„Galbūt dabar tinkamas metas galvoti ir apie kitas priemones – padidinti patikrų skaičių JAV-Meksikos pasienyje“, – teigia organizuoto nusikalstamumo ekspertė Vanda Febab-Brown. Naujausias tyrimas atskleidė, kad beveik vienas iš 10 amerikiečių dėl perdozavimo narkotikais yra netekęs artimojo.
Dėl opioidų krizės žūsta tūkstančiai
Pernai nuo perdozavimo narkotinėmis medžiagomis mirė beveik 110 tūkst. JAV gyventojų. Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Toksikologijos centro vadovas gydytojas Robertas Badaras, siekdamas iliustruoti JAV opioidų krizės mastą, pasiūlė vaizdžią perspektyvą – statistiškai nuo perdozavimo opioidais JAV kiekvieną dieną žūsta daugiau žmonių nei žuvo 2001 m. rugsėjo 11 d.
Pastaraisiais metais JAV medikai skatinami aktyviau edukuoti pacientus apie galimą opioidų grėsmę asmens sveikatai – siekiama informuoti vartojančius asmenis arba galimai vartosiančius apie narkotinių medžiagų pavojų sveikatai ir gyvenimo kokybei. JAV medikai skatinami išsamiau kalbėti apie šalutinį narkotinių medžiagų poveikį, kitus (nei opioidų vartojimas) skausmo suvaldymo būdus, dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis išsivystančią priklausomybę bei pasekmes.
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) informuoja, kad perdozavimo opioidais simptomai – tai sąmonės netekimas, lėtas, retas kvėpavimas (žmogus lyg knarkia, šniokščia, gargaliuoja), kartais kvėpavimo sustojimas; žmogus gali išblykšti, mėlynuoti jo lūpos, rankos ir kojos.
Susirūpinę artimaisiais
Narkotikų vartojimo problema JAV veikia visuomenės nuotaikas. Naujausiame Nepriklausomos sveikatos politikos tyrimų įstaigos KFF (The Henry J. Kaiser Family Foundation) atliktame tyrime buvo apklausti daugiau nei 1,3 tūkst. suaugusiųjų amerikiečių. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip pusė apklaustųjų tiesiogiai ar netiesiogiai susidūrė su narkotinių medžiagų vartojimo krize JAV. Net 51 proc. amerikiečių baiminamasi, kad jų artimieji gali tapti priklausomi nuo narkotinių medžiagų arba alkoholio. Trečdalis respondentų baiminosi, jog ateityje jų artimasis galėtų perdozuoti receptiniais nuskausminamaisiais ar įvairiais opioidais.
Du trečdaliai respondentų teigė, kad arba jiems patiems, arba bent vienam jų artimųjų buvo išsivysčiusi priklausomybė alkoholiui arba narkotinėms medžiagoms. Net 54 proc. respondentų nurodo, kad nors vienas artimasis buvo priklausomas nuo alkoholio. Dėl išsivysčiusios priklausomybės šie asmenys turėjo rimtų finansinių problemų (pvz., benamystė), pateko į priimamąjį, ligoninę arba mirė.
JAV visuomenę kankina ir neramina opioidai. Net 29 proc. respondentų teigė, jog patys arba bent vienas artimasis buvo (ar yra) priklausomi nuo receptinių nuskausminamųjų arba nelegalių opioidų (pvz., heroino). Tyrimo autorių teigimu, dažniausiai nuo heroino buvo priklausomi kaimuose ir regionuose gyvenantys amerikiečiai ir suaugę baltaodžiai asmenys.
Kaip pažymi CNN, reikšminga dalis kaimo ir regionų gyventojų norėtų, kad vietos bendruomenėje priklausomiems asmenims būtų geresnės sąlygos gauti reikiamą pagalbą nuo narkotinių medžiagų. Pavyzdžiui, būtų įsteigti priklausomybės gydymo centrai. Pastebima, kad ypač kaimo regionuose reikiamų paslaugų prieinamumas yra nepakankamas. Vos kiek mažiau nei pusei (46 proc.) priklausomų asmenų buvo taikytas gydymas, o ketvirtis nuo narkotinių medžiagų priklausomų asmenų sulaukė gydymo buprenorfinu arba metadonu.
Viltys į naloksoloną
Didžioji dalis (90 proc.) respondentų palaiko ne tik gydymo centrų pereinamumo skatinimą, bet ir platesnį naloksolono tiekimą baruose, sveikatos klinikose bei kt. Naloksolonas – švirkščiamas (į veną arba į raumenis) opioidų antagonistas, slopinantis opioidinių narkotikų poveikį. Kaip informuoja (Lietuvos) Respublikinis priklausomybės ligų centras, naloksolonas laikinai blokuoja opioidinius receptorius ir laikinai sustabdo perdozavimo simptomus.
Dažnas opioidų priešnuodžio šalutinis poveikis (gali pasireikšti vienam iš 10) yra pykinimas, šleikštulys. Dažnas (kiek mažiau nei vienam iš 10) galvos skausmas, svaigimas, širdies plakimas, vėmimas, mažas ar didelis kraujo spaudimas, pooperacinis skausmas.
Ypač baiminamasi fentanilio
Fentanilis – tai apie 50-100 kartų už morfiną stipresnis sintetinis opioidas. Narkotinė medžiaga tapo viena pavojingiausių gatvėje parduodamų kvaišalų JAV.
Perdozavimai fentaniliu tapo skaudžia ir baugia dalies JAV gatvių gyvenimo kasdienybe. Kaip atskleidė KFF tyrimas, maždaug vienas iš 4 amerikiečių baiminasi, kad jiems brangus žmogus gali nesąmoningai pavartoti fentanilio. Nenuostabu. Juk per pastaruosius penkerius metus fentanilio perdozavimo atvejų pagausėjo daugiau kaip penkis kartus. Narkotikų prekeiviai fentanilį neretai įmaišo į kitas narkotines medžiagas, siekdami padidinti dozės apimti ir sutaupyti brangesnių narkotinių medžiagų. Dėl šio narkotikų prekeivių elgesio ir vartotojų desperacijos JAV egzistuoja didelė nesąmoningo perdozavimo fentaniliu grėsmė.
Statistinė perdozavimų fentaliniu tikrovė veikia ir populiariąją kultūrą. Pavyzdžiui, fentalinis tapo populiarios mėgėjiškų siaubo istorijų platformos „Creepy pasta“ retoriniu įvaizdžiu. Štai, vienoje siaubo istorijoje, žudikas, siekdamas nunuodyti nuo narkotikų priklausomą asmenį, pasitelkia fentanilį. Išgalvota siaubo istorija išryškino realias šio preparato grėsmes narkotikų vartotojų atžvilgiu.
Organizuoto nusikalstamumo ekspertė Vanda Felbab-Brown teigia, kad šiuo metu tikrai neužtenka užsiimti narkotikų vartojimo prevencija ir priklausomų asmenų gydymu. Pasak ekspertės, JAV turi sugriežtinti nelegalios narkotikų prekybos srautus ir pasienio kontrolę.
„Galbūt dabar tinkamas metas galvoti ir apie kitas priemones: padidinti patikrų skaičių JAV-Meksikos pasienyje net, jeigu tai turės ekonominių pasekmių Meksikai ir JAV“, – teigė V.Febab, pažymėdama, kad dėl fentanilio valstybė patiria ekonominę žalą.
Lietuvoje padėtis kiek geresnė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, populiariausia narkotinė medžiaga yra kanapės. Opioidai Lietuvoje, laimei, nesukelia tokios masto visuomenės sveikatos krizės.
„2021 m. bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, bent kartą gyvenime buvo vartoję 4,7 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų (2016 m. – 2,8 proc.). 2021 m. ekstazį ir kokainą bent kartą gyvenime buvo vartoję po 1,8 proc. gyventojų, amfetaminus – 1,4 proc., LSD ir haliucinogeninius grybus – po 1 proc., heroiną – 0,4 proc. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, beveik visų tirtų narkotikų vartojimo paplitimo rodikliai padidėjo“, – rašoma NVSC pranešime.
Kita vertus, kaip pažymėjo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, 2021 m. Lietuvoje bent kartą narkotikus bandė 14, 1 proc. gyventojų. 2016 m. šis rodiklis siekė 11,5 proc.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: