San Paulas – labiausiai klimato kaitos paveiktas miestas

Ringailė Gvildė
2021-06-04
Daugiau nei trečdalį mirčių pasaulyje sukelia globalinis atšilimas, o kai kuriose pasaulio vietose klimato pokyčiai nusineša dar daugiau gyvybių. Mokslininkai ragina kovoti ne tik su COVID-19 pandemija, bet ir su globalinio atšilimo grėsme.
San Paulas – labiausiai klimato kaitos paveiktas miestas
Brazilijoje, San Paule, dėl klimato pokyčių, globalinio atšilimo keliamų pavojų kasmet miršta vidutiniškai 239 žmonės.

Nemirkite Brazilijoje
Mokslininkų komanda, tirianti globalinio atšilimo poveikį žmonių sveikatai paskelbė, jog daugės mirčių, tiesiogiai veikiamų eksponentiškai kylančios temperatūros. Naujausias tyrimas, skirtas apskaičiuoti klimato kaitos kainą žmogaus sveikatai pribloškė – kiekvienais metais daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų miršta dėl globalinio atšilimo ar jo sukeltų klimato pokyčių. Mokslininkai teigia, jog globalini atšilimas lemia vis dažnesnes ir stipresnes audras, potvynius, sausras, karščius, kurie taip pat prisideda prie augančio mirčių skaičiaus.
 
Dešimtys mokslininkų 732 pasaulio miestuose beveik 30 metų tyrė žmonių mirtingumą, kurį galėjo lemti būtent karštis. Žurnale „Nature Climate Change“ publikuotame tyrime apskaičiuota, jog beveik 40 proc. mirčių sukėlė atšilimas. Tai sudaro arti 10 tūkst. dėl globalinio atšilimo mirusių žmonių vien tuose pasaulio miestuose, kuriuose buvo vykdomas ilgametis tyrimas.

 
„Tai yra su klimato šilimu, karščiu susijusios žmonių mirtys, kurių buvo galima išvengti. Toks mirtingumas kaip ir klimato pokyčiai yra mūsų pačių veiklos rezultatas“, – apgailestavo Šveicarijos Berno universiteto Socialinės ir prevencinės medicinos instituto epidemiologė Ana Vicedo-Cabrera.
 
Pasak mokslininkės, tyrimas atskleidė, jog kai kurios pasaulio vietos žmogaus gyvybei tampa vis pavojingesnės. Didžiausias dėl klimato pokyčių tyrime fiksuotas mirčių skaičius nustatytas Pietų Amerikos miestuose, tačiau tokių židinių yra ir Europos bei Azijos pietinėse dalyse. Labiausiai klimato kaitos paveiktu miestu, kuriame dėl karščio miršta daugiausiai žmonių, mokslininkai pripažino didžiausią Brazilijos miestą ir ekonominį centrą – San Paulą. Čia dėl klimato pokyčių, globalinio atšilimo keliamų pavojų kasmet miršta vidutiniškai 239 žmonės.  
 
Dabarties problema
Mokslininkų teigimu, net apie 35 proc. mirčių JAV galima sieti tiesiogiai su klimato pokyčiais. Per metus dviejuose šimtuose JAV miestų, pagal skaičiavimus, dėl globalinio atšilimo miršta daugiau nei tūkstantis amerikiečių. Vien Niujorke dėl to miršta 141 žmogus kasmet.
 

Kai kurie miestai, pasak epidemiologės Ana Vicedo-Cabrera, dėl oro kondicionavimo, kultūrinių veiksnių ir aplinkos sąlygų prisitaiko prie šilumos geriau nei kiti, tad skiriasi ir mirtingumo rodikliai. Mokslininkai turėdami 30 metų trukusio tyrimo duomenis sukūrė kompiuterinę simuliaciją, leidžiančią pažvelgti, kaip atrodytų mirtingumas, jei neturėtume globalinio atšilimo problemos. Išvada viena – vis didesnį mirčių skaičių lemia kylanti oro temperatūra ir su globaliniu atšilimu siejami įvairūs gamtos kataklizmai, o globalinis atšilimas yra išskirtinai žmonių gyvenimo ir įpročių padarinys.
 
„Žmonės ir toliau nori patikimų įrodymų, kad klimato kaita daro įtaką mūsų sveikatai. Šis mokslininkų tyrimas tiesiogiai atsako į šį klausimą pasitelkiant pažangiausius epidemiologinius metodus. Duomenų, kuriuos autoriai sukaupė analizei kiekis yra įspūdingas“, – sako Viskonsino universiteto Pasaulio sveikatos instituto direktorius Jonathan Patz pridurdamas, jog pats buvo vienas pirmųjų pamatęs klimato pokyčių ryšį su augančiu mirtingumu.
 
Mokslininkai perspėja, jog kalbant apie klimato pokyčius nereikia manyti, kad jie atsiras tik ateityje ir kam nors kitam, tik ne mums. „Klimato pokyčiai seniai nebėra ateities kartų problema. Jau dabar žinome neigiamus poveikius aplinkai, ekologijai ir žmonių sveikatai“, – tikina Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos biostatikos ir epidemiologijos profesorius Antonio Gasparrini.
 
Mirtinos karščio bangos, kurios seniau įvykdavo kartą per šimtmetį prieš prasidedant klimato kaitai, dar šio amžiaus viduryje gali įvykti ir tikima, jog įvyks kur kas dažniau. Šiuolaikinis mokslas be vargo gali išmatuoti, kiek dėl visuotino atšilimo intensyvėja taifūnai, kiek ilgėja sausros ar audros. Deja, Bristolio universiteto Cabot instituto tyrėjas Dan Mitchell pabrėžia, jog viskas priklauso nuo pačių žmonių: „Kuo greičiau pasaulio visuomenės pakeis mąstymą ir suvoks atsakomybės dalį, tuo greičiau bus galima išvengti mirtinų mums patiems klimato kaitos padarinių.“

 
Tarp kitko
Net 35 proc. mirčių Jungtinėse Amerikos Valstijose galima sieti tiesiogiai su klimato pokyčiais. Havajų valstijos sostinėje Honolulu globalinio atšilimo lemtų mirčių skaičius siekia net 82 procentus visų mirčių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica