Ir tai tik kelios istorijos
„Devynerių metų Artemas kartu su tėvu ir broliu bėgo slėptis į rūsį, kai šalia jų sprogo raketa. Tėvas ir brolis žuvo, Artemas neteko kairės rankos, kuria buvo apkabinęs tėtį. Dvylikos metų Saša žaidė kieme, kai šalia sprogo raketa, kurios skeveldromis jam nutraukė koją.
 
Jis pasakojo: „Įbėgau į namus, bet kažkodėl koja nustojo manęs klausytis.“ Kai padariau Sašai protezą virš kelio, jis taip pat prašė sportinės pėdos bėgimui. Dabar renku jam pinigus“, – pasakoja mažųjų pacientų iš Ukrainos istorijas protezuotojas J.Gradinaras. Kartu su Baltarusijos verslininku Jurijumi Arošidze jis JAV sukūrė labdaros platformą „Protez Foundation“, kuri padeda žmonėms, netekusiems galūnių per karą Ukrainoje.
 

L.S. skaičius
11 756
– tiek, naujausiais PSO duomenimis, Ukrainoje sužeista civilių gyventojų.

 
Veikia nuo pernai gegužės
Jurijus Arošidzė prieš keletą metų persikėlė į JAV iš Baltarusijos. Jis save vadina „pradedančiu verslininku“ ir prisipažįsta, kad kažkada vertėsi įvairiais verslais – nuo kavinės iki krovinių gabenimo. Protezuotojas J.Gradinaras, baigęs Užgorodo universitetą Vakarų Ukrainoje, jau 16 metų gyvena ir dirba JAV. Šie du žmonės susitiko prieš pat karo Ukrainoje pradžią – Jakovas darė protezą Jurijaus draugui.
 
„Kai prasidėjo karas, negalėjome tiesiog į tai žiūrėti, visi norėjo ką nors daryti. Turėjome nedideles patalpas, padėjome čia atvykusiems ukrainiečiams. Ir vieną akimirką kilo mintis pradėti protezuoti karius, – prisimena J.Arošidzė. – Tokiam žingsniui turėjome sukaupti visą pasitikėjimą savimi, nes tai grandioziški finansai, organizaciniai momentai, be to, kariškių negalima tiesiog taip paėmus išvežti į Ameriką, tad šis klausimas turėjo būti sprendžiamas valdžios lygmenyje.“
 
Mineapolyje (JAV) įsikūrusi „Protez Foundation“ labdaros platforma veikia nuo pernai gegužės mėn. Projektas subūrė apie 150 savanorių, dirbančių įvairiuose poskyriuose – maisto, būsto, transporto, taip pat medikų savanorių. Fondas „Protez“ finansuojamas iš aukų. Anot J.Arošidzės, tai dažniausiai nedidelės sumos, bet iš daugybės žmonių: „20, 30, 50 dolerių..., – užlenkia pirštus jis, – bet dėl didelio paaukojimų kiekio projektas laikosi. Didžiausia auka atkeliavo iš vienos bendrovės – 130 tūkst. dolerių.“ Atrodytų, nemažai, tačiau J.Arošidzė greitai nugesina klausytojo entuziazmą paprastu palyginimu: kiekvienai pacientų grupei per mėnesį fondas išleidžia apie 100-150 tūkstančių dolerių.
 
Vasario mėnesį „Protez“ fondo dėka protezus gavo jau 46 sužeistieji – ne tik mažieji didvyriai Saša ir Artemas, apie kuriuos kalbėjo J.Gradinaras, bet ir dar viena sutuoktinių pora iš liūdnai pagarsėjusios Bučos. „Likę pacientai yra Ukrainos kariai, – pasakoja protezuotojas. – Laukiančiųjų sąraše šiuo metu yra dar 731 žmogus, kuriam reikalingas protezavimas.“ J.Arošidzė sako, kad kol kas jie nusprendė sutelkti dėmesį į pagalbą kariškiams – visiems, kurie kovoja už Ukrainą, nepaisant tautybės. Be to, jie pasiruošę be eilės protezavimui priimti sužalotus vaikus.
 
„Stengiamės protezuoti pacientų grupes, su įvairaus sudėtingumo amputacijomis. Taip pat svarbu, kad bigė būtų jau užgijusi ir, pavyzdžiui, nebūtų operacijų kitose kūno dalyse. Kitas dalykas – kad sužeistasis turėtų užsienio pasą“, – vardija „Protez Foundation“ įkūrėjas. Dokumentų tvarkymas atvykstant į JAV užtrunka apie dvi savaites, per tą laiką protezas užsakomas ir surenkamas Mineapolyje. Jau pačią pirmąją dieną po atvykimo žmogus gali gauti naują galūnę.
 
J.Gradinaras pažymi, kad visi pacientai iš Ukrainos yra labai motyvuoti. „Nespėjau kaip reikiant pacientui protezo užtvirtinti, o jis iškart bėgte į šalį. Suglumau, paklausiau: kur tu?, o jis: „einu parūkyti!“ Protezuotojo nuomone, tai puikus įrodymas to, kokia stipri sužeistųjų motyvacija atsistoti ant kojų, grįžti į gyvenimą ir nebebūti našta visuomenei bei šeimai. „Jie ką tik atvyko, bet jau teiraujasi, kada galės grįžti į mūšio lauką, – neslepia nuostabos gydytojas. – Nustebino Olegas iš Bučos, jis neturėjo rankos. Paprašė viską padaryti greičiau, kad galėtų važiuoti atstatinėti miesto.“
 
Kainuoja dešimtis tūkstančių
JAV pacientai praleidžia tris su puse savaitės – šis laikas būtinas protezavimui ir reabilitacijai. J.Arošidzės skaičiavimais, vieno asmens protezavimas sumoje gali kainuoti apie 15 tūkst. JAV dolerių. Paklaustas, ar į Ukrainą nebūtų paprasčiau siųsti protezus ar pinigus, pašnekovas atsako taip: „Kad karys čia atskristų, išleidžiame tik 800 dolerių. Po sirenų ir sprogimų jie atsiduria naujoje šalyje. Vadinasi, jie plečia savo akiratį, pasiilsi, ramiai reabilituojasi. Taip pat parodome pasaulio bendruomenei, kad karas nesibaigė.“ Be to, anot jo, Ukrainoje dar mažai specialistų, galinčių kokybiškai surinkti ir sumontuoti protezą.
 
Tačiau jau vasario pabaigoje fondas „Protez“ planuoja atidaryti paslaugų centrą Ukrainos mieste Svaliavoje nemokamai JAV sumontuotų protezų priežiūrai. „Norime ten nuvykti, apžiūrėti pacientus, dar kartą viską patikrinti, – pasakoja J.Gradinaras. – Karas atnešė daug amputacijų, todėl norime padėti ne tik protezuojant, bet ir pasidalinti patirtimi, net esame pasiruošę atrinkti Ukrainos gydytojus, atvežti juos čia ir apmokyti dirbti trijų keturių savaičių kursuose. Su jais kuo daugiau palaikysime ryšį, kad protezavimas Ukrainoje būtų vakarietiško lygio.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!