Neseniai atliktame tyrime JAV nustatyta net 17 vėžio tipų, kurie dažniau pasitaiko X kartos (44-59 m.) ir Tūkstantmečio kartos (28-43 m.) atstovams nei vyresnių amžių pacientams.
 
„The Lancet Public Health“ duomenimis, sergamumas vėžiu ir tam tikromis vėžio rūšimis, įskaitant krūties, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, kasos bei gimdos vėžį, skyrėsi, kuomet buvo analizuojamos tarp 1920 m. ir 1990 m. gimusių suaugusiųjų amžiaus grupės.
 
Auga 17 iš 34 vėžio rūšių
 
„Šis mokslinis darbas buvo šiek tiek išskirtinis, kadangi jame nagrinėjome daugiau įvairių vėžio rūšių. Jame analizavome 34 skirtingas vėžines ligas, iš kurių net 17-oje pastebėjome padidėjusį sergamumą, o 5-iose – padidėjusį jaunesnių nei 50 metų amžiaus suaugusiųjų mirtingumą“ – priduria ekspertas.
 
Amerikos vėžio draugijos ir Kalgario universiteto (Kanada) mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 23 mln. pacientų, kuriems diagnozuotas 34 rūšių vėžys, ir daugiau kaip 7 mln. žmonių, mirusių nuo 25 rūšių vėžio, duomenis.
 
Sergamumo aštuoniais iš 34 vėžio rūšių rodikliai didėjo su kiekviena vėlesne kohorta, gimusia maždaug nuo 1920 m. Pavyzdžiui, vyrų ir moterų kasos, inkstų ir plonųjų žarnų vėžio bei moterų kepenų vėžio sergamumo rodikliai tarp 1990 m. gimusiųjų buvo maždaug 2-3 kartus didesni nei tarp 1955 m. gimusiųjų.
 
Pokyčius stabdo nutukimas
 
Mokslininkų duomenys rodo, kad 1990 metais gimusių žmonių sergamumas įvairiomis vėžio rūšimis padidėjo. Pavyzdžiui, sergamumas kiaušidžių vėžiu padidėjo 12 proc. o sergamumas gimdos vėžiu išaugo net 169 proc.
 
„Augantis jaunų žmonių sergamumas tam tikrais vėžio tipais leidžia manyti, kad visa tai gali būti susiję su aplinkos ar gyvenimo būdo pokyčiais. Tyrimas rodo, kad kai kurių vėžio rūšių, kurios anksčiau nebuvo paplitusios tarp jaunų suaugusiųjų, plitimas dabar didėja. Iš tiesų sunku paaiškinti, kodėl vėžio rūšių, kaip virškinamojo trakto vėžio, ginekologinio vėžio ir krūties vėžio atvejų, dažnėja tarp jaunų suaugusiųjų“, – teigia „Memorial Sloan Kettering“ vėžio centro virškinamojo trakto gydytoja onkologė Andrėja Cercek.
 
Tačiau mokslinį tyrimą atlikę gydytojai nustatė, kad 10 iš 17 vėžio rūšių, kurių dažnumas jaunesnėse gimimo kohortose didėja, yra susijusios su nutukimu: tai itin daro įtaką storosios ir tiesiosios žarnos, inkstų ir inkstų geldelių, tulžies pūslės ir kitų tulžies organų, gimdos, kasos, skrandžio, krūties, kiaušidžių, mielomos, kepenų ir tulžies latakų vėžio atvejams.
 
Negana to, kadangi vėžiui susiformuoti reikia laiko, nutukimo paskatintas vėžys jaunam suaugusiajam gali būti itin glaudžiai susijęs su jo bendra sveikata vaikystėje.
 
„Jei žmonės vėžiu suserga būdami jauni, vadinasi, jie buvo veikiami aplinkos, klimato, mitybos ar kitų veiksnių vaikystėje. Tarkime, jei vėžiu susirgote sulaukę 30-ies ar 20-ies metų, tuomet paauglystė ar net ankstyvesnis amžius tikriausiai buvo tas laikas, kai jums neigiamą įtaką darė jūsų aplinka, klimatas ar mityba“, – tikina V.Dahutas.
 
Jaunoji karta rūko mažiau
 
Nepaisant gąsdinančių tendencijų, naujajame tyrime pateikta ir gerų naujienų. Tarp vėžinių ligų, kurių skaičius nedidėja, o jaunesnėse kartose ir mažėja, buvo su tabaku susijusios vėžinės ligos – plaučių vėžys, ŽPV infekcijos, gimdos kaklelio vėžys ir kt.
 
Tyrimo duomenimis, spartesnis sergamumo gimdos kaklelio vėžiu mažėjimas rodo, kad skiepijimas nuo ŽPV yra veiksmingas. O su tabaku susijusių vėžinių ligų mažėjimas sutampa su sparčiai mažėjančiu cigarečių rūkymo paplitimu tarp jaunesnių žmonių.
 
„Nors galime daryti tam tikrą prielaidą, kodėl mažėja plaučių vėžio, ŽPV infekcijų ar gimdos kaklelio vėžio atvejų, kol kas negalime atsakyti, kodėl kitų vėžio atvejų rodikliai tarp jaunų suaugusiųjų didėja“, – sako Amerikos vėžio draugijos vyriausioji mokslininkė daktarė Hijuna Sung.
 
Tyrime nedalyvavęs Teksaso universiteto Vėžio prevencijos ir gyventojų mokslų skyriaus vadovas, daktaras Ernestas Hawkas mano, kad dažnėjantį sergamumą vėžiu jaunesnio amžiaus grupėse tikriausiai lemia keli veiksniai: mitybos pokyčiai, sumažėjęs fizinio aktyvumo lygis, didėjantis vaikų nutukimo lygis ir dažnesnis pažangesnių diagnostinių tyrimų atlikimas.

---

 
Lietuvoje
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje situacija atrodo kiek kitaip – paskutiniu metu pastebimas bendras vėžio atvejų mažėjimas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais užfiksuota kiek daugiau nei 5,5 tūkst. vėžio atvejų. Tai yra kone trigubai mažiau atvejų nei 2022 metais (tuomet – beveik 15 tūkst.). Tiesa, toks vėžio atvejų kritimas pastebimas jau ne pirmus metus – dar 2018 metais buvo užfiksuota apie 18 tūkst. susirgimų onkologinėmis ligomis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!