Olimpinės žaidynės – ne tik didžiausias sporto renginys pasaulyje, bet ir nemenkas iššūkis vietiniams medikams. Ruošiamasi dideliam karščiui, galimoms stichinėms nelaimėms, taip pat turistų atvežtos infekcijos protrūkiui.
Sporto aistruoliai į Tokiją atsiveš ne tik vėliavas ir kitą atributiką. Turistai gali prigriebti ir nepageidaujamą „bagažą“ – mirtiną virusą.
Medikų nuogąstavimai
Japonijos medikai 2020-uosius pasitinka kaip būsimų išbandymų metą. Paruošti pirmosios pagalbos vaistinėles – toli gražu negana. Jau kurį laiką veikia specialus skubios pagalbos gydytojų konsorciumas. Grupė ruošia instrukcijas, kurios padės medikams susitvarkyti su galimu padidėjusiu pacientų skaičiumi. Tokijo universiteto profesorius Naoto Morimura tikina, kad konsorciumo tikslas yra „ne tik patarti pasiruošimo žaidynėms klausimais, bet ir parengti skubios medicininės priežiūros viziją stichinės nelaimės atveju“. Baimių sąrašo viršuje - stiprus žemės drebėjimas.
Metų pabaigoje surengtas skubios pagalbos gydytojų simpoziumas. Jame medikai nuogąstavo, kaip gydytojams ir savanoriams reikėtų susitvarkyti su vadinamuoju mėlynu kodu – skubiomis situacijomis, kai sustoja žmogaus širdis. Baiminamasi, kad masinio susirinkimo vietose širdies problemos taps dažno iškvietimo priežastimi. Nerimą kelia ir galimas skubios medicininės pagalbos trūkumas vietos gyventojams, mat pajėgos bus sutelktos į sporto renginių dalyvius ir svečius.
Kita grėsmė – karštis. Jau dabar spėjama, kad Tokijo olimpiada gali būti karščiausia žaidynių istorijoje. Vidutinė oro temperatūra rugpjūčio savaitėmis gali siekti 35 laipsnius pagal Celsijų. Mieste planuojama įrengti dirbtinio pavėsio erdves ir fenus, pasirūpinti, kad geriamasis vanduo būtų pasiekiamas visiems ir visur. Tokijo universiteto skubios medicinos profesorius Yasufumi Miyake siūlo, kad gimnastikos salės ar kiti pastatai šalia lauko varžybų vietų taptų pirmosios pagalbos centrais, kuriuose perkaitę žmonės galėtų atvėsti.
L. S. skaičius
10
– tiek mln. užsienio turistų ir sportininkų kitąmet turėtų atvykti į Tokijo olimpines ir paralimpines žaidynes.
Ypatingo saugumo laboratorija
Sporto aistruoliai atsiveš ne tik vėliavas ir kitą atributiką. Turistai gali prigriebti ir nepageidaujamą „bagažą“ – mirtiną virusą. Užbėgdami už akių galimam pavojui japonai atsivežė Ebolos ir keturių kitų virusų patogenus. Ligų sukėlėjai mokslininkams reikalingi diagnostiniams testams. Pavyzdžiui, nustatyti, ar sergantysis gali apkrėsti kitus.
Visi patogenai įvertinti ketvirtuoju biologinio saugumo lygmeniu, tad juos privaloma laikyti specialiuose izoliaciniuose įrenginiuose. Reikalavimus šalyje atitiko viena įstaiga – Užkrečiamųjų ligų nacionalinis institutas, įsikūręs Musashimurayama mieste apie 30 km į vakarus nuo Tokijo.
Bioteroro grėsmė
„Puikiai suvokiame gresiantį pavojų. Imamės visų būtiniausių atsargumo priemonių“, - sakė sveikatos, darbo ir gerovės ministras Takumi Nemoto. Tačiau šalia instituto gyvenantys žmonės ne juokais susirūpinę. Protesto balsą jie išreiškė dar lapkritį, kai dėl virusų įvežimo vyko vieši klausymai. „Visiška nesąmonė, kad Vyriausybė mums liepia priimti planą vien dėl olimpiados. Bijau, kad mes negalime sutikti“, - skundėsi vietinės bendruomenės atstovas.
Šalies valdžia iki šiol jautriai reagavo į gyventojų nuotaikas. Laboratorija darbui su ketvirto pavojaus lygmens virusais įrengta kone prieš pusę amžiaus, tačiau pagal pirminę paskirtį naudojama nebuvo. Vietinių gyventojų pasipriešinimas iki šiol kliudė atsigabenti ligų sukėlėjus. Tuo metu Japonijos virusologai buvę priversti stažuotis užsienyje.
Žinoma, viena yra nusileisti visuomenės nuomonei, kai Ebola toli, Afrikos žemyne, skabo gyvybes, kita, kai atsiranda reali grėsmė. „Pranešimas apie susirgimą Ebolos virusu olimpinių žaidynių metu gali turėti itin liūdnų pasekmių, jei į kritišką situaciją nebūtų reaguojama profesionaliai“, - pastebėjo mikrobiologas Elke Mühlberger iš Bostono universiteto.
Kiti mokslininkai kelia abejones, ar globalus analogiškų laboratorijų paplitimas nepastato žmonijos prieš augančią bioteroro atakos grėsmę. „Pavojingų virusų laikymas, net ir ypač aukšto saugumo laboratorijose, didina netyčinio arba sąmoningo nuotėkio riziką“, - mano Richard Elbright, molekulinės biologijos ir biosaugumo specialistas iš Rutgerso universiteto, Niu Džersyje (JAV).
Tarp kitko
1998 m. Žiemos olimpiadą Nagane Japonijoje sutrikdė gripo epidemija. Dėl šalyje išplitusio viruso buvo uždarytos mokyklos, ligoninėje atsidūrė ir tuomečio premjero Ryutaro Hashimoto žmona Kumiko. Gripu sirgo arti milijono japonų, liga nusinešė bent dvidešimt gyvybių.
Iš varžybų Nagane teko pasitraukti ir nemažai sportininkų, įskaitant rusų dailiojo čiuožimo žvaigždę Aleksėjų Jagudiną, kuriam olimpinio triumfo teko palaukti dar ketverius metus. Tuo metu nepaisydamas ligos varžybose dalyvavo kanadietis Elvis Stojko. Prieš ketverius metus Lilehamerio (Norvegija) olimpiadoje iškovojęs sidabrą jis buvo tarp favoritų nuskinti auksą Nagane. Tačiau E.Stojko ir vėl tenkinosi sidabru bei tvirtino, kad būtent gripas jam kainavo aukso medalį.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: