Daugiabučio istorija
„Trend Garden Residence“ – prabangus daugiabutis Turkijos mieste Malatijoje. Jame yra sporto salė ir net kavinė ant stogo. Tiksliau pasakius, buvo. Mat vasario 6 d., kai miestą sukrėtė galingas žemės drebėjimas, septynių aukštų pastatas sugriuvo ir, pasak dviejų šalies vyriausybės pareigūnų, griuvėsiuose žuvo 29 žmonės.
 
„Atrodė, kad konstrukcija „ištirpo“, – pasakojo vienas išgyvenusiųjų. Po spalvingu fasadu slėpėsi prieš kelerius metus be ypatingų leidimų rekonstruotas pastatas kurio pakeitimai vėliau visgi buvo įregistruoti dėl 2018 m. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano paskelbtos vadinamosios zonavimo amnestijos. Dėl jo griuvimo pradėtas kriminalinis tyrimas, siekiant nustatyti kaltuosius.
 
Kaltina statybų amnestijos įstatymą
Turkijos prezidentūros komunikacijos direktoratas ir Urbanizacijos ministerija paklausti, ar statybų amnestijos politika galėjo prisidėti prie žemės drebėjimo sukeltų niokojimų, kukliai nutylėjo. O prezidentas R.T.Erdoganas, Turkijai vadovaujantis nuo 2003 m., po nelaimės teigė priešingai – neva, jam prezidentaujant, statybų standartai ženkliai pagerėjo.
 
Vienas „Trend Garden“ kaltinamųjų – Enginas Aslanas. Įmonės įrašai rodo, kad jis yra pagrindinis Turkijos įmonės, kuriai pagal žemės registracijos dokumentus priklauso pastatas, savininkas. Jis žiniasklaidai komentarus duoti atsisakė, tylėjo ir jo advokatas.
 
Architektai ir statybos inžinieriai mano, jog dar per anksti spręsti, ar pastato pertvarkymas, kurio metu 12 butų buvo padalinti į 42 mažesnius vienetus, o palėpė pertvarkyta į visavertį septintą aukštą, prisidėjo prie griūties. Tačiau jie teigia, kad amnestijos įstatymas kelia esminių problemų, nes paskatino beatodairišką statybų verslo kultūrą šalyje, įsikūrusioje ant pagrindinių tektoninių linijų ir susiduriančioje su aiškiai nustatyta žemės drebėjimo rizika.
 
Pagal šią statybų amnestiją savininkai galėjo įteisinti neįregistruotus pastatus, pateikdami elektroninį prašymą ir sumokėję mokestį. Išsamiose urbanizacijos ministerijos, prižiūrinčios šį procesą, gairėse neminimas nepriklausomo vertinimo reikalavimas. Tačiau įstatymai numato, kad savininkas yra atsakingas už tai, kad pastatas būtų atsparus žemės drebėjimui.
 
Malatijos meras Selahattinas Gurkanas, remdamasis šiuo metu vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, atsisakė komentuoti „Trend Garden“ žlugimą, tačiau minėjo, kad valdžia turi pasimokyti iš žemės drebėjimo. Paklaustas, ar nelegalių pastatų sureguliavimas galėjo sukelti pavojų saugumui, meras – R.T.Erdogano valdančiosios AK partijos narys – sakė, kad „zonavimo amnestija nebuvo teisingas žingsnis“.
 
„Probleminiai pastatai“
„Trend Garden“ pastatas ir 2018 m. priimtas statybų amnestijos įstatymas, pasak kai kurių architektų ir statybos inžinierių, simbolizuoja tai, jog Turkija, valdoma dabartinio prezidento, taip ir nesugebėjo įvesti griežtų antiseisminių taisyklių. Prieš 2018 m. prezidento rinkimus ir 2019 m. savivaldybių rinkimus R.T.Erdoganas gyrė zonavimo amnestiją kaip „užuojautos gestą“ Turkijos piliečiams, susiduriantiems su sudėtinga administracija. Valdžia kelis kartus pratęsė amnestiją. Pasak vyriausybės, šis žingsnis į valstybės iždą atnešė milijardus dolerių. Praėjusių metų spalio duomenimis, statinius įteisino daugiau nei 3 mln. namų ūkių ir įmonių.
 
2019 m. Stambule sugriuvus pastatui, kuriam buvo pritaikyta zonavimo amnestija, žuvo 21 žmogus, o vyriausybė pažadėjo paspartinti planą dėl pavojingiausių pastatų nugriovimo ir perstatymo. Tuo metu vyriausybė teigė, kad maždaug trečdalis iš 20 mln. šalies nekilnojamojo turto kelia susirūpinimą dėl saugumo ir reikalauja imtis veiksmų. Tačiau... viskas taip ir buvo palikta likimo valiai.
 
Vystymo paktas
„Trend Garden“ pastatytas daugiau nei prieš du dešimtmečius, 1990-ųjų pabaigoje, pagal tipišką Turkijos nekilnojamojo turto paktą, kai viena šalis įneša žemės sklypą, o kita prisiima atsakomybę už statybas, ir abi pasidalija plotus.
 
Bahattinas Doganas, 70 metų statybų rangovas iš Malatijos, agentūrai „Reuters“ pasakojo užsiėmęs statybomis, kito savininko – Bulentas Yeroglu – šeima įsigijo žemę. 59 metų statybos inžinierius B.Yeroglu sakė taip pat prisiėmęs atsakomybę už pastato konstrukcijos projektavimą su plieniniu gelžbetonio karkasu, užpildytu plytomis. Abu vyrai teigė laikęsi visų galiojančių taisyklių ir nesavivaliavę. Architektų originalios konstrukcijos brėžiniai ir statybos leidimai, datuoti 1996 m., taip pat 2010 m. palydovinė nuotrauka rodo, kad pastatą iš pradžių sudarė pirmas aukštas su komercinėmis patalpomis, virš jo – šeši gyvenamieji aukštai, ir pačiame viršuje palėpė.
 
Vienas teismo medicinos inžinerijos specialistas Eduardo Fierro iš Kalifornijoje (JAV) įsikūrusio koncerno „BFP Engineers“, išnagrinėjęs brėžinius, sakė, kad pastatas turi „pakankamai gerai suprojektuotą karkasą“. Tačiau E.Fierro teigė, kad jis turi vadinamąją „minkštą istoriją“ arba būdingą silpnumą žemės lygyje – aukštesnės lubos ir mažiau sienų ar pertvarų patalpose, skirtose komercijai. Jis ir keli kiti specialistai sutiko, kad be daugiau informacijos nustatyti, ar rekonstrukcija turėjo įtakos pastato griūtims, neįmanoma.
 
Tik viena istorija iš tūkstančių
„Trend Garden“ – tai tik vienas iš tūkstančių pastatų žemės drebėjimo nuniokotuose regionuose, kurie, anot Turkijos valdžios, sugriuvo arba tapo tokie pavojingi, kad juos reikia kuo skubiau nugriauti. Turkijos aplinkos ministras Muratas Kurumas minėjo per žemės drebėjimą visame regione sugriuvus arba buvus smarkiai apgadintam 24 921 pastatą.
 
Ir – palyginimui – kitame Turkijos mieste Erzine, esančiame maždaug 112 km nuo žemės drebėjimo epicentro, nepatirta jokių mirčių ir nesugriuvo nė vienas pastatas (na, išskyrus šiek tiek pažeistas maldos namų sienas). Erzino gyventojai ir jo pareigūnai teigia, kad miestas tiesiog laikosi ilgalaikės politikos neleisti statybų, pažeidžiančių saugumo reikalavimus. Šiuo metu jis tapo savotišku pagalbos centru – surenka maisto ir drabužių aukas nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo bei teikia pagalbą atvykusiems.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!