Bet koks vaistų kainų kilimas visuomenėje visada yra sutinkamas priešiškai. Kalbos, jog tokiu būdu yra finansuojami naujų medikamentų tyrimai arba žmonės gauna netiesioginę naudą, dažniausiai nepadeda sušvelninti pasipiktinimo. Kad ir murmėdami žmonės vaistus ir toliau perka, išlaikydami turtingą farmacinių įmonių tinklą.
Prieš kelias savaites niekam nežinomas JAV investuotojas Martinas Shkrelis šiandien vadinamas labiausiai nekenčiamu žmogumi Amerikoje. Jo vadovaujama farmacijos kompanija „Turing Pharmaceuticals“ praėjusią savaitę įsigijo teises į JAV pardavinėjamą vaistą „Daraprim“.
Tapti nekenčiamiausiu žmogumi Amerikoje
Prieš kelias savaites niekam nežinomas JAV investuotojas Martinas Shkrelis šiandien vadinamas labiausiai nekenčiamu žmogumi Amerikoje. Jo vadovaujama farmacijos kompanija „Turing Pharmaceuticals“ praėjusią savaitę įsigijo teises į JAV pardavinėjamą vaistą „Daraprim“, kuris jau 60 metų vartojamas maliarijos bei gana retai infekcinei ligai – toksoplazmozei - gydyti. Tačiau pastaruoju metu šį vaistą vis plačiau naudoja nusilpusia imunine sistema besiskundžiantys žmonės, ypač apsikrėtusieji AIDS. Iki šiol viena tabletė kainavo apie 13 dolerių, o M.Shkrelis per vieną naktį vaisto kainą pakėlė stulbinamais 5 tūkst. proc. Šį žingsnį socialiniuose tinkluose pasmerkė tūkstančiai šalies gyventojų.
Įprastai vaistų kainas reguliuoja rinkos dėsniai. Tačiau šis medikamentas yra skirtas itin specifinei nišai, kurioje konkurentų nėra. Todėl gamintojas kainas gali nustatinėti savo nuožiūra.
Šis kainos šuolis - ne vienintelis. 2014 m. JAV atlikus tyrimą buvo nustatyta 10 skirtingų vaistų, kurių kainos per trumpą laikotarpį šoktelėjo nuo 420 proc. iki 8000 proc. Kartais vaistų pabrangimą sukeldavo staiga išaugusi jų paklausa ir nepakankama pasiūla. Tačiau visi šie vaistai yra naudojami gydyti itin specifines ligas, o jų veikimo srityje nėra alternatyvių pasirinkimų, todėl paklausa šių vaistų kainai didelės įtakos nedaro. Tad šiuos medikamentus gaminančios farmacijos bendruomenės gali bandyti ieškoti aukščiausios žmonėms įperkamos vaisto kainos. Net ir tose srityse, kur konkuruoja keli vaistų gamintojai, įsivyravus vienam medikamentui, pastebimas staigus kainos didėjimo procesas.
Pasipiktinimą naujausiu vaisto kainos šuoliu pakurstė ir paties M.Shkrelio reakcija. Atsakydamas į gausią kritiką M.Shkrelis teigė, kad didelė vaistų kaina padeda dalį uždirbtų pinigų skirti naujų vaistų tyrimams. Tačiau visuomenei ir politikams išreiškus pasipiktinimą savavališku kainos pakėlimu, farmacinės bendrovės vadovas nusprendė ją vis dėlto sumažinti, tiesa, nenurodydamas kiek.
Ar farmacininkai manipuliuoja kainomis?
Tokia istorija galima ne visose pasaulio valstybėse. JAV vaistų rinką reguliuoja rinkos dėsniai, todėl vieno ar kito vaisto kainą nulemia jo paklausa tarp vartotojų. Farmacinės kompanijos visame pasaulyje siekia pelno, todėl jos turi gerai apsvarstyti, į kokius vaistus investuoti gaunamą pelną. Europoje vaistų kainas dažniausiai lemia griežta valstybių pozicija ir reguliaciniai mechanizmai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vaistų kainos yra reguliuojamos savanoriškais susitarimais tarp gamintojų ir sveikatos apsaugos sistemos institucijų. Taip pavyksta išvengti kainų šuolių ir išlaikyti balansą.
Atėjęs į vaistinę vartotojas gali tiesiogiai pastebėti vaisto kainos pakilimą, todėl farmacininkams naudingiau branginti „nematomus” vaistus. Kasmet tūkstančiuose ligoninių yra sunaudojami milžiniški įvairių medikamentų kiekiai, o net ir nežymus jų pabrangimas gali ženkliai papildyti farmacininkų kišenes.
Už ką mokame
Gindamiesi dėl padidėjusių medikamentų kainų farmacininkai dažnai teigia, kad naujų vaistų tyrimas reikalauja gausių finansinių išteklių. Statistiškai, iš visų vystomų vaistų veiksmingais pripažįstamas tik penktadalis. Kitų gamyba nutraukiama dėl per silpno veikimo arba šalutinių poveikių. Vėliau seka vaisto tvirtinimo ir reklamos kampanijos kūrimas. Todėl didžioji dalis medikamentų vaistines pasiekia praėjus dešimtmečiui po jų sukūrimo, o farmacinėms kompanijoms tai kainuoja milžiniškus pinigus.
Reikia įveikti ir įvairius reguliavimo mechanizmus. Farmacinės bendrovės, kurios nori pradėti vaisto prekybą Europoje, turi atitikti visus Europos vaistų agentūros (EMA) keliamus reikalavimus ir kiekvienos Europos valstybės individualias taisykles. Europos valstybės dažnai užsako nepriklausomus tyrimus, kuriuose įvertinamas vaistų veiksmingumas, ir pasiremdamos jų išvadomis valstybės gali derėtis su pasaulinėmis vaistų kompanijomis dėl konkrečių medikamentų kainų.
Tarp kitko
Lietuvoje vaistų kainas reguliuoja sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos vaistų rinka yra didesnė nei kaimyninės Latvijos ar Estijos, todėl ir vaistų pasirinkimas čia didesnis, jų kainos žemesnės. Didesnis vaistų iš užsienio srautas galėtų dar labiau sumažinti šalyje parduodamų vaistų kainas, bet svarbi išlieka vidinė vaistinių tinklų pozicija. Vaistinės yra suinteresuotos kuo labiau atsiperkančių vaistų pardavimu, dažnu atveju tai reiškia ir kuo brangesnių medikamentų siūlymą žmogui. Kita vertus stambus vaistinių tinklas gali daryti spaudimą vaistų gamintojams, kad jie mažintų produktų kainas, tik neaišku, aš šį sumažėjimą visada pajus vartotojas.
.jpg)
Komentuoti: