Šylantis klimatas: kaip suvaldysime infekcijas?

Aigustė Tavoraitė
2015-12-03
Pirmadienį, lapkričio 30-ąją, prasidėjo jau 21-ą kartą pasaulio vadovus ir specialistus subūrusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija Paryžiuje, skirta vienam didžiausių šių dienų žmonijos iššūkių – mažinti globalinį atšilimą.
Šylantis klimatas: kaip suvaldysime infekcijas?
Iki gruodžio 11 d. vyksiančiose pasaulinės klimato kaitos derybose Paryžiuje tikimasi pasiekti teisiškai privalomą tolesnį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos, kuris turėtų padėti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Naujasis susitarimas turi įsigalioti 2020 metais, pakeisdamas galiojantį Kioto protokolą su Dohos pakeitimu.

Grasina medicinos laimėjimams
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina imtis ryžtingų veiksmų ir tikisi, kad dėmesys visuomenės sveikatai ir sveiko gyvenimo būdo propagandai taps vienu kertinių konferencijos taškų.
Kaip pabrėžė PSO Visuomenės sveikatos, aplinkos ir socialinių veiksnių departamento direktorė dr. Marija Neira, klaidinga manyti, kad siekiant visuotinio klimato kaitos sutarimo kalbama tik apie ekologiją ir tvarią plėtrą – ne mažiau svarbios yra problemos, susietos su žmonių sveikata.  
Autoritetingame medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtoje komisijos, kurią sudarė epidemiologai, biologinės įvairovės, visuomeninės politikos ir kiti specialistai, ataskaitoje įspėjama, kad klimato pasikeitimai gali nubraukti visus per pastaruosius 50 metų pasiektus medicinos laimėjimus. 

Specialistai atkreipė dėmesį, kad pirmiausia susiduriame su šilumos stresu, potvyniais, sausra, padažnėjusiais stipriais uraganais. Tačiau ne mažesnį pavojų kelia ir „užslėptas“ poveikis: užterštas oras, plinta infekcijų pernešėjai, blogėja mityba, daugėja psichinių problemų, auga migracija.
 
Aštrėja kvėpavimo ligos
Net septyni iš dešimties gydytojų JAV apklausos metu buvo įsitikinę, kad jų pacientų sveikata pablogėjo dėl klimato kaitos. Kasmet daugėja alergijų, traumų, sunkėja astmos, obstrukcinės plaučių ligos bei kitų lėtinių ligų simptomai.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras prognozuoja, kad potvynių metu teritorijose susidaręs pelėsis sukels ne tik bronchų astmos ar plaučių uždegimų paūmėjimą.
Kamuojamiems kvėpavimo organų ligų žmonėms situaciją komplikuos ir sausrų metu kylančios smėlio audros. Dėl stiprių liūčių gali padaugėti virškinimo trakto infekcijų.
Gali išaugti sergamumas kokcidioidomikoze – labai sunkia grybeline plaučių infekcija.
 
Keičia infekcijų žemėlapį

Akivaizdu, kad globalinis atšilimas jau daro įtaką infekcinių ligų paplitimui. Turime būti pasiruošę susidurti su labai pavojingais patogenais. Mokslininkai įspėja, kad gali atsirasti daugybė užkrečiamų ligų židinių, panašių į Ebolos epidemiją Afrikoje. Dėl to gali mirti tūkstančiai žmonių.
Iki šiol buvo manoma, kad klimato pokyčiai nepadidins parazitinių ligų problemos, nes parazitai ištikimi savo šeimininkams. Tačiau JAV Nebraskos-Linkolno universiteto mokslininkai tuo privertė suabejoti: susidarius palankioms sąlygoms parazitai gali keisti savo šeimininkus. Todėl gali labiau išplisti daugybė iki šiol retų susirgimų.
 
Vis dažniau serga vaikai

Klimato pokyčiai dar labiau nei suaugusiesiems pavojingi vaikams. Amerikos pediatrijos akademijos specialistai nurodė, kad 88 proc. iki 5-erių metų amžiaus mažylių dažnai serga tik dėl klimato kaitos.
Mokslininkai pabrėžė globalaus atšilimo antrines pasekmes sveikatai: štai JAV dėl Laimo ligos kasmet kenčia 300 tūkst. žmonių, dauguma ligonių – 5–9 metukų vaikai. Be to, mažyliai vis dažniau užsikrečia maliarija, Vakarų Nilo karštlige, įvairiomis karštinėmis ir kt.
Labiausiai pažeidžiami mažai išsivysčiusių šalių vaikai. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų metų dėl klimato kaitos pasekmių mirs 48 tūkst. iki 15-os metų amžiaus vaikų.

 
Tarp kitko
Žmonių sveikatą pablogins ir suprastėjusi mityba. Atmosferoje didėjant anglies dioksido kiekiui augalai mažiau sukaupia azoto. Todėl kai kurie produktų netenka mitybinės vertės: sumažėja baltymų, kalcio, geležies, cinko, vitaminų ir kt.
Be to, ūkininkai, kovodami su vis didėjančiu kenkėjų antplūdžiu, gali pradėti daugiau naudoti herbicidų bei pesticidų. Tai atsilieptų ir žmonių sveikatai.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

    Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris