Už „bandymą perimti valdžią“
Niekur pasaulyje nepripažintos Donecko liaudies respublikos (DLR) teismas pripažino britus Seaną Pinnerį ir Aideną Asliną, taip pat Maroko pilietį Saadouną Brahimą kaltais dėl karinio samdiniavimo, bandymo jėga perimti valdžią, taip pat dėl treniravimosi turint tikslą vykdyti teroristinę veiklą.
 
Visi trys yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, pasirašę sutartis dar prieš prasidedant rusijos invazijai. Jie gyveno Ukrainoje keletą metų, vienas turi šios šalies pasą. Ir visi trys gavo griežčiausią mirties nuosprendį – sušaudant.
Teismo procesas surengtas per trumpiausią įmanomą laiką ir žurnalistams nebuvo prieinamas. Visos žinios iš teismo buvo nušviečiamos tik valstybinėje rusijos žiniasklaidoje. O šioji teigė, jog kaltinamieji neva prisipažino „treniravęsi teroristinei veiklai“. Už ją numatytos ilgos įkalinimo bausmės, siekiančios ir laiką iki pat gyvos galvos.
 
Prokremliški žurnalistai paskelbė tik trumpus šio proceso vaizdo įrašus. Tuo pat metu nuteistųjų artimieji ne kartą kalbėjo, kad jų artimieji negavo normalios gynybos, o jiems suteikti „advokatai“ nieko nedarė.
 
Kaip reagavo Londonas?
Didžiosios Britanijos valdžia anksčiau ragino DLR „gailestingai elgtis“ su belaisviais britais, o vicepremjeras Dominicas Raabas pažadėjo pateikti visus reikalingus skundus, kad būtų užginčytas nuosprendis. Patys Seanas Pinneris ir Aidenas Aslinas paprašė premjero Boriso Johnsono padėti apsikeisti politiku ir verslininku Viktoru Medvedčuku, Ukrainos opozicijos platformos „Už gyvybę“ vadovu. V.Medvedčukas šiuo metu yra suimtas, jam pareikšti įtarimai išdavyste.
 
JK ministro pirmininko biuras pareiškė esantis „labai susirūpinęs“ dėl britams paskelbto mirties nuosprendžio. „Visada sakėme, kad karo belaisviais negalima manipuliuoti siekiant politinių tikslų, – kalbėjo B.Johnsono atstovas. – Pagal Ženevos konvenciją karo belaisviai turi karo veiksmų dalyvių statusą ir negali už tai būti teisiami.“
 
„Ir toliau dirbsime su Ukrainos valdžia, siekdami užtikrinti, kad būtų paleisti visi britai, kurie tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir tapo karo belaisviais“, – sakė Dauningstryto atstovas. Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss teigė, kad „teismo nuosprendis buvo visiška apgaulė ir neturi jokio teisėtumo“.
 
Statusas neužtikrintas
rusija jau bandė sugėdinti Britaniją, kai Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog jei Britanija apskųs nuosprendį, ji pripažins DLR teismo teisėtumą, taigi ir DLR suverenitetą. D.Peskovo teigimu, nė vienas britas kol kas į rusiją nesikreipė. Didžioji Britanija šiuo klausimu bendradarbiauja su Ukrainos valdžia, o tai rodo, kad abiejų šalių valdžia norėtų apsikeisti S.Pinneriu ir A.Aslinu. Klausimas tik – į ką.
 
rusijos užsienio reikalų ministerija, atsigręžusi į Londoną, nusprendė duoti patarimą – neleisti britų piliečiams kariauti Ukrainoje. Tačiau visi trys nuteistieji pasirašė sutartis su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis – Ukrainos teisės aktai nedraudžia įdarbinti užsieniečių. Kaip, beje, ir rusijos užsieniečiai gali oficialiai tarnauti kariuomenėje pagal sutartį kaip kariai, jūreiviai, seržantai ir brigadininkai. Kartu už užsieniečio, kaip samdinio, dalyvavimą ginkluotame konflikte ar karo veiksmuose baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pagal rusijos baudžiamąjį kodeksą samdinys yra asmuo, kuris „veikia siekdamas materialinio atlygio ir nėra ginkluotame konflikte ar karo veiksmuose dalyvaujančios valstybės pilietis, nuolat negyvena jos teritorijoje ir nėra tarnybinių pareigų siunčiamas asmuo.“
 
DLR save vadinanti chunta daugumą straipsnių iš rusijos kodekso perėmė dar 2014 m., numatydama tik mirties bausmių skyrimo galimybę. Taigi, trijų belaisvių atžvilgiu ji nusprendė, kad egzekucija bus įvykdyta sušaudant.
Didžiosios Britanijos įstatymai neapibrėžti klausimais, susijusiais su šalies piliečių dalyvavimu karo veiksmuose kitų šalių teritorijose. Šalies užsienio reikalų ministerijos biuletenyje kartą buvo rašoma, kad grįžę piliečiai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei buvo išvykę kariauti į Ukrainą. Tačiau pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis šią galimybę, buvo priimtas dar 1870 m. ir niekada nebuvo taikomas šiuolaikiniams konfliktams.
Bet kuriuo atveju tarptautinė teisė reikalauja, kad rusija su užsienio kariuomene turi elgtis kaip su karo belaisviais.
 
Kas bus toliau su nuteistaisiais?
Kaip išvis Vakarų šalys – ir pati Ukraina, ir belaisvių karių gimtoji šalis Didžioji Britanija – turėtų veikti tarptautinės teisės požiūriu? DLR nepripažinta nė vienos pasaulio šalies, išskyrus (kas per siurprizas) rusiją. Remiantis tarptautine teise, tai Ukrainos dalis. Tos pačios šalies, kuri ir nusamdė šiuos užsieniečius. Tačiau oficialioji Ukrainos valdžia šiose teritorijose akivaizdžiai bejėgė, ir su DLR valdžia bendrauti oficialiais kanalais reikštų maždaug tą patį, kaip ir su Somalio piratais.
 
„Tarptautinės teisės požiūriu, – teigia Ukrainos atsargos pulkininkas, karo ekspertas Oleg Ždanov, – už tokius veiksmus (paėmimas į nelaisvę ir nuteisimas myriop) šiuos žmones reikia pripažinti teroristine organizacija. Ir tada jau derėtis kaip su teroristais, siekiant išpirkti įkaitus. Arba, tarkime, jei šalies, kurios piliečiais yra tie įkaitai, įstatymai draudžia derybas su teroristais, telieka paskelbti juos tarptautinėn paieškon, klasifikuoti juos kaip nusikaltėlius ir toliau jau elgtis taip, kaip nusikaltėlių atžvilgiu numato tarptautinė teisė.“
 
Paklaustas apie gelbėjimo specoperacijos tikimybę, O.Ždanov neslepia pesimizmo. „Pernelyg jau toli į neteisėtai užimtos teritorijos gilumą šie įkaitai yra laikomi, – argumentuoja jis. – Be to, gelbėjimo operacijos variantą omeny turi ir rusijos specialiosios tarnybos, todėl saugos juos ypač kruopščiai. Na ir patekti į kalinimo vietą ir išvesti juos sveikais gyvais... be galo sunku“, – parenka šiek tiek švelnesne formuluotę analitikas.
 
DLR galva Denisas Pušilinas – o tiksliau sakant, putinas, nes visi suprantame, kur iš tiesų slypi visų sprendimų šaknys, – lyg ir galėtų paskelbti trims nuteistiesiems malonę arba iškeisti juos į kokius nors vertingus belaisvius Ukrainoje. „Tikimybė, kad bus sutikta apsikeisti, egzistuoja, – daro prielaidą O.Ždanov. – Tačiau į ką keisti ir kokiomis sąlygomis? Antra, aš manau, jog jie visgi pasistengs užbaigti šią istoriją mirties bausme. Mat jaučia pareigą visam pasauliui įrodyti, jog yra organizacija, su kuria verta skaitytis. Ir kad jie pasiryžę bet kokiems drastiškiems žingsniams, skirtiems apsaugoti DLR ir neva pažeidžiamas jos teises.“
 
Be to, O.Ždanov mano, kad mirties bausmės praktika gali būti implementuota ir Mariupolio gynėjams, pasidavusiems į nelaisvę „Azovo“ pulko kariams, laikomiems, D.Pušilino teigimu, DLR teritorijoje. Arba bet kuriems kitiems karo belaisviams. Nes tai rusijos valdžiai būtų be galo patogi proga sukurti precedentą ir dar vieną svertą Ukrainos politinės vadovybės spaudimui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!