Liberalai kreipėsi į teismą
 
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) tirs, ar trys ministrės įsakymai, keičiantys gydymo paslaugų apmokėjimą, neprieštarauja įstatymams.
 
Į LVAT dėl teisinių neaiškumų ir galimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams kreipėsi grupė liberalų – Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei parlamentarai Vitalijus Gailius, Simonas Gentvilas, Jevgenijus Šuklinas ir Edita Rudelienė. Jie prašė pripažinti tris gegužės 9 d. pasirašytus sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės įsakymus prieštaraujančiais įstatymams.
 
Liberalų teigimu, vienu įsakymų asmens sveikatos priežiūros paslaugos suskirstytos į penkias grupes su skirtingais viršsutartinių paslaugų apmokėjimo lygiais. Pavyzdžiui, dienos stacionaro ar dienos chirurgijos paslaugos perkeltos į žemesnį, trečiąjį prioritetą. Vadinasi, už šias paslaugas gydymo įstaigoms bus mokama mažiau, todėl sumažės ir jų prieinamumas gyventojams.
 
„Esame įsitikinę, kad tokie sprendimai privalo būti peržiūrėti, – pabrėžia frakcijos seniūnė V.Čmilytė-Nielsen. – Nors sveikatos apsaugos ministrė medikų pastabas vadina demokratijos švente, visame procese trūksta demokratinio dialogo kultūros. Valdantieji užsidaro ne tik nuo medikų, bet ir nuo neigiamų Seimo Teisės departamento ir Vyriausybės kanceliarijos išvadų, pabėga nuo antikorupcinio vertinimo.“
 
SAM: pokyčiai būtini
 
Sveikatos apsaugos ministerija griežtai nesutinka su liberalų argumentais ir teigia, kad naujoji tvarka buvo būtina įgyvendinant Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas. Kaip teigia ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis, „2025 metais PSDF biudžeto viršplaninių pajamų prognozuojama surinkti ženkliai mažiau“, todėl ligonių kasos turės mažesnes galimybes apmokėti viršsutartines paslaugas. Anksčiau „iš PSDF biudžeto buvo apmokėtos visos ASPĮ suteiktos paslaugos“, nes kasmet buvo surenkama daugiau pajamų nei planuota (pvz., pernai gauta 191 mln. eurų viršplaninių pajamų).
 
Anot J.Gališanskio, apie planuojamus pokyčius socialiniai partneriai buvo informuoti prieš tris mėnesius iki ginčijamų įsakymų priėmimo. Po įstaigų pretenzijų ministerija sušvelnino poziciją ir pakeitė įsakymus, nustatydama, kad „pilna apimtimi bus apmokėtos ne tik 2025 m. I ketv., bet ir II ketv. suteiktos viršsutartinės paslaugos“.
 
Ministerijos atstovas pabrėžia, kad naujoji tvarka griežčiau reglamentuoja sutartinių lėšų naudojimą: „ASPĮ turi teikti tas paslaugas ir tokia apimtimi, kokia numatyta su ja sudarytoje sutartyje“, o viršsutartinės paslaugos bus apmokamos atsižvelgiant į nustatytus prioritetus.
 
Tikisi daugiau aiškumo
 
„Tokia situacija, kai norminius aktus tenka taisyti netrukus po jų priėmimo, tikrai yra neoptimali ir apsunkina visų sistemos dalyvių darbą“, – sveikatos apsaugos ministrės įsakymus, dėl kurių teisėtumo dabar aiškinsis LVAT, komentuoja „Meliva Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis.
 
Pasak jo, įsakymai buvo priimti gegužės devintąją, tačiau formaliai jų taikymas numatytas nuo balandžio pirmosios – atgaline data. Be to, šiais įsakymais iš esmės pakeisti kai kurie VLK ir gydymo įstaigų sutartyse numatyti paslaugų finansavimo principai.
 
„Pavyzdžiui, pakeisti kai kurių paslaugų grupių prioritetai, brangiesiems tyrimams, kaip magnetinio rezonanso tomografija, įvestos kvotos, kurių anksčiau nebuvo. Kadangi sutarčių sudarymo principus nustato įstatymai, kyla natūralus klausimas – ar tikrai SAM, o ne įstatymų leidėjas turėjo priimti šiuos pakeitimus“, – teigiamai liberalų žingsnį vertina K.Broniukaitis.
 
„Northway“ generalinė direktorė Diana Bumelytė liberalų kreipimąsi į teismą vadina demokratijos išraiška: „Mums svarbu, kad visi įsakymų ir įstatymų projektai būtų kuo išsamiau išdiskutuoti, nes savo veiklą visuomet grindžiame galiojančiais teisės aktais, o tam reikia aiškumo. Tik teismui priėmus sprendimą, galėsime vertinti, kaip tai toliau paveiks mus visus – įstaigas, gydytojus ir pacientus.“
 
Jaučiasi klaidinami
 
Naujausioje diskusijoje, kurią organizavo Liberalų frakcijos seniūnė, ministerijos siūlomos reformos pasekmes aptarė medikai, pacientų atstovai bei ekonomistai.
 
„Kairieji faktiškai pradėjo kovą su didžiuoju šios koalicijos baubu – privačiu sektoriumi ir galimybe rinktis. Šioje kovoje nukentės ir pacientai, ir medikai“, – teigė diskusijos organizatorė V.Čmilytė-Nielsen.
 
„Mes ne kartą buvome susitikę su sveikatos apsaugos ministre, klausėme apie priežastis, kodėl reikia šių pakeitimų, apie galimas pasekmes. Teigiama, kad mažės eilės, kad daugiau pacientų greičiau gaus kokybiškas paslaugas ir kad bus mažiau nelygybės sveikatos apsaugos sektoriuje. Mes prie kiekvieno iš šio teiginio dedame klaustuką“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
 
Jai pritarė ir Sveikatos reikalų komiteto narys Jevgenijus Šuklinas: „Kai visi sektoriaus atstovai vieningai sako „ne“, o valdžia vis tiek stumia reformą, kyla klausimas – kam ji iš tikrųjų tarnauja? Jeigu reformos pagrindinis tikslas – eilių mažinimas, tai šiandien nereikia jokių tyrimų, kad pasakytume – eilės tikrai nemažės.“
 
Medikai teigia emigruosiantys
 
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva diskusijos dalyviams pristatė neraminančius medikų apklausos, kurioje nuomonę apie ministerijos planuojamas reformas išreiškė per 3 tūkst. įvairių specialybių gydytojų, vadovų ir slaugytojų, rezultatus.
 
„Niekas negalvoja, kad situacija pagerės. Priešingai – visi mano, kad paslaugų kokybė pablogės. Labiausiai neramina tai, kad medikai atvirai kalba apie emigraciją, – teigė A.Astafjeva. – Kai išgirdau kalbas apie užsienį, supratau – čia nėra gerai. Tikrai nesinorėtų, kad žmonės išvyktų.“
 
Medikai taip pat atviri dėl korupcijos grėsmės. „Dabar yra aišku – sumokėjai, gavai paslaugą. Kai neliks oficialios galimybės mokėti, bet norėsis patekti pas konkretų specialistą, o ne tą, kurį paskirs valstybė, korupcija neišvengiamai grįš“, – perspėjo sąjungos vadovė.
 
Dar viena reforma, kelianti medikų pasipiktinimą – planuojama triažo sistema. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad ją turės vykdyti ir taip perkrauti šeimos gydytojai.
 
„Idėja gera – nukreipti pacientų srautus į atitinkamus gydymo lygius. Bet kas ją įgyvendins? Šeimos gydytojai, kurie jau dabar yra tiesiog raštininkai, paskendę administracinėje naštoje. Jie neturi laiko gydyti, nes nuolat kovoja su neveikiančia e.sveikata“, – piktinosi A.Gerliakienė.
 
Smūgis regionams
 
Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas Audrius Kazlauskas, atstovaujantis 58 gydymo įstaigoms, įspėjo, kad priemokų naikinimas skaudžiausiai smogs regionams, kur specialistų jau dabar katastrofiškai trūksta.
 
„Pakruojyje į pensiją išėjo mūsų garbinga kardiologė, kuri dirbo visu etatu penkias dienas, ir buvo dviejų mėnesių eilės. Dabar miestelyje birželio 15-ąją buvo kardiologas vienai dienai, liepos mėnesį – du kartus. Kiek laiko reikės laukti konsultacijos?“ – klausė A.Kazlauskas.
 
Jis pabrėžė, kad privatus sektorius dabar padeda balansuoti sistemą, nes daugelis darbdavių perka darbuotojams papildomą sveikatos draudimą. „Jie nebelaukia valstybinėse eilėse, eina į privatų sektorių greičiau. Taip atlaisvina vietas tiems, kam labiausiai reikia“, – aiškino asociacijos vadovas.
 
A.Kazlauskas įspėjo: jei priemokos bus uždraustos ir darbdaviai nebematys prasmės pirkti papildomą draudimą, regionų gyventojai dar labiau veršis į didmiesčius.
 
„Man kyla klausimas – ar ministerija gyvena toje pačioje Lietuvoje? Ar ji nežino, kokios eilės, kiek pacientų laukia? Ministrė, būdama akademikė, turėtų puikiai suprasti duomenis“, – ministerijos logikos teigė nesuprantantis asociacijos pirmininkas.
 
Anksčiau „Lietuvos sveikatai“ ministrė aiškino, kad ilgų eilių pas gydytojus specialistus mažinimas yra Vyriausybės prioritetas: „Taip pat norime išspręsti problemą, kai eilės medicininėms paslaugoms gauti apeinamos ne pagal klinikinį, bet pagal finansinį kriterijų – pagalbą gauna ne tie, kuriems jos labiausiai reikia, o tie, kurie turi daugiau pinigų.“
 
„Teisės aktuose yra paliktas neaiškumas, jog priemokos yra tarsi neleidžiamos, bet gal ir galima sumokėti už brangesnes medžiagas, priemones ar geresnės kokybės paslaugas – tokio aiškumo ir skaidrumo sveikatos sistemai trūkumas ir yra pagrindinės problemos, kurias siekiame spręsti įstatymo pataisomis. Tai daugiau tokios vadybinės higienos klausimas“, – įstatymo pataisos motyvus aiškino M.Jakubauskienė.
 
Emigruos ir pacientai
 
„Jeigu ekonomikoje laikas yra pinigai, tai sveikatos sistemoje laikas yra sveikata arba gyvybė. Kalbame apie gyvybės ir mirties kainą“, – sakė Laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva. Ekonomistė pabrėžė, kad valstybės ištekliai visada riboti, o su ribotais ištekliais galima tvarkytis tik sąmoningai juos paskirstant.
 
„Minimalios simbolinės priemokos leistų sumažinti netikslingų siuntinėjimų, netikslingų vizitų skaičių. Tai yra vienintelis būdas, kuris leistų subalansuoti pacientų poreikius su gydymo sistemos pasiūla“, – priemokų svarbą pabrėžė E.Leontjeva.
 
„Emigruos ne tik gydytojai, bet ir pacientai, – įspėjo ekonomistė. – Tie, kurie yra sutaupę išteklių ir baigia karjerą, turės papildomą priežastį rinktis gyvenimą kitose ES šalyse, kur galės gauti kokybiškas paslaugas.“
 
Tiesa, pacientai savo nuomonę išreiškė liepos pradžioje „Spinter research“ atliktame tyrime – absoliuti dauguma lietuvių nepritaria SAM planams naikinti priemokas. Pacientų teisių suvaržymą pasirinkti brangesnes paslaugas už papildomą mokestį neigiamai vertina 69 proc. gyventojų, o galimybės įsigyti papildomus tyrimus panaikinimui nepritaria net 81 proc. apklaustųjų. Priemokų naikinimui dažniausiai prieštarauja moterys ir aukštesnio išsilavinimo gyventojai.

---

 
Komentaras

Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov:
- Tai pirmasis atvejis mūsų istorijoje, kai tiek daug organizacijų – pacientų, medikų, verslo asociacijų, gydymo įstaigų, ekspertų – susibūrė po viena vėliava. Visi prašome trijų paprastų dalykų: socialinio dialogo, aiškaus pagrindimo ir adekvačių veiksmų.
 
Kai kalbame apie sveikatos sistemos pokyčius, pirmiausiai reikia diagnostikos – poveikio vertinimo, apklausų, verifikuotos statistikos. Vietoj to matome chaotiškai besikeičiančius tikslus ir sprendimus be analizės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!