Vokiečių mokslininkas koronaviruso ištakų ieškotų usūrinių šunų veisyklose

Inga Markeliūtė
2020-04-30
„Natūralu, kad visuomenė, iš arti nematanti skaudžiausių viruso pasekmių, nevengia jį lyginti su paprasčiausiu gripu“, - sako Berlyno „Charite“ ligoninės Virusologijos institutui vadovaujantis Christianas Drostenas. Duodamas interviu britų leidiniui „The Guardian“ mokslininkas pripažino, kad baiminasi antros, mirtinos, viruso bangos.
Vokiečių mokslininkas koronaviruso ištakų ieškotų usūrinių šunų veisyklose

Prevencijos paradoksas
„Taip, yra vokiečių, kurie mane vadina... velniu, griaunančiu šalies ekonomiką. Bet nieko čia nepakeisi – Italija, Ispanija ar kitos šalys, kur mirtingumas nuo šio viruso labai didelis, turbūt nemano, jog visos naudotos priemonės per griežtos ar kad virusas nepavojingas. Vokietija irgi buvo neblogai pasiruošusi: taikant griežtas priemones mums pavyko išvengti pačių žiauriausių pasekmių. Vis dėlto visuomenei, iš arti nesusidūrusiai su skaudžiausiomis pasekmėmis, priemonės atrodo nereikalingos. Ir tokia nuomonė nėra smerktina“, - sako Ch.Drostenas. Jis buvo vienas mokslininkų, kuris 2003 m. identifikavo SŪRS virusą. Šiandien jis - vienas ekspertų, konsultuojančių koronaviruso pandemijos metu.

Pasak virusologo, tai, ką dabar matome Vokietijoje, yra anksti priimtų sprendimų rezultatas. „Taip, Vokietijoje intensyviosios terapijos skyriai yra pustuščiai. Mes labai anksti ėmėmės plačios tyrimų kampanijos, anksti diagnozavome atvejus, juos gydėme ir izoliavome. Tai padėjo sustabdyti epidemijos plitimą. O tai, kas dabar vyksta visuomenėje, vadinu „prevencijos paradoksu“.

Laukia daugiau iššūkių
„Esame kaltinami, jog į situaciją reagavome perdėtai, todėl juntamas visapusis spaudimas - tiek politinis, tiek ekonominis - kuo greičiau grįžti į įprastas vėžias. Karantino sąlygos švelninamos, tačiau kai kurie ekspertai sako, jog skubėti nevertėtų, ir papildomos pora savaičių galėtų dar labiau sustabdyti viruso plitimą. Dabar tikėtina, jog sergančiųjų skaičius išaugs“, - sako Ch.Drostenas. Tačiau mokslininkas pripažįsta, jog nėra vienareikšmio atsakymo, ar karantino pratęsimas padėtų suvaldyti situaciją. „Tarkim, senjorų globos namai. Nepriklausomai nuo to, ar karantinas bus pratęstas ar ne, jei ten pateks virusas, sergamumas, o ir mirštamumas staigiai išaugs. Tendencijos rodo, kad būtent tokios įstaigos atsiduria sudėtingoje situacijoje, tačiau jos, atšaukę ar sugriežtinę karantiną, neišspręsime“, - sako Ch.Drostenas.

Virusologas atviras - jis baiminasi antros koronaviruso bangos, kuri gali būti pavojingesnė nei ši. „Dažnai girdžiu teigiant, jei susitvarkėme su pirma banga, susitvarkysime su antrąja. Bet mūsų tyrimai rodo, jog didžioji dalis sirgusiųjų COVID-19 sirgo asimptome forma. Dalis jautė tik lengvus negalavimus. Vadinasi, iki pirmų simptomų pajutimo pacientas galėjo virusu pasidalinti su daugybe žmonių. Taigi atsekti visus galimus žmogaus kontaktus visuomenės sveikatos specialistui bus misija neįmanoma. Jiems reikia pagalbos, kad kuo greičiau būtų nustatyti tie, su kuriais bendravo užsikrėtęs asmuo, o tam būtini elektroniniai prietaisai, programėlės ir panašiai. Manau, kad bandant suvaldyti dar vieną bangą kils kur kas daugiau iššūkių“, - sako Ch.Drostenas.

Viruso ieškotų fermose
Šiandien netrūksta įvairiausių prielaidų, kur ir kaip virusas išplito. Pilna ir sąmokslo teorijų. Paklaustas, jei būtų galimybė, kur mokslininkas pirmiausia ieškotų viruso ištakų, jis pateikė gana netikėtą atsakymą. „Nematau, kad pandemija prasidėjo Uhano turguje. Manyčiau, jog didelė tikimybė, kad jos pradžia yra ten, kur veisiami gyvuliai, kurie ir tapo tarpiniais viruso nešėjais. Tyrinėjant seną su SŪRS virusu susijusią literatūrą galima rasti įdomios informacijos.
 
Pavyzdžiui, kad virusas aptiktas tarp afrikinių civetų, taip pat usūrinių šunų. Tačiau, kiek pastebiu, ši informacija žiniasklaidoje buvo praleista. Užsikabinta už skujuočio, nors nematau jokių priežasčių tvirtinti, kad virusas žmonėms perėjo būtent iš jo. O Kinijoje usūriniai šunys yra gausiai veisiami fermose dėl jų kailiuko. Taigi, jei kas duotų kelis šimtus tūkstančių eurų ir galimybę laisvai ieškoti Kinijoje viruso ištakų, pirmiausia pradėčiau nuo fermų, kur veisiami usūriniai šunys“, - teigė virusologas.


Tarp kitko
Pasak mokslininkų, koronavirusai pasitaikius progai linkę keisti šeimininkus. Žmonės tokias progas sudaro nenatūraliai naudodami gyvūnus – galvijus. Galvijai gali kontaktuoti su laukiniais gyvūnais, jie laikomi bandomis, todėl viruso plitimas suintensyvėja, o žmonės turi intensyvų kontaktą su jais – pavyzdžiui, valgydami mėsą, taigi jie tikrai tampa galima koronavirusų plitimo trajektorija. Artimuosiuose Rytuose kupranugariai laikomi galvijais, jie yra MERS viruso šeimininkai, taip pat ir žmonių koronaviruso 229E (kuris sukelia paprastą peršalimą) šeimininkai. Galvijai buvo kito koronaviruso – OC43 – šeimininkai. Mokslininkų teigimu, po šios pandemijos reikia atidžiai stebėti kitus koronavirusus, kurie taip pat gali kelti grėsmę. Pirmasis kandidatas – MERS virusas, todėl reikia daugiau tirti, kaip MERS virusu suserga kupranugariai Artimuosiuose Rytuose.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...
    „Augantis“ implantas sugrąžins judėjimo džiaugsmą

    „Augantis“ implantas sugrąžins judėjimo džiaugsmą

    Šešiametė Adrijana po kelerių metų vaikščiojimo tik su ramentais pagaliau lengviau atsikvėps. Vaikų ligoninėj...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Ryto rutina žvaliam rudeniui

    Daug žmonių skundžiasi, kad trumpėjant dienoms rytais sunku prasibudinti. O rudeniui įsibėgėjus tokių „apsnūdusių vyturių“ dar daugiau. Apie tai, kaip pradėti dieną žvaliems ir gerai nusiteikusiems, pasakoja asmeninis treneris ir „Priklausomi nuo sporto“ įkūrėjas Nojus Berlinskas.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica