Per pastaruosius tris dešimtmečius islamiškoji Irano Respublika įvykdė kelias esmines reformas. Tačiau šalis tapo izoliuota, o Vakarų valstybės, įtardamos branduolinėmis ambicijomis, ėmėsi sankcijų. Progresą sveikatos apsaugos srityje temdo medikamentų trūkumas, klesti socialinė nelygybė.
Irano sveikatos apsaugos sistemoje klesti juodoji rinka, kurioje kokybiškesnį gydymą ar vaistinius preparatus gali įsigyti tie žmonės, kurie turi pakankamai pinigų.
Sukūrė įstaigų tinklą
Po prieš 36-erius metus įvykusios revoliucijos, kuri izoliavo šalį nuo pasaulio, sėkmingai įdiegta pirminės sveikatos priežiūros sistema. Kiekvienoje Irano kaimo vietovėje ir miestelyje įsteigti vadinamieji sveikatos namai, kuriuose dirba specialiai apmokyti sveikatos specialistai. Tokių šalyje yra daugiau kaip 17 tūkst. arba vienas specialistas 1200 gyventojų. Įstaigose dirba šeimos gydytojas, sveikatos technikas ir administratorius. Didesniuose miestuose tokie „namai“ vadinami sveikatos centrais, juose darbuotojų skaičius proporcingai susijęs su gyventojų skaičiumi. Viso tinklo veikla prižiūrima apskričių, kurios atskaito Sveikatos ir medicinos švietimo ministerijai.
Tinkamai organizavus pirminę sveikatos priežiūrą naujagimių mirštamumo rodiklį šalyje pavyko sumažinti iki 28,6 atvejų tūkstančiui gyventojų, o moterų mirčių – iki 25 atvejų 100 tūkst. gimdymų. Plačiai taikant vaikų ir besilaukiančių moterų vakcinaciją beveik visiškai pavyko eliminuoti poliomielitą.
Sankcijos smaugia
Kol Iranas giriasi sukūręs puikiai veikiančią pirminės sveikatos priežiūros sistemą, užsienio ekspertai įspėja, kad situacija sveikatos srityje – prasta.
Nepaisant deklaruojamo atsakingo požiūrio į žmonių sveikatą, medicina yra verslo industrija, kurią valdo didelės į pelną orientuotos korporacijos. Skaičiuojama, kad farmacijos sektoriaus pelnas kasmet siekia daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Daugiau kaip trečdalį pajamų atneša iš užsienio valstybių gabenami vaistai.
Tuzinai privačių, pusiau privačių ir valstybinių įmonių aktyviai veikia tiek medikamentų gamybos, tiek importo ir tiekimo srityse. Dažnai netiesiogiai, slėpdamos bendradarbiauja su užsienio kapitalo įmonėmis. Tačiau norint plėtoti vaistinių preparatų gamybą, būtinos cheminės medžiagos, o jų įvežimas iš JAV ar Europos yra itin komplikuotas. Išeitis – gabenti vaistus ir chemines medžiagas iš „draugiškesnių šalių“ – Indijos ir Kinijos. Pastarosios naudojasi padėtimi ir siūlo mažiau efektyvius ar konkurencingus produktus. Jie dažnai prasčiau ištirti ir turi daugiau šalutinių poveikių. Egzistuoja tam tikros spragos, kuomet prisidengiant humanitarine pagalba, į šalį pavyksta įvežti įvairių medicininių pagalbos priemonių. Tačiau užtikrinti poreikį atitinkantį kiekį yra praktiškai neįmanoma. Todėl klesti juodoji rinka, kurioje kokybiškesnį gydymą ar vaistinius preparatus gali įsigyti tie žmonės, kurie turi pakankamai pinigų.
Kaltina branduolinėmis ambicijomis
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos valstybės įtaria, kad Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą, todėl prieš ketverius metus ėmėsi priemonių ir įvedė griežtas sankcijas. Šalies valdžia tokius veiksmus pasmerkė ir išplėtė įvairių prekių iš Vakarų importo apribojimus. Tiesa, šalis neslėpė, kad vykdo branduolinę programą, tačiau tvirtai laikėsi pozicijos, kad ji skirta elektros gamybai ir medicinos technologijoms. Ypač gydant vis dažnėjančias onkologines ligas, tobulinant lėtinių ligų diagnostiką. Irano politikų teigimu, šalyje yra šimtai tūkstančių onkologinių pacientų, todėl branduolinė medicina yra svarbi. Dėl įvairių sankcijų ir draudimų neįmanoma importuoti medicininių izotopų, kompiuterinių tomografų, padedančių nustatyti vėžines ligas.
Tačiau tokios kalbos įtikino tikrai ne visus, nes Irano mokslininkai nuolat didino urano sodrinimo lygį, o tai gali reikšti norą priartėti prie tokio sodrinimo lygio, kuris tiktų branduolinėms galvutėms.
Tarp kitko
Prieš kiek daugiau nei savaitę Iranas ir derybinis „šešetukas“ (JAV, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Kinija ir Rusija) susitarė dėl branduolinės programos. Tai patvirtino Irano vadovybė.
100 puslapių susitarime pažymėta, jog nebus staigaus sankcijų prieš Iraną nutraukimo: tai vyks žingsnis po žingsnio. Savo ruožtu šalis neleis tarptautiniams stebėtojams bet kada ir bet kur tikrinti: kiekvieną vizitą stebėtojai turės pagrįsti.
Izraelio premjeras B.Netanyahu pasmerkė šį susitarimą: „Iranui atsiveria kelias į branduolinį ginklą. Daugelis apribojimų, apsaugančių nuo tokio ginklo gamybos, yra pašalinta. Šis susitarimas – istorinio masto klaida.“
JAV ir ES iniciatyva Iranui buvo įvestos sankcijos, kuriomis siekta priversti šalį nutraukti branduolinės bombos gaminimą. Vakarų ir Irano konfliktas dėl Irano branduolinės programos tęsėsi 13 metų.
.jpg)
Komentuoti: