Kortizolio manija
 
Per pastaruosius penkerius metus paieškos, susijusios su kortizolio tema („cortisol“, „cortisol level“, „cortisol detox“), Lietuvoje dramatiškai išaugo. Remiantis „Google Trends“ duomenimis, dar 2020-2021 m. šių frazių lietuviai visai neieškojo – paieškų aktyvumas siekė nulį, stebėti tik pavieniai šuoliai. Nuo 2023 m. pradžios rodikliai akivaizdžiai išaugo: susidomėjimas tema tapo reguliarus, o šiemet frazių populiarumas šoktelėjo iki maksimalaus 100 balų indekso.
 
Internetas užtvindytas antraštėmis: „Septyni patarimai kortizoliui mažinti“, „Dešimt natūralių būdų sumažinti kortizolio lygį“, „Revoliucinis kortizolio kokteilis, pakeisiantis jūsų gyvenimą“. „TikTok“ platformoje grotažymė #cortisol renka šimtus milijonų peržiūrų.
 
Vos per kelias minutes socialiniame tinkle pasirodo bent keli įrašai apie kortizolį. Moterys rimtu veidu pasakoja, kad šis „streso hormonas“ keičia veido formą, kaupia riebalus pilvo srityje, trukdo miegoti ir net skatina plaukų slinkimą. Jos ragina valdyti kortizolio lygį ir siūlo stebuklingus sprendimus: apelsinų sulčių, kokoso vandens ir jūros druskos mišinį, prabangius maisto papildus, levandų aliejų ir kvėpavimo pratimus.
 
„O koks mano kortizolio lygis?“ – pagalvoju ir pajuntu, kaip sukyla nerimas. Pirštais pamatuoju pasmakrę – lyg ir paburkę. Liemuo irgi atrodo suapvalėjęs. Gal ir man reikia kortizolio kokteilio?
 
Būtinas gyvybiškai
 
Socialiniuose tinkluose kortizolis vadinamas „streso hormonu“, kuris neva kaupia riebalus, keičia veido formą ir apskritai gadina gyvenimą. Bet ar tikrai?
 
Kortizolis – tai hormonas, kurį gamina antinksčių liaukos. Jis padeda organizmui pabusti ryte, reaguoti į stresą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir atlieka daugybę kitų gyvybiškai svarbių funkcijų.
 
„Be kortizolio mes mirtume“, – aiškina Oksfordo universiteto endokrinologijos profesorius Johnas Wassas. Problema, anot jo, atsiranda tada, kai jo būna per daug arba per mažai.
 
Normaliai kortizolis kinta pagal paros ritmą – rytais jo daugiausia, vakare mažiausia. Bet socialiniuose tinkluose apie tai nekalbama – ten kortizolis pristatomas kaip priešas, kurį reikia nugalėti.
 

„Visi kūno pokyčiai – svorio augimas, veido patinimas – gali atsirasti dėl daugybės priežasčių: blogas miegas, tam tikri vaistai, per daug druskos, per daug alkoholio. Mažai tikėtina, kad kaltas vien kortizolis“, – tikina Oksfordo universiteto endokrinologijos profesorius Johnas Wassas.

 
Tiesa, itin aukštas kortizolio lygis gali sukelti Kušingo sindromą. Sergantys šia liga priauga svorio aplink veidą ir pilvą, jų oda tampa plona, atsiranda violetinių strijų. Vis dėlto tai labai reta liga, pasitaikanti vos 2-3 atvejams iš milijono žmonių per metus. Dažniausiai ja suserga tie, kurie ilgai gydomi didelėmis steroidų dozėmis.
 
„Daugumos žmonių kortizolio lygis yra normalus, – patvirtina Ispanijos neuropsichologas Juanas Nácheris, koordinuojantis Ispanijos streso tyrimų tinklą. – Nėra jokios kortizolio epidemijos. Tiesiog žmonės patiria daugiau streso ir daro prielaidą, kad jų kortizolis pakilęs.“
 
Savigyda baigėsi ligoninėje
 
Neseniai patirtimi su britų žiniasklaida dalijosi 33-ejų Londono gyventoja Jasleen Kaur Carroll. Be poilsio dirbusi technologijų įmonės vadovė perdegė ir ieškojo būdų greitai pasveikti.
 
„Viską išbandžiau – „kortizolio kokteilį“, ašvagandą, ciberžolę, levandų balzamą ant kaktos“, – prisimena ji. Tačiau stresas tik stiprėjo, kol galiausiai autoimuninei ligai – vilkligei – paūmėjus, moteris pateko į ligoninę.
 
„Netekau daug svorio, smarkiai skaudėjo sąnarius, buvo sunku kvėpuoti, nes aplink plaučius susikaupė skystis, – prisimena ji. – Mane taip pat įspėjo apie galimus sunkumus pastojant dėl to, kokia buvau ligota.“
 
Dabar moteris lanko psichoterapiją ir teigia supratusi, jog kovojo tik su streso simptomais, bet ne su jo priežastimi. „Vis dar yra dalykų, kurie man kelia stresą. Bet dabar turiu priemonių rinkinį, padedantį su tuo susidoroti, ir galiu priimti chaosą“, – sako įmonės vadovė.
 
„Jei jaučiatės įsitempę, nėra prasmės gydyti tik simptomus, – antrina gerovės ekspertas profesorius Cary Cooperis. – Reikia suprasti priežastį – gal kalti blogi santykiai, finansiniai rūpesčiai ar šeimos problemos. Paprasti patarimai iš socialinių tinklų to neišspręs.“
 
„Tai nepakenks, – populiarųjį „kortizolio kokteilį“ iš apelsinų sulčių, kokoso vandens ir jūros druskos komentuoja profesorius, – bet tikrai nesumažins kortizolio lygio.“
 
Be minėto kokteilio socialiniuose tinkluose itin dažnai reklamuojami įvairūs papildai, ypač ašvaganda. Tačiau Vokietijos rizikos vertinimo institutas neseniai įspėjo – jau užfiksuota su šio augalo vartojimu susijusių kepenų pažeidimo atvejų.
 
Skatina mokytis atsipalaiduoti
 
Psichologijos profesorius Davidas Creswellas, tyrinėjantis streso atsparumą, teigia, kad mažinti stresą padeda tik moksliškai pagrįsti metodai: dėmesingumo praktikos, reguliarus sportas, dienoraščio rašymas, artimų santykių puoselėjimas, kognityvinė elgesio terapija.
 
„Visos šios technikos moko pakentėti diskomfortą, – aiškina jis. – Jos kaip maži stresoriai, kurie padeda susidoroti su tikrais gyvenimo iššūkiais.“

---

 
Komentaras

Psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė:
 
- Informacinis srautas apie stresą iš tiesų gali sukelti dar didesnį stresą. Tiesiog skaitymas apie problemas kartais jas sustiprina. Ryškiausiai tai pastebiu depresijos atveju – žmogus perskaito simptomus ir iškart pradeda blogiau jaustis. Tas pats vyksta ir su kortizoliu – perskaitę ar išgirdę apie neva kortizolio keliamas sveikatos problemas, žmonės pradeda jų ieškoti savyje ir nerimauti dėl dalykų, apie kuriuos anksčiau nė negalvojo.
 
Tai yra patogus būdas nuomonės formuotojams pasipelnyti iš žmonių nerimo. Jie sulaukia daug dėmesio iš tų, kurie neturi savo nuomonės. O savarankiškai ir kritiškai mąstančių žmonių iš tiesų yra mažai. Tas bandos jausmas labai liūdina.
 
Pagrindinis patarimas būtų ne gydytis neaiškiais receptais, bet mažinti gyvenimo perkrovą. Tą padaryti nelengva, bet įmanoma.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!