Nuo patyčių iki nusikaltimų
 
Rudenį nacionalines sūnaus ir dukters dienas švenčiančių amerikiečių socialinių tinklų paskyros plūdo vaikų nuotraukomis. Ekspertai pašiurpę: įsismaginę tėvai socialinėje medijoje dalijosi net nuogų vaikų vaizdais. „Toks neatsargus sharentingas kelia potencialaus pavojaus riziką vaikams“, – skelbia CNN.
 
„Kalbėjausi su viena paaugle, kuri man prasitarė nerimaujanti, jog bendraklasiai gali panaudoti jos tėvų – komikų, turinčių daug sekėjų Instagrame, – įkeltas nuotraukas, kad iš jos pasišaipytų, – pasakoja socialinių tinklų naudojimo tematiką analizuojanti profesorė Kara Alaimo. – Šiais laikais dauguma patyčių vyksta skaitmeninėje aplinkoje. Jauni žmonės dalyvauja grupiniuose pokalbiuose, kur įkelia gėdingas kitų asmenų nuotraukas, siekdami juos pažeminti.“
 
Profesorės atlikti tyrimai rodo, kad dėl socialinių tinklų turinio ypač pažeidžiamos mergaitės, nes už netobulą vaizdą nuotraukoje moterys ir mergaitės vertinamos neadekvačiai griežčiau.
 
Anot mokslininkės, tėvų socialiniuose tinkluose talpinamos nuotraukos prieš vaikus gali būti panaudotos ateityje. „Pavyzdžiui, juokingos nuotraukos į viešumą gali iškilti šiems kandidatuojant į aukštas politines pareigas. Jos netgi gali būti naudojamos opozicijos politinėse reklamose“, – sako K.Alaimo.
 
Visgi blogiausias scenarijus, anot profesorės, yra tikimybė, kad tėvų įkeltos nuotraukos atkreips nusikaltėlių dėmesį. „Vaikų nuotraukos gali būti paimtos iš jų tėvų paskyrų ir įkeltos į pedofilų svetaines. O tėvų skelbiami jų atžalų mokyklų pavadinimai ar autobusų stotelių nuotraukos atskleidžia informaciją, kurią nusikaltėliai gali panaudoti norėdami vaikus surasti realiame gyvenime“, – sako ji.
 
Ko išmoksta vaikai?
 
Itin didelę žalą sharentingas daro ugdant vaikų sąmoningumą. „Tėvai turėtų apsvarstyti, ko iš to išmoksta vaikai. Jei jie auga jausdami, kad turi nuolat pozuoti nuotraukoms ir taip pritraukti kitų dėmesį, vaikai gali suvokti, jog svarbiausia – siekti išorinio patvirtinimo, o ne sutelkti dėmesį į savo poreikius ar daryti tai, ką jie mano esant teisinga. Tyrimai rodo, kad didelio išorinio pritarimo siekimas yra susijęs su nerimu ir depresijos simptomais“, – pasakoja K.Alaimo.
 
Tam pritaria ir Harvardo teisės mokyklos internetinių studijų vykdomoji direktorė bei knygos „Sharenthood: kodėl turėtume pagalvoti prieš kalbėdami apie savo vaikus internete“ autorė Leah Plunkett. „Tai ypač problematiška pamoka mergaitėms. Jos bręsta visuomenėje, kur yra vertinamos pagal fizinę išvaizdą ir gebėjimą patikti auditorijai. Mergaičių mokymas vaidinti tėvų socialinių tinklų paskyrose gali sustiprinti idėją, kad jų vertė stipriai susijusi su šiais pasirodymais. Mokymas puoštis ir pozuoti gali siųsti žinutę, kad išvaizda yra svarbiausias dalykas“, – rašo ji.
 
Kaip dalintis atsakingai?
 
Visgi ne visais atvejais sharentingas žalingas, atkreipia dėmesį K.Alaimo. „Aš pati retkarčiais dalinuosi vaikų nuotraukomis privačiose paskyrose ir manau, kad tai – naudinga. Mano vaikai turi platų šeimos ir draugų tinklą pasaulyje. Stebėdami, kaip vaikai auga, jie jaučiasi susiję ir artimi“, – sako mokslininkė.
 
Svarbiausia, anot jos, vaikų nuotraukomis ar vaizdo įrašais dalintis atsakingai. „Pirma, tėvai nuotraukas turėtų skelbti privačiose paskyrose. Prašymus tapti draugu galima patvirtinti, tik jei iš tiesų pažįsti asmenį. Žinoma, žmonės gali apsimesti kitais, todėl tėvai, gavę draugystės ar sekimo užklausą, turėtų susisiekti su asmeniu kitu kanalu ir sulaukti patvirtinimo, kad tai iš tiesų jis“, – pataria K.Alaimo.
 
Taip pat tėvai gali apsvarstyti galimybę ant vaiko veido naudoti emotikoną. Šią strategiją praktikuoja Facebook bendraįkūrėjas Markas Zuckerbergas, kuris, be jokios abejonės, apie galimus pavojus, susijusius su vaikų informacijos dalijimusi internete, yra gerai informuotas.
 
„Kai kalbu su tėvais apie tai, kaip tvarkyti savo ir vaikų socialinius tinklus, siūlau prieš skelbiant pagalvoti: jei šis vaizdas pasirodys ateityje, ar tai privers mano dukters ar sūnaus prezidentinę kampaniją imtis žalos kontrolės priemonių? Toks patarimas veikia“, – šypsosi profesorė K.Alaimo.
 
Profesorė sako, kad tėvai, su kuriais ji kalbasi, dažnai sako, nerimaujantys dėl to, ką jų vaikai daro socialiniuose tinkluose. „Tačiau kai kurie pavojai, su kuriais vaikai gali susidurti internete, dažnai kyla dėl jų mamų ir tėčių elgesio. Todėl svarbu atsakingai dalintis informacija apie vaikus“, – pataria ji.

---

 
Bylos klostosi vaikų naudai

„Labas rytas, Lietuva“ studijoje viešėjęs teisininkas Vilius Norvaišas (nuotr.) atkreipia dėmesį, kad tėvai, priimdami bet kokius su vaikais susijusius sprendimus, turi vadovautis vaiko geriausių interesų prioriteto principu. „Jie turėtų galvoti apie tai, kad ar tai, ką aš darau, atitinka mano vaiko interesą dabar ir ypač ar atitiks jo interesą po, pavyzdžiui, penkerių ar dešimties metų. Tėvai kelia šimtus nuotraukų, kuriose vaikai neretai pakliūva į ne pačias estetiškiausias situacijas, neretai ir atrodo ne puikiausiai. Dabar tai gali atrodyti linksma. O kas žino, gal tai jam galėtų daryti ir emocinę žalą, o ateityje – net ir pažeminti“, – svarsto teisininkas.
 
Anot V.Norvaišo, dažniausiai ginčai tarp tėvų ir vaikų išsprendžiami gražiuoju šeimos rate. „Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti, vaikas gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Užsienyje jau daugėja bylų, kuomet sulaukę pilnametystės, vaikai kreipiasi į teismą, norėdami apginti pažeistą teisę prieš tėvus. Dažniausiai jos klostosi vaikų naudai“, – pasakoja teisininkas.
 
Anot specialisto, Prancūzijoje neseniai buvo priimtas konkretus įstatymas, numatantis tam tikras tėvų ribas ir atsakomybę, kuri gali kilti, jeigu vaikų nuotraukų pasidalins per daug.
 
„Vaikų teisės internete šiuo metu tikrai įgauna vis didesnę svarbą ir žmonės apie tai vis daugiau kalba, – pastebi V.Norvaišas. – Po truputį užsienyje atsirandantis reguliavimas, nustatantis tam tikras raudonas linijas, tikrai gali ateiti ir į Lietuvą.“


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!