Portugalijos patirtis, suvaldant COVID -19 krizę, vadinama viena sėkmės istorijų Europoje. Tačiau šalies verslininkai baiminasi, jog rudenį šalyje gali kilti socialinė krizė dėl bankrotų ir žmonių atleidimų bei ilgalaikio nedarbo. Medikai gi nerimauja, kad dėl baimės užsikrėsti virusu pacientai vengia gydymo įstaigų. Tai ateityje gali sukelti rimtų problemų sveikatos sektoriui.
Portugalijos medikai sako, kad laukia ir dar viena krizė. Medicinos. Nors gydymo įstaigos dirba visu pajėgumu, pacientai į jas vengia kreiptis, nes bijo užsikrėsti koronavirusu. Įprastu ankstesniu tempu dirba tik skubios pagalbos ir priėmimo skyriai, kur pacientai atvežami greitosios pagalbos.
Panika dėl socialinės krizės
Portugalijos šiaurėje, Bragos mieste, dvi užkandines turintis Tiago Carvalho sako su didžiuliu nerimu laukiantis liepos pabaigos. Tuomet planuojama šalyje stabdyti verslą remiančias programas. Nors atrodytų, kad visi suvaržymai dėl karantino panaikinti, Tiago sako, jog jo verslas merdi. „Praėjusią savaitę dienos pietų metu aptarnavau vos du staliukus. Nors galime dirbti, žmonės neateina. Vieni bijo viruso, kiti taupo, nes nežino, kaip viskas bus toliau. Šiuo metu gaunu vos trečdalį pajamų, todėl nežinau, kaip be valstybės paramos reikės išlaikyti darbuotojus. Turistų nėra, ir tai suprantama. Bijau, kad gali tekti uždaryti užkandines“, - sako keturiasdešimtmetis T.Carvalho.
Jo teigimu, jau dabar vyrauja nekokios nuotaikos. Jis yra vienas asociacijos, vienijančios per 140 kavinių, užkandinių ir barų savininkų, narys. „Pakalbu su kolegomis, nuotaikos niūrios visur. Visi kalba apie atleidimus, verslų uždarymus. Bijau, kad rudenį šalį gali ištikti ne tik ekonominė, bet ir socialinė krizė. Nedarbas stipriai išaugs, o šalis nebus pajėgi pašalpomis padėti visiems, kam to reikės. Tokiomis situacijomis stipriai išauga ir nusikalstamumas. Man baisu“, - neslepia T.Carvalho.
„Allianz SE“ birželį publikuotoje ataskaitoje perspėjo, kad 9 mln. žmonių dėl fiskalinės politikos spragų susiduria su išaugusia rizika tapti bedarbiais kitąmet. Kaip rodo Jungtinėje Karalystėje atlikta darbdavių apklausa, šalyje ketvirtadalis priverstinių atostogų išleistų darbuotojų gali prarasti darbo vietas, kai vyriausybės pradės mažinti subsidijas. Anglijos centrinis bankas įspėjo, jog nemaža dalis pašalpų gavėjų gali tapti nuolatinėmis krizės aukomis.
T.Carvalho sako, jog tokios prognozės tikėtinos. „Jei kalbos, kurias dabar girdžiu, kad net iki penkiasdešimties procentų maitinimo įstaigų svarsto apie bankroto skelbimą, pasitvirtins, masė žmonių taps bedarbiai. Ir kur jie įsidarbins? Niekur. Logiška būtų, kad Vyriausybė ir po liepos turėtų teikti finansinę pagalbą verslui, bent iki to laiko, kol viskas daugiau mažiau grįš į vietas. Tačiau klausimas, ar tai gali atlaikyti šalies biudžetas. Nežinomybės tarp žmonių sėja paniką“,- sako R.Carvalho.
Tik viena medalio pusė
Panika dėl socialinės krizės - viena medalio pusė. Portugalijos medikai sako, kad laukia ir dar viena krizė. Medicinos. „Problema kur kas rimtesnė. Su koronoviruso krize susitvarkėme gana neblogai. Ji parodė, kad sveikatos sektoriuje nėra viskas taip blogai, kaip daugelį metų buvo bandoma parodyti. Problemų, žinoma, yra, tačiau jos sprendžiamos. Manau, jog ši pandemija kaip niekad aiškiai parodė stiprios sveikatos sistemos, kurios turime siekti, svarbą. Tačiau šiandien susiduriame su dar viena rimta problema. Nors gydymo įstaigos dirba visu pajėgumu, pacientai į jas vengia kreiptis. Įprastu ankstesniu tempu dirba tik skubios pagalbos ir priėmimo skyriai, kur pacientai atvežami greitosios pagalbos. O visos kitos paslaugos stringa, nes gydymo įstaigose vengia lankytis net tie, kuriems tai būtina. Bijau, kad skaudžiausias koronoviruso pasekmes pajusime po metų, kai stipriai išaugs mirtingumas nuo onkologinių, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų“, - sako gydytojas Filipe Froes, vienas Portugalijos strategijos kovos su COVID-19 rengėjų.
Palyginti su kaimynine Ispanija, Portugalija neblogai suvaldė krizę ir tai net vadinama Europos sėkmės istorija. Nors šalis Europos mastu turi mažiausiai intensyviosios terapijos lovų, nemenka dalis populiacijos yra vyresnė nei 65 metų. Kaip sako F.Froes, sėkmė slypi tame, kad jie turėjo laiko pasiruošti. „Tačiau šiandien privalome nuraminti žmones ir skatinti juos nebijoti kreiptis pagalbos, nebijoti ateiti pasitikrinti profilaktiškai, priešingu atveju, turėsime rimtų problemų. Tam prireiks ir papildomų valstybės investicijų, kurių, klausimas ar bus“, - teigė F.Froes.
Tarp kitko
Futbolo superžvaigždė Cristiano Ronaldo stojo į kovą su koronavirusu. Turino „Juventus“ puolėjas kartu su agentu ėmė finansuoti ligoninių Portugalijoje įrengimo darbus. C.Ronaldo ir jo agentas Jorge Mendesas skyrė pinigų dviems ligoninėms: Lisabonoje įrengė du intensyvios priežiūros skyrius, Porto – vieną. Lisabonoje abu nauji skyriai bus pavadinti C.Ronaldo ir J.Mendeso vardais. „Abu skyriai aprūpinti įranga, juose telpa po 10 lovų“, – komentavo Lisabonos ligoninė. Pranešama, kad palatose yra lova, ventiliatoriai, širdies monitoriai, plaučių ventiliatoriai ir absoliučiai viskas, ko reikia gydyti koronavirusu susirgusius pacientus. Kai koronaviruso pandemija baigsis, Lisabonos ligoninėje UCI Jorge Mendes ir UCI Cristiano Ronaldo skyriuose tilps 51 intensyvios priežiūros reikalaujantis pacientas. Porto mieste į naująjį skyrių bus galima paguldyti 15 sunkių pacientų.
Komentuoti: