Suomijos premjeras pripažino savo nesėkmę
Greta Vanagienė
2019-03-21
Nesugebėjusi priimti socialinių ir sveikatos apsaugos reformų paketo Suomijos ministro pirmininko Juha Sipila vadovaujama centro dešiniųjų vyriausybė pasielgė kaip ir žadėjusi – atsistatydino. „Politikoje reikia prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo ministras. Maža to, kadenciją baigiantis premjeras pareiškė, kad kitais metais nebesieks vadovauti partijai, jei jo populiarumas ir toliau smuks.
„Mano vyriausybė dirba pagal principą „rezultatai arba atsistatydinimas“. Aš esu principingas žmogus, o politikoje reikia prisiimti atsakomybę“, - apie pasitraukimą kalbėjo Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila.
Didelis nusivylimas
Daugiau nei dešimtmetį vykusi sunki kova dėl socialinių ir sveikatos apsaugos reformų skaldė ne vieną Suomijos vyriausybę.
Nors minėtą reformų paketą J.Sipila laikė vienu pagrindinių darbo premjero poste prioritetų, trims koaliciją sudarančios partijoms (Centro partija, konservatyvi Nacionalinės koalicijos partija ir nuo kraštutinių dešiniųjų atsiskyrusi nuosaiki frakcija „Sininen tulevaisuus“ („Mėlynoji reforma“)) nepavyko susitarti ir šįkart. Suomijos premjeras tokią vyriausybės nesėkmę pavadino „dideliu nusivylimu“.
Buvęs verslininkas, milijonus iš informacinių technologijų susikrovęs J.Sipila sveikatos apsaugos ir socialines reformas laikė būtinomis, nes sparčiai senstant visuomenei būtina mažinti augančias šių sričių išlaidas. Vyresnių nei 65 metų žmonių dalis 5,4 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje iki 2030 metų turi pasiekti 26 proc. Tarp svarstytų reformų buvo paslaugų centralizavimas, perduodant jas naujai regioninei sveikatos apsaugos administracijai, kuri turėtų perimti darbą iš dabartinių vietos savivaldybių, ir didesnis privačių sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų įsitraukimas. Vis dėlto neseniai šalyje kilęs skandalas dėl įtariamo aplaidumo vienuose privačiuose senelių slaugos namuose padidino oponentų, pasisakančių prieš didesnės dalies sveikatos apsaugos paslaugų perdavimą į privačias rankas.
J.Sipila pasidavė paaiškėjus, kad vyriausybė iki balandžio 14 d. numatytų rinkimų parlamentui nespės pateikti reformų pasiūlymo. „Mano vyriausybė dirba pagal principą „rezultatai arba atsistatydinimas“. Esu principingas žmogus, o politikoje reikia prisiimti atsakomybę, – kalbėjo J.Sipila žurnalistams. - Prisiimu ir savo dalį atsakomybės.“
Piliečių pergalė
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pranešė priėmęs vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą, bet paprašęs jos tęsti darbą, kol po rinkimų bus patvirtintas naujas ministrų kabinetas.
Suomijos politikų nuomonės dėl J.Sipila sprendimo atsistatydinti likus kelioms savaitėms iki rinkimų išsiskyrė. Opozicijoje esančių socialdemokratų vadovas Antti Rinne prie parlamento susirinkusiems žurnalistams sakė, kad vyriausybė pavertė save „lengvu politiniu taikiniu“.
„Galima tai pavadinti vyriausybės nesėkme“, – pareiškė Parlamento narys iš Nacionalinės koalicijos partijos Kalle Jokinenas. Tačiau Parlamento sveikatos ir socialinių reikalų komiteto vadovė Veronica Rehn-Kivi, atstovaujanti liberaliai Švedų liaudies partijai, vyriausybės atsitraukimą pavadino „gerovės valstybės ir piliečių pergale“.
Paliks partiją
Parlamento rinkimai Suomijoje vyks balandžio 14 dieną. Anot J.Sipila, šio balsavimo rezultatai „neabejotinai“ nulems jo, kaip partijos lyderio, ateitį.
Visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad daugiausiai Suomijos rinkėjų palaiko Socialdemokratų partiją, o J.Sipila Centro partija užima trečią vietą pagal populiarumą ir dabar surinktų 15 proc. balsų.
Komentaras
Istorikas, politologas, prof.dr. Algis Krupavičius:
.jpg)
- Lietuvoje tokio scenarijaus kaip Suomijoje, kuomet atsistatydinta iš pareigų pripažinus nesugebėjimą įgyvendinti reformą, sulauktume sunkiai. Mat mūsų politikai kėdžių laikosi įsikibę iki paskutiniųjų.
Čia, matyt, veikia mūsų lietuviškoji kultūra. Mūsų žvilgsnis į pasaulį - kaip jūra iki kelių, kuomet prarandame realybės suvokimą.
Galime prisiminti visai priešingą Suomijai atvejį, kai buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nesutiko atsistatydinti net ir verčiama iš posto.
Kita vertus, esame turėję Seimo narių, kurie iš pareigų atsistatydino patys. Tiesa, jų atvejai buvo kiek kitokie – postą palikti privertė ne neišpildytų reformų kartėlis, bet vienokios ar kitokios nepalankios
force majeure aplinkybės.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis buvo apkaltintas neteisėtais ryšiais. Tačiau šis po atsistatydinimo sugrįžo į politiką laimėjęs teisinį procesą. Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys atsistatydino dėl tuometinio policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus tarnybinio buto skandalo.
Vidaus reikalų ministras „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas nesitraukė iš pareigų po to, kai girtas policijos pareigūnas pėsčiųjų perėjoje partrenkė tris žmones ir du jų žuvo. Atsakomybę tuomet prisiėmė tiesioginis avariją sukėlusio pareigūno viršininkas – prezidentės Dalios Grybauskaitės paragintas atsistatydino Panevėžio miesto policijos komisariato viršininkas Vidas Sabonis.
Šioje vyriausybėje galėjome stebėti buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atsistatydinimą. Kuomet ministras be ilgų ceremonijų - ramiai, šaltakraujiškai savo noru atsisveikino su einamu postu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: