Tik menka dalis
Ministrės pirmininkės teigimu, Jungtinei Karalystei kitų metų kovą palikus Europos Sąjungą šalies sveikatos apsaugos sistema per savaitę gaus papildomus 384 mln. svarų. T.May šį sprendimą susiejo su „Brexit“ ir po pasitraukimo iš ES atsirasiančiomis laisvomis lėšomis.
„Mums pasitraukus iš Europos Sąjungos bei nustojus mokėti pinigus Briuseliui, turėsime daugiau lėšų prioritetinėms sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemai“, – leidinyje „Daily Mail“ sakė T.May.
 
Tačiau premjerė pripažino, kad „Brexit“ dividendų nepakaks sugeneruoti visoms papildomoms sveikatos apsaugos lėšoms, todėl, tikėtina, kad siekiant padidinti finansavimą reikės kelti mokesčius bei skolintis. Britų sveikatos apsaugos sistema pastaruoju metu dažnai kenčia nuo finansavimo trūkumo, ypač žiemos mėnesiais, kuomet serga daugiau žmonių.
 
Šiemet Britų nacionalinė sveikatos sistema (NHS) mini septyniasdešimt metų, tačiau tokia T.May gimtadienio dovanėlė, pasak leiboristų lyderio Jeremy Corbyn, vyraujančios krizės sveikatos sistemoje neišspręs. „Pažadas yra kitiems metams, vadinasi, šiemet papildomų pinigų nebus. Bet dabar esančios ir vis gilėjančios problemos niekur nedingsta. Mat krizė sveikatos sistemoje tęsiasi visus dvylika mėnesių. Turime kalbėti apie kur kas didesnes investicijas, kurias reikia numatyti keleriems metams į priekį. O dabar visa tai tėra tik akių dūmimas. Kodėl? Skiriama papildoma suma yra tik viena dešimtoji procento to, koks dabar poreikis“, - teigė J.Corbyn. 
 

L.S. skaičius
50
- tiek žmonių kai kuriose D.Britanijos ligoninių priėmimo skyriuose vienu metu laukia vienos lovos.

 
Vardina biurokratines problemas
Kad visa NHS sistema Anglijoje ir kituose trijuose Jungtinės Karalystės regionuose yra įkaitusi iki raudonumo, pritaria ir kitos autoritetingos įstaigos Karališkojo slaugos koledžo vadovas Peteris Carteris. Anot jo, problemos yra tokios įsišaknijusios, kad joms išspręsti jau jokiu būdu nebeužteks vienkartinių finansinių injekcijų, kurias žada politikai.
 
„NHS - tarsi per daug įtempta styga. Ta įtampa labiausiai juntama ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose. Tačiau nepriklausoma analizė rodo, kad investicijų trūkumas, prastas darbo jėgos planavimas ir nenuoseklus sveikatos paslaugų teikimas turėjo įtakos milijonams pacientų visoje NHS“, – teigė P.Carteris.
Nepriklausomos organizacijos „King’s Fund“ ekspertai nustatė, kad paskutinės NHS krizės šaknys – tai jau ne pirmus metus gyvuojantis, bet dabar itin paūmėjęs „blokuojamų lovų“ ligoninėse reiškinys.
 
Kas mėnesį valstybinėse Anglijos ligoninėse yra registruojama net 140 tūkst. atvejų, kai palatose „lovas blokuoja“ jau pagiję pacientai. Šie buvę ligoniai ir patys mielai paliktų ligonines, bet dėl NHS biurokratų, logistikos trūkumų, vėlavimo, nesutvarkytų medicininių ar kitokių dokumentų įstringa gydymo įstaigoje. Kartais pritrūksta tokio menkniekio kaip vaistų receptas, o pacientas paliekamas papildomai nakčiai, nors valstybei ši atsieina daugiau negu pusantro tūkstančio svarų. Didelė dalis jau sveikų senyvo amžiaus žmonių negali palikti ligoninės tol, kol jiems nėra paskirta tinkama bendruomeninė medicininė priežiūra. Tačiau šiuo metu Anglijoje ypač trūksta slaugytojų, lankančių po operacijų namuose gyjančius buvusius pacientus. Todėl susidaro uždaras ratas, užkemšantis visą sistemą.
 
Nesulaukia pagalbos laiku
Dar metų pradžioje į sveikatos sistemos padėtį premjerės dėmesį bandė atkreipti 68 Didžiosios Britanijos ligoninės teikdamos, jog situacija – katastrofiška, mat nepaisant visų medikų pastangų, kai kuriuose skubios pagalbos skyriuose vienu metu vienos lovos laukia per 50 pacientų. Maža to, ekspertai skaičiuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį sveikatos apsaugos kaštai išaugo dėl vyresnio amžiaus pacientų, sergančių keliomis ligomis.
 
Skaičiuojama, kad maždaug 20 mln. žmonių šalyje serga mažiausiai dviem skirtingomis ligomis. Tiesa, ekspertai teigia, jog dalis šių ligų susijusios su nutukimu, per dideliu alkoholio vartojimu. Sergamumas kai kuriomis ligomis, taip pat ir mirtingumas nuo jų per pastarąjį dešimtmetį išaugo kelis kartus. „Tai rodo, kad gana sunkiai valdome pacientus, nepaisant medicininės pažangos. Dar vienas svarbus signalas, kad tokių pacientų turime ketvirtį visos suaugusiųjų populiacijos. Ir tai, kokie rezultatai pasiekiami, rodo, kad iš principo pacientai nesulaukia pagalbos laiku“, - sako Medicinos mokslo akademijos profesorius Stephen MacMahon.