Apkaltino patriotiškumo stoka
Sausio pabaigoje, kai Wuhanas tapo pirmąja vieta pasaulyje, įžengusia į visuotinio karantino laikotarpį, daugelis iš 11 milijonų miesto gyventojų guodėsi skaitydami internetinius „Fang Fang“ dienoraščius.
65 metų autorė dienoraščio įrašais dalinosi „Weibo“ paskyroje. Tai - kinų „Twitter“ atitikmuo. Juose ji dalinosi kasdieniais išgyvenimais tuo metu, kai teko būti užrakintai vienai namuose su šuniu. Taip pat nevengė ir kritiškai atsiliepti apie valdžios taikomus apribojimus.
 
Iš pradžių šie įrašai susilaukdavo išskirtinai teigiamų reakcijų, tačiau laikui bėgant sukilo ir kritikai, teigiantys, jog autorės išreikštos pretenzijos Kinijos valdžiai dėl pandemijos suvaldymo bei visuomenės informavimo apie tikrąjį viruso pavojų, yra patriotiškumo stoka.
 
Rašyti pradėjo dėl savęs
Autorė teigia, jog dienoraštį rašyti pradėjo ne su tikslu kritikuoti valdžią ar kelti visuomenėje bangas. Pirmiausia tai buvo būdas nukreipti mintis bei emocijas nuo esamos neigiamos situacijos. Ji užfiksavo, ką reiškia būti izoliuotai nuo pasaulio, ką reiškė prarasti įprastą socialinį gyvenimą. Pasakojo apie skausmą ir liūdesį. Pyktį. Tačiau galiausiai tas pyktis peraugo ir į netinkamai, jos manymu, tuo metu suvaldomos koronaviruso krizės kritikavimą.
 
Rašytoja dienoraštyje nevengė politiškai jautrių temų, rašo apie naujų pacientų nepriimančias perpildytas ligonines, apsauginių kaukių stygių, artimųjų mirtis.
„Vienas pažįstamas gydytojas man pasakė: iš tiesų mes, gydytojai, jau kurį laiką žinojome, kad liga perduodama žmogaus žmogui. Pranešėme apie tai savo vadovams, bet niekas neperspėjo žmonių“, – rašė ji.
Iš pradžių jos internetinis dienoraštis net buvo giriamas šalies viduje, o valstybinė žiniasklaida, Kinijos naujienų tarnyba, apibūdino jos įrašus kaip įkvepiančius, „su ryškiu pasakojimu, tikromis emocijomis ir tiesmuku, paprastu stiliumi“. Tačiau valdžios tonas pasikeitė, kai autorė sulaukė tarptautinio dėmesio. Kritinis taškas buvo pasiektas, kai pasklido žinia, jog jos dienoraščiai bus išversti į anglų kalbą. Maža to, juos išleis JAV leidykla „HarperCollins“.
 
„Dėl šešiasdešimt dienoraščio įrašų, kuriuos parašiau pandemijos metu, Kinijos valdžia mane vertina kaip priešą. Kaip išdavikę“, - sakė ji.
Kinijos žiniasklaidos priemonėms, pasak skandalingo Kinijoje dienoraščio autorės, buvo įsakyta neviešinti nė vieno jos straipsnio. Šalies leidėjai vengė jos knygų, įskaitant naujus kūrinius bei pakartotinius leidinius.
 
Nepasitenkinimą reiškė ne tik valdžia
Fang Fang teigia, kad atsakas neapsiribojo vien oficialiu nepritarimu. Ji tikina gavusi dešimtis tūkstančių įžeidžiančių pranešimų, įskaitant grasinimus mirtimi. Socialiniuose tinkluose ji buvo išvadinta išdavike, apkaltinta sąmokslu su vakarais siekiant pakenkti Kinijos valstybei. Skambėjo ir kaltinimai tuo, jog už rašomus dienoraščius jai sumokėjo CŽV.
Autorė sako, kad ją nustebino ir suglumino išpuolių piktybiškumas: „Sunku suprasti jų neapykantą. Mano įrašai yra išskirtinai objektyvūs ir lengvo pobūdžio.“
 
Išpuoliai, pasak kinės, priminė 1966–1976 m. Kultūrinę revoliuciją - smurtinio minios valdymo laikotarpį, kai masiškai buvo persekiojami „klasės priešai“ intelektualai bei žmonės, turintys kokių nors ryšių su vakarais.
Kinija itin jautriai reaguoja į įvaizdį užsienyje, o Fang Fang dienoraščiai pasirodė būtent tada, kai šalis patyrė didžiulį tarptautinį spaudimą dėl tariamai slepiamos informacijos apie tuo metu visiems dar paslaptingą užkratą, kuris vėliau paplito pasaulyje.
 
Kinijos Honkongo universiteto žurnalistikos profesorius Fangas Kechengas sako, kad atakos prieš Fang Fang vyksta dėl valdžios propaguojamo nacionalizmo Kinijos visuomenėje. „Nacionalizmas pastaraisiais metais tapo pagrindine Kinijos „interneto ideologija“, o liberaliosios vertybės tapo visiškai marginalizuotos. Nacionalistinių pažiūrų interneto vartotojai yra aktyvūs, tačiau taip pat netrūksta ir visos armijos internetinių „trolių“, provokuojančių priešpriešą“, - sako prof. F.Kechengas.
 
Jis tęsia, jog šioms tendencijoms Kinijos internetinėje erdvėje šalies valdžios institucijos „netiesiogiai pritaria“. Anot profesoriaus, tai gali tapti efektyviu instrumentu valdžios rankose konsoliduoti visuomenę, tačiau jis taip pat baiminasi dėl galimų pasekmių, jei tokios nuotaikos suradikalėtų.
Profesorius Michaelas Berry, išvertęs autorės dienoraščius į anglų kalbą, mano, kad „jos atsparumas yra pagrįstas žinojimu, jog ji elgiasi teisingai“.
„Ji nėra disidentė, ji nereikalauja nuversti vyriausybės. Fang Fang yra asmuo, kuris dokumentavo tai, ką matė, jautė ir patyrė per Wuhano uždarymą“, - sakė jis.
 
Nežada tylėti
Anot autorės, didžiulė Kinijos sėkmė kovojant su pandemija bei jos padariniais nepateisina to, kiek informacijos buvo slepiama nuo visuomenės ir pasaulio pirmosiomis kritinėmis dienomis. Pirminiai Kinijos valdžios teiginiai apie neva suvaldytą pandemiją, kaip teigia autorė, iki šiol kelia pyktį ir nėra suvokiami. Fang Fang mano, kad pasaulis, ne tik Kinija, turi mokytis iš pandemijos.
 
Kinė sako, kad dienoraščių rašymas užrakinimo metu jai padėjo, nepaisant visko, kas įvyko po to. Neseniai autorė gavo dar vieną smūgį – nugaišo jos šuo, kuris padėjo ištverti visą sunkų karantino laikotarpį.
Ji vis dar rašo tikėdamasi, kad jos darbai vėl bus išleisti Kinijoje. „Nežadu tylėti. Jaučiuosi teisi. Kompromisams šiuo atveju vietos nėra“, – kategoriškai teigia dienoraščio autorė.

---

 
Tarp kitko
Kritikų įsiūtį sukėlė ir JAV leidyklos „HarperCollins“ pateikta birželį prekyboje pasirodžiusios knygos „Uhano dienoraštis“ anotacija. „Nuoga šios pražūtingos situacijos realybė įkvėpė Fang Fang drąsiai sukilti prieš socialinę neteisybę, korupciją, išnaudojimus, nuolatines politines problemas, trukdžiusias reaguoti į epidemiją“, – rašoma leidyklos interneto svetainėje. Knygoje susipina „nepaaiškinama baimė ir distopija“, ji leidžia „unikaliai pažvelgti į gyvenimą izoliacijoje autoritarinėje šalyje“. Prancūzų leidyklos „Stock“ teigimu, ši knyga yra „talentingos rašytojos liudijimas iš pirmų lūpų“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!