Pastebės pirmus ženklus
 
Karališkojo Devono universiteto Nacionalinio sveikatos fondo (NHS) atstovai teigė, jog kartu su Ekseterio universitetu pirmieji šalyje pritaikė algoritmą atliekant įprastinius kraujo tyrimus. Mokslininkų teigimu, naujas standartinių kraujo tyrimų interpretavimo būdas gali padėti šeimos gydytojams greičiau pastebėti įspėjamuosius vėžio požymius, rašo BBC.
 
Analizuojant, ar padidėjęs trombocitų kiekis kraujyje gali reikšti vėžį, algoritmas įtraukia tokius veiksnius kaip paciento amžius ir lytis. Tuomet šeimos gydytojams siunčiamas įspėjimas su papildomais patarimais, kokių veiksmų reikia imtis.
 
Peržiūrėję 6 mln. vyresnių nei 40 metų amžiaus pacientų Kanadoje, Anglijoje ir Australijoje duomenis, mokslininkai nustatė, kad užfiksavus trombocitų skaičiaus kitimus būtų galima informaciją sėkmingai naudoti greitesnėms vėžio diagnozėms.
 
Jei šis algoritmas bus įdiegtas NHS nacionaliniu mastu, komanda mano, kad jis per metus galėtų aptikti 10 tūkst. pacientų, kuriems trombocitų skaičius kraujyje padidėja dar prieš diagnozuojant vėžį.
 
Kraujo tyrimų laboratorijos Patologijos skyriaus direktorius Prof. Timas Makdonaldas sakė, kad „vienas svarbiausių NHS tikslų yra kuo anksčiau diagnozuoti vėžį“.
 
„Šiuo metu vos daugiau nei pusė vėžio atvejų diagnozuojame ankstyvos stadijos. Iki 2028-ųjų norima, kad šis rodiklis siektų 75 procentus. Tikimės, tyrimai pasitarnaus tam“, – sakė profesorius.
 
Įvertinama rizika
 
Tyrimui vadovavusi profesorė S.Bailey sakė, kad dėmesys bus skiriamas individualizuotai diagnostikai, o medikai bus daug labiau paruošti pastebėti ankstyvus onkologinės ligos atvejus.
 
„Šeimos gydytojai žino, kad padidėjęs trombocitų skaičius gali būti ankstyvas vėžio požymis. Šis tyrimas suteiks jiems daugiau informacijos apie tai, kada pakitimai turėtų būti laikomi ženklu sunerimti ir kaip elgtis juos užfiksavus. Atlikdami tyrimą nustatėme, kad pritaikius individualizuotą diagnostikos būdą, atsižvelgiant į paciento amžių ir lytį, galima geriau įvertinti vėžio riziką“, – aiškino profesorė.
 
S.Bailey pridūrė, kad pasirėmus algoritmais labiausiai tikėtina, jog pavyks greičiau nustatyti rimtus onkologinės ligos atvejus, pavyzdžiui, plaučių ir žarnyno vėžį.
 
Ekseteryje dirbanti bendrosios praktikos gydytoja Nada Khan tiki, kad šis projektas turės įtakos gerinant onkologinių ligų diagnozavimo galimybes.
 
„Ankstyvesnė diagnozė reiškia, kad galėsime greičiau gydyti pacientus ir sumažinti ne tik ligos išplitimą, bet ir gydytojų darbo krūvį“, – sakė gydytoja.
 
Tyrėjų grupė teigė, kad per ateinančius dvejus metus įvertins klinikinę bei ekonominę algoritmo naudą. Jie tikisi, kad vėliau šis būdas bus pradėtas taikyti pasaulyje.
 
Paprastai vėžio atvejų skaičius didžiausias tose šalyse, kurių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, išsilavinimo ir pragyvenimo lygiai yra aukščiausi. Tačiau kai kurių vėžio formų, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio atveju yra atvirkščiai – sergamumas didžiausias tose šalyse, kurių gyventojai pagal šiuos rodiklius užima žemą vietą.
 
Nors statistiniai duomenys bei jų tendencijos dažniausiai nėra tiesiogiai pritaikomi atskiriems pacientams, jie išlieka svarbūs vyriausybėms, sveikatos priežiūros specialistams ir mokslininkams. Šie duomenys padeda suprasti vėžio poveikį gyventojams ir parengti tinkamas strategijas. Jie taip pat svarbūs siekiant įvertinti vėžio kontrolės ir valdymo pastangų sėkmę.

---

 
Skaičiai
Vėžys yra viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. JAV Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, 2022 m. pasaulyje buvo užregistruota beveik 20 mln. naujų vėžio atvejų ir 9,7 mln. su vėžiu susijusių mirčių.
Prognozuojama, kad iki 2040 m. naujų vėžio atvejų skaičius per metus išaugs iki 29,9 mln. atvejų, o su vėžiu susijusių mirčių skaičius - iki 15,3 mln.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!