Prevencijos paradoksas
„Taip, yra vokiečių, kurie mane vadina... velniu, griaunančiu šalies ekonomiką. Bet nieko čia nepakeisi – Italija, Ispanija ar kitos šalys, kur mirtingumas nuo šio viruso labai didelis, turbūt nemano, jog visos naudotos priemonės per griežtos ar kad virusas nepavojingas. Vokietija irgi buvo neblogai pasiruošusi: taikant griežtas priemones mums pavyko išvengti pačių žiauriausių pasekmių. Vis dėlto visuomenei, iš arti nesusidūrusiai su skaudžiausiomis pasekmėmis, priemonės atrodo nereikalingos. Ir tokia nuomonė nėra smerktina“, - sako Ch.Drostenas. Jis buvo vienas mokslininkų, kuris 2003 m. identifikavo SŪRS virusą. Šiandien jis - vienas ekspertų, konsultuojančių koronaviruso pandemijos metu.

Pasak virusologo, tai, ką dabar matome Vokietijoje, yra anksti priimtų sprendimų rezultatas. „Taip, Vokietijoje intensyviosios terapijos skyriai yra pustuščiai. Mes labai anksti ėmėmės plačios tyrimų kampanijos, anksti diagnozavome atvejus, juos gydėme ir izoliavome. Tai padėjo sustabdyti epidemijos plitimą. O tai, kas dabar vyksta visuomenėje, vadinu „prevencijos paradoksu“.

Laukia daugiau iššūkių
„Esame kaltinami, jog į situaciją reagavome perdėtai, todėl juntamas visapusis spaudimas - tiek politinis, tiek ekonominis - kuo greičiau grįžti į įprastas vėžias. Karantino sąlygos švelninamos, tačiau kai kurie ekspertai sako, jog skubėti nevertėtų, ir papildomos pora savaičių galėtų dar labiau sustabdyti viruso plitimą. Dabar tikėtina, jog sergančiųjų skaičius išaugs“, - sako Ch.Drostenas. Tačiau mokslininkas pripažįsta, jog nėra vienareikšmio atsakymo, ar karantino pratęsimas padėtų suvaldyti situaciją. „Tarkim, senjorų globos namai. Nepriklausomai nuo to, ar karantinas bus pratęstas ar ne, jei ten pateks virusas, sergamumas, o ir mirštamumas staigiai išaugs. Tendencijos rodo, kad būtent tokios įstaigos atsiduria sudėtingoje situacijoje, tačiau jos, atšaukę ar sugriežtinę karantiną, neišspręsime“, - sako Ch.Drostenas.

Virusologas atviras - jis baiminasi antros koronaviruso bangos, kuri gali būti pavojingesnė nei ši. „Dažnai girdžiu teigiant, jei susitvarkėme su pirma banga, susitvarkysime su antrąja. Bet mūsų tyrimai rodo, jog didžioji dalis sirgusiųjų COVID-19 sirgo asimptome forma. Dalis jautė tik lengvus negalavimus. Vadinasi, iki pirmų simptomų pajutimo pacientas galėjo virusu pasidalinti su daugybe žmonių. Taigi atsekti visus galimus žmogaus kontaktus visuomenės sveikatos specialistui bus misija neįmanoma. Jiems reikia pagalbos, kad kuo greičiau būtų nustatyti tie, su kuriais bendravo užsikrėtęs asmuo, o tam būtini elektroniniai prietaisai, programėlės ir panašiai. Manau, kad bandant suvaldyti dar vieną bangą kils kur kas daugiau iššūkių“, - sako Ch.Drostenas.

Viruso ieškotų fermose
Šiandien netrūksta įvairiausių prielaidų, kur ir kaip virusas išplito. Pilna ir sąmokslo teorijų. Paklaustas, jei būtų galimybė, kur mokslininkas pirmiausia ieškotų viruso ištakų, jis pateikė gana netikėtą atsakymą. „Nematau, kad pandemija prasidėjo Uhano turguje. Manyčiau, jog didelė tikimybė, kad jos pradžia yra ten, kur veisiami gyvuliai, kurie ir tapo tarpiniais viruso nešėjais. Tyrinėjant seną su SŪRS virusu susijusią literatūrą galima rasti įdomios informacijos.
 
Pavyzdžiui, kad virusas aptiktas tarp afrikinių civetų, taip pat usūrinių šunų. Tačiau, kiek pastebiu, ši informacija žiniasklaidoje buvo praleista. Užsikabinta už skujuočio, nors nematau jokių priežasčių tvirtinti, kad virusas žmonėms perėjo būtent iš jo. O Kinijoje usūriniai šunys yra gausiai veisiami fermose dėl jų kailiuko. Taigi, jei kas duotų kelis šimtus tūkstančių eurų ir galimybę laisvai ieškoti Kinijoje viruso ištakų, pirmiausia pradėčiau nuo fermų, kur veisiami usūriniai šunys“, - teigė virusologas.

---

Tarp kitko
Pasak mokslininkų, koronavirusai pasitaikius progai linkę keisti šeimininkus. Žmonės tokias progas sudaro nenatūraliai naudodami gyvūnus – galvijus. Galvijai gali kontaktuoti su laukiniais gyvūnais, jie laikomi bandomis, todėl viruso plitimas suintensyvėja, o žmonės turi intensyvų kontaktą su jais – pavyzdžiui, valgydami mėsą, taigi jie tikrai tampa galima koronavirusų plitimo trajektorija. Artimuosiuose Rytuose kupranugariai laikomi galvijais, jie yra MERS viruso šeimininkai, taip pat ir žmonių koronaviruso 229E (kuris sukelia paprastą peršalimą) šeimininkai. Galvijai buvo kito koronaviruso – OC43 – šeimininkai. Mokslininkų teigimu, po šios pandemijos reikia atidžiai stebėti kitus koronavirusus, kurie taip pat gali kelti grėsmę. Pirmasis kandidatas – MERS virusas, todėl reikia daugiau tirti, kaip MERS virusu suserga kupranugariai Artimuosiuose Rytuose.