis pokovidinis laikotarpis, kuomet sustingusios sveikatos priežiūros paslaugos turėjo būti kuriamos iš naujo. Darbą sunkino ir po buvusio vadovo mirties prigesusios komandos akys. „Darbuotojai buvo išsigandę“, – prisiminė direktorius. Pirmoji užduotis, pasak jo, buvo iš naujo sukurti gydymo įstaigos nuotaiką ir norą veikti, kuris kolektyve pokovidiniu laikotarpiu buvo numarintas stipriai apkarpyto atlyginimo, nuovargio. Taip pat – pagerinti nuostolingai veikusios įstaigos rodiklius.
„Nesigirsiu. Viskas, ką užgyvenome, – ne mano nuopelnas. Veikiame stiprioje ir darnioje komandoje. Man tiesiog pasisekė suburti puikių specialistų gretas. Taip pat pavyko rasti nuostabią pavaduotoją medicinai – Inną Viršilienę. Įtaką darbams daro ir sėkmingai sukritusios kortos, ir tiesiog tinkamos aplinkybės, ankstesnių vadovų palikimas“, – Šilalės rajono savivaldybės sveikatos centro direktorius Osvaldas Šarmavičius.
Vis dėlto darbai kalba patys už save. Didelę patirtį valdant privačias ir viešąsias įstaigas sukaupęs, o pastarąjį laiką atidavęs Valstybės tarnybos departamento valdymui, direktorius O.Šarmavičius jėgą pademonstravo ir Šilalėje. Tiesa, jis neslepia: darbas gydymo įstaigoje – emociškai sudėtingas dėl nuolatinės personalo stokos, besikeičiančių jų poreikių ir lūkesčių.
„Matau didelį skirtumą tarp naujai atėjusių ir senbuvių specialistų, čia išdirbusių kone visą gyvenimą. Pastarieji nepaprastai prisirišę prie gydymo įstaigos ir kolektyvo. O jaunoji karta yra orientuota į uždarbį, yra reiklūs, kas nėra blogai, tačiau valstybinio sektoriaus galimybėmis – sunkiai įgyvendinama“, – aiškina pašnekovas. Siekdamas pritraukti specialistus, vadovas sako, kad medikams stengiasi sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas ir užtikrinti orų atlyginimą. Ne paslaptis – kokybė kainuoja.
„Mokame gerus atlyginimus. Vidutinis gydytojo vieno etato darbo užmokestis – septyni tūkstančiai eurų. Tai gydymo įstaigai sudaro didelius kaštus. Be to, pernai užtarnauto poilsio išėjo ilgamečiai gydytojai, vietoje jų atėjo nauji specialistai, atlygiui turintys visai kitų lūkesčių, prie kurių turime prisitaikyti. Metų gale sudarant finansų suvestinę pamatai, kaip tai skaudžiai kerta gydymo įstaigai. Vis dėlto pinigų uždirbame, nes visada turime vadinamųjų viršsutartinių paslaugų, iš kurių rajoninės ligoninės dažniausiai ir pragyvena. Tiesa, jaudina kaip baigsime šiuos metus įvedus naują ligonių kasų apmokėjimo sistemą už viršsutartines paslaugas...“ – svarsto O.Šarmavičius. Ir nors gydymo įstaigos rodiklis – nežymiai minusinis, gyventojams čia užtikrinamos visos reikalingiausios paslaugos.
„Metų gale galą su galu, galima sakyti, suduriame, tad, mano manymu, tai jau yra didelis pasiekimas“, – neabejoja O.Šarmavičius, atsigręždamas į laiką ir aplinkybes, kokiomis tenka gydymo įstaigą vairuoti.
Pelną suryja Priėmimo-skubios pagalbos skyrius
Vadovas atviras: gydymo įstaigos finansinį rezultatą žemyn tempia Priėmimo-skubios pagalbos skyrius.
„Rajonas – nedidelis, pacientų skaičius mažėja, tačiau šį skyrių privalome išlaikyti visą parą, turėti budinčių gydytojų. Nedidelei rajoninei ligoninei tai – sunki finansinė našta, nors teikti tokias paslaugas – būtinybė. Kasmet šis skyrius gydymo įstaigai augina nuostolį, siekiantį ir šimtus tūkstančių eurų. Jei būtų tinkamas paslaugų finansavimas, matematika būtų palankesnė gydymo įstaigų naudai“, – akivaizdžią tiesą dėsto O.Šarmavičius.
Direktorius neslepia, jog sugebėti išlaviruoti įstaigoje, kai iš aukščiausių šalies valdžios atstovų vis girdimi nauji nurodymai, nelengva. Šokdinamos įstaigos verčiamos perkvalifikuoti veiklos profilį, naujoms paslaugoms teikti privalo nežinia iš kur priimti specialistus ar skausmingai atleisti senbuvius.
Neseniai įstaiga buvo priversta atsisveikinti su Vaikų ligų skyriumi. Teko atleisti net keturis pediatrus.
„Negalėjome nė iš tolo įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto 1200 pacientų rodiklio kasmet, tad kito kelio nebuvo, kaip tik uždaryti pediatrinį skyrių. Kilo klausimas, o kaipgi bus su budinčiais pediatrais Priėmimo skyriuje? Iš teritorinės ligonių kasos atskriejo žinia, kad pastarųjų paslaugų neapmokės, jei gydymo įstaiga neturi stacionaro. O savivaldybės siekis – budinčius pediatrus išlaikyti... Kol su teritorine ligonių kasa vyko ginčai, natūralu, pusė budinčių pediatrų rado darbą kitur...“ – apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti, kalba vadovas, budintiems specialistams išlaikyti pagal susitarimą tikėdamasis gauti finansavimą iš savivaldybės.
Subūrė deficitiniais laikomus specialistus
Šilalės rajono savivaldybės sveikatos centro išskirtinumas – suburti deficitiniai specialistai, dėl kurių galvą suka net ir didžiosios šalies gydymo įstaigos. Čia dirba gydytojas dermatovenerologas, vaikų ir paauglių psichiatras ir net... urologas! Turime pripažinti – pastarasis specialistas nustebino. Lankydami rajonines gydymo įstaigas, gydytoją urologą sutinkame ypač retai.
Gydytojas urologas Grigorij Poluchin atlieka ultragarsinę urogenintalinės sistemos ligų diagnostiką, detalų ištyrimą dėl lėtinio prostatito, konsultuoja dėl šlapimo nelaikymo, lėtinių cistitų ir kitų negalavimų.
„Ši gydymo įstaiga po rezidentūros jau aštuoneri metai yra pagrindinė mano darbovietė. Kadangi nedaug rajoninių gydymo įstaigų turi gydytoją urologą, pas mus suvažiuoja nemažai pacientų ir iš aplinkinių rajonų. Laisvų talonų nebūna“, – kalba gydytojas urologas Grigorij Poluchin, girdamas skyriaus infrastruktūrą. Atlikti pirminę diagnostiką su dienos chirurgija čia sukurtos geriausios sąlygos.
Trūkstamus specialistus pritraukti padeda ir savivaldybė. Pagal specialią programą medikams apmokamos įsikūrimo Šilalėje išlaidos, taip pat jie skatinami vienkartinėmis išmokomis. Vadovas sako, jog tai – veiksminga priemonė. Vis dėlto, kad specialistas įstaigai yra iš tiesų itin sunkiai pasiekiamas, O.Šarmavičius sako, savivaldybei tenka įrodyti.
„Darbo skelbimus turime skelbti bent šešiuose kanaluose ir į šią poziciją bent du mėnesius turi neatsirasti pretendentas. Prieš tai buvo numatytas dvylikos mėnesių terminas, tačiau savivaldybę pavyko įtikinti, kad toks laikotarpis yra per ilgas, negalime gydymo įstaigoje taip ilgai laukti specialisto“, – apie racionalų bendradarbiavimą su savivaldybe pasakoja vadovas.
Taip pat gydymo įstaiga apmoka darbuotojų, kurių gyvenamosios vietos atstumas nuo darbovietės siekia daugiau kaip 30 kilometrų, kelionės išlaidas.
Įsimyli gydymo įstaigos atmosferą
Atvykę į Šilalę dar kartą patvirtiname seną tiesą – kuo mažesnis rajonas – tuo didesnė širdis. Šilalės sveikatos centre sutiktų dirbančių specialistų nuoširdumo ir paprastumo nepastebėti neįmanoma. Galbūt dėl to šią gydymo įstaigą renkasi ir čia nemažus atstumus važinėti į darbą pasiryžta patyrę, pacientų išmylėti specialistai iš visos Lietuvos.
Iš Druskininkų čia dirbti mina legendinis egiptiečių kilmės gydytojas geriatras Aly Abou Amra. Jis pacientų mylimas bei vertinamas ir už profesionalumą, ir už nuoširdumą.
Nors yra pageidaujamas specialistas ir darbo galėtų gauti kone bet kurioje gydymo įstaigoje, jis sako pasirinkęs dirbti keliose mieliausiose darbovietėse. Šilalės sveikatos centre jis darbuojasi Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.
„Pasirinkau perliukus. Šilalė man – arčiausiai širdies, kaip ir Druskininkai. Kolektyvas, žmonės čia kitokie nei likusioje Lietuvos dalyje. Esu čia mylimas ir saugomas. O kai gaunu grįžtamąjį ryšį, dirbti ypač malonu. Be to, čia puikiai išplėtota reabilitacija, kas man itin artima. Su vadovu ateityje svarstome Šilalės ligoninėje plėtoti ir geriatriją“, – išduoda paslaptį gydytojas geriatras Aly Abou Amra.
Atnaujins kone visą medicininę įrangą
Kalbant apie planus ir plėtrą, iš sveikatos centrų kūrimo gaunamų lėšų ir kitų projektų, gydymo įstaiga yra numačiusi atnaujinti medicininę įrangą. Vadovas sako, kad bus keičiama kone visa turima medicininė aparatūra: rentgeno aparatas, echoskopai, endoskopai. Taip pat ketinama įsigyti optinį koherentinį tomografą, dermatoskopinę sistemą su automatiniu odos darinių atpažinimo tyrimo programine įranga ir t.t.
„Gausime per dvidešimt puikių, ypač modernių lovų su aukščiausios kokybės elektra valdomais čiužiniais. Tai bus nauda tiek pacientams, tiek puiki paspirtis specialistams. Modernią įrangą ypač vertina jauni specialistai, kadangi siekia eiti koja kojon su technologinėmis naujovėmis“, – kalba O.Šarmavičius, pridurdamas, kad likusi dalis, apie 600 tūkstančių eurų, iš sveikatos centro gaunamų pinigų bus skirta Laukuvos šeimos medicinos padalinio pastatui renovuoti.
Kalbėdamas apie naujoves, vadovas priduria, jog savivaldybė prieš dvejus metus gydymo įstaigai padėjo įsigyti greitosios pagalbos automobilį, o iš savivaldybės remiamos Sveikatos priežiūros programos, pridėję ir savo lėšų, per pastaruosius metus įsigijo ir naują medicininę įrangą, reikalingą otolaringologo, oftalmologo paslaugoms teikti bei CO
2 lazerį odos dariniams ir kitiems odos pažeidimams šalinti, su kuriuo gali dirbti ir dermatovenerologas, ir ginekologas, ir chirurgas.
Reabilitacijos paslaugų – iš visos Lietuvos
O.Šarmavičius teigia žiūrintis racionaliai: plečia tas paslaugas, kurios rajone sulaukia ypač didelio susidomėjimo. Viena jų – fizinė medicina ir reabilitacija (FMR).
Pašnekovas skaičiuoja, kad 20 procentų FMR paslaugų sudaro kito rajono gyventojai.
„Reabilitaciją turime fantastišką. Pamatę, kokios čia paslaugos ir kokia laukimo eilė, pacientai veržiasi. Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas skindanti žinia. Paslaugos tiek išplėtotos, kad galime vadintis ir mini sanatorija, kuria galime drąsiai didžiuotis“, – kad pavyksta išlaikyti nepriekaištingą skyriaus kokybę, džiaugiasi O.Šarmavičius.
Magneto terapija, povandeninio masažo vonios, naujausio modelio pažangiausios perlinės vonios, jaukiai įrengtas druskų kambarys, pažangiausia technika apstatytos kineziterapijos ir ergoterapijos salės. Na ir, žinoma, visų geidžiamas baseinas!
„Baseinas reikalauja didelės priežiūros ir išlaidų, bet pacientui tai yra fantastika. Kadangi elektrą generuojame patys, ant stogo įsirengę saulės elektrinę, tai padeda sutaupyti“, – kalba vadovas.
Su pacientais tiek baseine, tiek salėje dirbanti kineziterapeutė Laima Pečiuntauskienė aiškina, jog mankštos baseine būna dvigubai efektyvesnės, kadangi raumenims nors ir tenka fizinė apkrova, jos dirbant vandenyje nejauti, be to, baseine raumenys gali tinkamai atsipalaiduoti, mažėja fizinė įtampa.
„Pacientai be galo mėgta užsiėmimus baseine, net nepavyksta sutalpinti vienu metu visų norinčiųjų“, – sako specialistė.
O gydomojo masažo specialistas, dirbęs ir sporto kineziterapeutu Kaune Lukas Mikalauskas sako, jog dirbti Šilalės sveikatos centre apsisprendė dėl unikalios atmosferos.
„Nežinojau, kad pacientai paslaugų atvyksta pas konkretų specialistą ar gydymo įstaigą. Tai supratęs pasirinkau Šilalę – širdžiai dirbti mielą vietą. Mano pagrindinis darbo įrankis – rankos, o masažo būdai kiekvienu atveju parenkami individualiai, kad pacientui duotų kuo geresnį rezultatą. Dirbti galiu visur – nesu priklausomas nuo jokios infrastruktūros. Teikiu prioritetą gerai atmosferai darbe, ramybei“, – priimdamas pacientus vieną po kito sako gydomojo masažo specialistas Lukas Mikalauskas.
Anot L.Pečiuntauskienės, dėl gerai išplėtotų paslaugų centras pacientų sulaukia ne tik iš aplinkinių rajonų – Šilutės, Tauragės, Varnių, Telšių, bet ir iš Kauno ar Vilniaus.
„Pacientai, išmėginę ir didžiųjų centrų reabilitacijas, sugrįžta pas mus, tikindami, kad čia žymiai geriau nei kurortų reabilitacijoje. Jie ypač vertina mūsų personalo jiems skiriamą dėmesį. Sekame ir koreguojame kiekvieno paciento žingsnį. Ir didieji centrai tiek neturi įrangos, kiek turime mes“, – įsitikinusi kineziterapeutė Laima Pečiuntauskienė.
„Vadovas mus labai myli“, – šiltą ryšį administracijai rodo pašnekovė.
O kur dar gamta, kuri, be abejonės, taip pat gydo, ramina. Pro gydymo įstaigos langus atsiveria nuostabi panorama, augmenija. Nors Šilalė kurortinio statuso neturi, nepajausti unikalaus miestelio dvelksmo neįmanoma.
Vadovas sako plėtoti paslaugas padeda ir europiniai projektai – medicininių paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo programos, kurioms gydymo įstaiga skiria didelį dėmesį. Šiuo metu centras dalyvauja penkiuose projektuose, seka informaciją ir gydymo įstaigai siekia naujų perspektyvų. „Per pastaruosius dvejus metus mes išties išplėtėme teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą, tai yra pradėjome teikti lazerines išsiplėtusių kojų venų šalinimo operacijas, tuos pačius jau minėtus odos darinius ir jos pažeidimus pradėjome šalinti, pradėjome atlikti kolonoskopijas, prisijungėme prie Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos bei pradėjome teikti išsamios širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos paslaugą, dabar visko net neišvardinsiu“, – su šypsena sako įstaigos vadovas ir pridūrė, jog rudeniop, sustiprinus sveikatos priežiūros specialistų pajėgas, planuoja plėtoti ir geriatrijos dienos stacionaro paslaugas.
Slaugos skyrius – centro stiprybė
Dar viena gydymo įstaigos stiprybė – 43 lovas turintis Slaugos skyrius. Užsukę į palatas matome, jog visur tvyro švara, tvarka, ramybė.
„Turime ir itin sunkių būklių pacientų ir tų, kurie dar nori bendrauti, tad atliekame ir socialinį darbą, su pacientais užmezgame tikrą ryšį. Jie čia gauna maksimalią priežiūrą. Personalas atiduoda daug širdies. Ir gerai maitiname, kadangi viską gaminame vietoje. Taip pat neseniai atnaujinome lovas, tad patogu tiek pacientams, tiek personalui. O jei ko trūksta, visada galime išsakyti administracijai, kuri viskuo aprūpina“, – pasakoja aštuoniolika metų gydymo įstaigos Slaugos skyriui ištikima bendrosios praktikos slaugytoja Regina Raštutienė.
Ji sako, jei darbas neteiktų grįžtamojo ryšio, tiek metų dirbti nebūtų paprasta. O dirbant fiziškais sunkų darbą talkina skyriuje esantys modernūs keltuvai, kita pažangi įranga.
Vadovas prasitaria ir apie ateities planus plėsti Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Tam tikslui, pasak jo, yra numatomas statyti priestatas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: