Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-05-27
Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.
Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?
„Daugelis galvoja, kad internetinės technologijos skatina negalavimų ir psichikos sveikatos problemų epidemiją, – sako pagrindinis tyrimo autorius Nyderlandų Tilburgo universiteto socialinės psichologijos docentas dr. Matti Vuorre’as. – Mūsų tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei du milijonai asmenų iš daugiau nei 160 šalių, šią mintį paneigia.“

Pasižymi geresne savijauta
 
Dažnai kartojama, kad internetas – įvairių psichologinių ir fiziologinių problemų priežastis. Remiantis naujuoju tyrimu, nebūtinai.
 
„Daugelis galvoja, kad internetinės technologijos skatina negalavimų ir psichikos sveikatos problemų epidemiją, – sako pagrindinis tyrimo autorius Nyderlandų Tilburgo universiteto socialinės psichologijos docentas dr. Matti Vuorre’as. – Mūsų tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei du milijonai asmenų iš daugiau nei 160 šalių, šią mintį paneigia.“
 

Tyrėjai išanalizavo beveik 2,5 mln. žmonių duomenis, mėgindami atsakyti į klausimą: ar asmenų, turinčių prieigą prie interneto ir juo aktyviai besinaudojančių, gerovės lygis aukštesnis ar žemesnis nei tų, kurie juo nesinaudoja? „Kadangi net į tokį paprastą klausimą galima statistiškai atsakyti įvairiais būdais, analizavome duomenis dešimtimis tūkstančių skirtingų būdų“, – priduria M.Vuorre’as.
 
Paaiškėjo, kad žmonės, turintys prieigą prie namų ir (arba) mobiliojo interneto bei aktyviai juo besinaudojantys, pasižymi kur kas aukštesniais gerovės rodikliais net aštuoniose skirtingose kategorijose, įskaitant aukštesnę gyvenimo kokybę ir didesnį pasitenkinimą socialiniu gyvenimu, teigiama žurnale „Technology, Mind, and Behavior“ paskelbtame tyrime. Apie 85 proc. žmonių, kurie turi internetą ir juo naudojasi, pasižymi geresne savijauta nei tie, kurie jo neturi.
 
Riboti ar leisti?
 
Anot M.Vuorre’o, į internetą gyvenimas persikėlė greitai, o naudojamas jis šiandien įvairiems tikslams: bendrauti, skaityti naujienas, ieškoti prekių, paslaugų, apsipirkinėti, taip pat ir apgaudinėti, skleisti melagienas, patyčias. Skirtingi interneto naudojimo būdai turi skirtingą poveikį asmens gerovei.
 
Mokslininkas teigia, kad internetas nėra nei prakeiksmas, nei panacėja – viskas priklauso nuo to, ką žmonės jame veikia. „Viskas vyksta taip sparčiai, kad mes, kaip akademinė bendruomenė, neturime pakankamai laiko ištobulinti metodikos, galinčios įvertinti interneto poveikį skirtingais jo naudojimo atvejais. Tad negalime ir teikti konkrečių išvadų politikams“, – apgailestauja M.Vuorre'as.
 
Jo teigimu, norint pateikti institucijoms griežtesnes kompiuterių ir mobiliųjų telefonų apribojimų gaires, reikia atlikti daugiau tyrimų apie galimą interneto žalą bei naudą.
 
Veikia psichologinę sveikatą

 
Kiti tyrimai rodo, kad ryšys tarp interneto naudojimo ir gerovės yra kur kas sudėtingesnis.
 
Italijos Pjemonto pirminės sveikatos priežiūros medicinos gydytojas Saju Mathew teigia, jog dažnas interneto naudojimas gali sukelti nerimą ir depresiją. „Kai kurios socialinės žiniasklaidos naudojimas gali būti geras dalykas, nes padeda mums neatsilikti nuo šeimos ir draugų, tačiau turime būti atsargūs dėl to, kaip tai veikia mūsų psichiką, – sako jis. – Internete mes ieškome patvirtinimo, sąmoningai ar ne lyginame savo gyvenimą su kitų. Dėl to negalime mėgautis tuo, ką šiuo metu turime ar kas esame.“
 
Didelė COVID-19 įtaka
 

Mūsų šalies Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, COVID-19 pandemijos – technologijų naudojimo piko – metu padaugėjo depresijos ir nerimo sutrikimų, žymiai pablogėjo visuomenės emocinė sveikata. O probleminio interneto naudojimą tyrinėjantys mokslininkai skelbia, jog per pandemiją suprastėjusią psichologinę savijautą visuomenė ėmė „gydyti“ internete: naršydami, žaisdami, lošdami, žiūrėdami pornografiją, tikrindami socialinius tinklus. Jų įsitikinimu, tokia nekontroliuojama veikla gali tapti rimta ir žalinga priklausomybe.
 
„Naudodamiesi technologijomis, žmonės stengiasi sumažinti nerimą. Elgesys, susijęs su interneto naudojimu ir galintis turėti ilgalaikį neigiamą poveikį – intensyvus naršymas, pernelyg didelis įsitraukimas į interaktyvius žaidimus ar lošimą, impulsyvus apsipirkinėjimas, besaikis pornografijos žiūrėjimas – dažnas, siekiant sumažinti krizės keliamą stresą. Internetu naudojantis su saiku, neigiamos įtakos psichinei sveikatai žmogus pajusti neturėtų, atvirkščiai – tai iš tiesų gali padėti išgyventi sudėtingą laikotarpį, tačiau daliai žmonių tai gali sukelti ilgalaikes priklausomybes, prisidėti prie probleminio interneto naudojimo įpročių formavimosi“, – sako klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas.
 
Netinkamas ir nesaikingas interneto naudojimas, psichologo teigimu, gali sukelti reikšmingų neigiamų pokyčių žmogaus asmeninėje, šeimyninėje, socialinėje, švietimo, užimtumo ir kitose svarbiose gyvenimo srityse, todėl būtinas saikas ir kontrolė. „Tie, kurie linkę labiau įsitraukti į probleminį interneto naudojimą, turi daugiau depresijos ir nerimo simptomų. Dėl to yra svarbu kalbėti ir būti sąmoningiems, kaip mes naudojame internetą, kiek laiko ten praleidžiame, kada jis tampa probleminis“, – sako J.Burkauskas.
 
Grėsmės paaugliams
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jūratė Baltrėnė teigia, kad didžiausią grėsmę internetas, o ypač socialiniai tinklai kelia paaugliams. „Viena vertus, socialiniai tinklai padeda išlaikyti ryšį su kitais, kita vertus, gali paskatinti dar didesnę socialinę izoliaciją. Įvairių algoritmų vedamas jaunuolis gali nuklysti į žalojantį, jo ir aplinkinių gyvybei bei sveikatai grėsmingą turinį. Paauglys socialiniuose tinkluose gali rasti daug žalingos informacijos, klaidinančių žinučių, iškreipiančių pasaulio vaizdų bei susipažinti su piktavaliais asmenimis, kurie gali siekti pasinaudoti ar kitaip sužaloti. Kuo mažiau paauglys turi realios, gyvo socialinio bendravimo patirties, tuo didesnė neigiamos socialinių tinklų įtakos rizika“, – sako J.Baltrėnė.
 
Anot jos, grėsmės slypi įvairiose bendruomenėse, internetiniuose forumuose. Siekdamas pritapti, jaunas žmogus gali ryžtis sekti žalingais nurodymais, taisyklėmis. „Paauglys gali jausti spaudimą iš kelių asmenų vienu metu ar net pakliūti tarp linkusių manipuliuoti žmonių, kurie veikia sektos principais. Tai grupės, kurios siekia kontroliuoti asmens gyvenimą ir mąstymą, dar labiau atribojant jį nuo santykio su realia aplinka“, – grėsmes įvardija vaikų ir paauglių psichiatrė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris