T.Duckworth vaikystė nebuvo eilinė. Jos tėvas Franklinas, britų kilmės amerikiečių karininkas, kartu su sutuoktine tailandiete Lamai ir mažąja Tammy dažnai keldavosi gyventi į skirtingas šalis: Tailandą, Indoneziją, Singapūrą, Kambodžą, Havajus.
Kol moters tėvas atliko karinę tarnybą Vietnamo kare, jie gyveno Kambodžoje. Prisimindama tą laikotarpį politikė pasakoja, jog mama ją, dar visai mažą mergaitę, vesdavosi ant namo stogo žiūrėti tolumoje sprogdinamų bombų. Pasak demokratės, mama nenorėjo, kad dukra bijotų bombų garsų bei keistų šviesos blyksnių, „tai buvo jos būdas padėti suprasti, kas vyksta aplink mus.“
Pirmas kartas nemelavo
„Kai mano kolegos politikai ima mušti kovos būgnais, noriu jiems priminti, ką iš tiesų reiškia karas“, - sako T.Duckworth. Ir ji iš tiesų turi teisę taip kalbėti – karo šešėlis moterį lydėjo visą gyvenimą.
Pirmasis tiesioginis susidūrimas su kariuomene Tammy įvyko Havajuose baigus tarptautinių santykių magistro studijas: pradėjusi doktorantūrą, ji prisijungė prie oro pajėgų rezervo karininkų mokymų korpuso (ROTC) G.Vašingtono universitete.
T.Duckworth sužavėjo karininkų ruošimas ir čia vyraujanti vienybė. „Tam, kad pasiektume tikslą, reikėjo išmokti viską atlikti kartu ir tikslingai. Dirbti kaip komanda“, - pasakoja moteris.
2004-aisiais T.Duckworth metė doktorantūros studijas, nes buvo išsiųsta atlikti karinę tarnybą į Iraką. Dėl tokio pasirinkimo moteriai nekilo jokių abejonių, tačiau pirmasis ir paskutinis kartas kare nepraėjo be tragiškos nelaimės. Karinės užduoties metu jos pilotuojamas kovinis sraigtasparnis „Blackhawk“ buvo numuštas Irako sukilėlių savaeigės raketos.
Orlaivio vadui pavyko nutupdyti degantį sraigtasparnį, tačiau pasekmės buvo kraupios. T.Duckworth neteko abiejų kojų. „Galėjau mirti tą pačią dieną, bet mano įgula padarė viską, kad išgyvenčiau. Kolegos mane ištraukė iš sumaitoto sraigtasparnio, o atvykus pagalbai, buvau pirmoji, kuriai ją suteikė, nepaisant to, kad buvo ir daugiau rimtai sužalotų žmonių“, - lemtingą dieną atsimena politikė.
Žmogiškoji karo kaina
Tragiškas įvykis moters nesugniuždė. Praėjus vos trylikai mėnesių po nelaimės, žengdama netvirtomis titano kojomis, T.Duckworth iš naujo mokėsi pilotuoti lėktuvą. Žurnalistų paklausta, ką jaučia, kai rytais atsikelia ir suvokia, kad neteko kojų, politikė nesutrinka. „Į protezus žiūriu tiesiog kaip į įrankį vaikščioti. Jeigu iki šiol turėčiau savo kojas, būčiau oro pajėgų karininkė, o dabar esu priversta „skraidyti“ prie stalo.“
Tapusi Ilinojaus karo veteranų reikalų departamento direktore, T.Duckworth įgyvendino ne vieną projektą, skirtą veteranų, kenčiančių nuo potrauminių skausmų, šoko ar nedarbo, gyvenimams palengvinti.
„Atlikdama tarnybą išmokau dvi pamokas: mūšio lauke ar bet kur kitur niekada nepalikti kolegos nuošalyje ir suprasti tikrąją, žmogiškąją, karo kainą. Kol būsiu kongreso nare, įsipareigoju laiką skirti tam, kad veteranai mūsų šalyje nebūtų palikti likimo valiai“, - išrinkta į JAV Atstovų rūmus prieš šešerius metus pareiškė T.Duckworth.
Vienybės pavyzdys – ir šeimoje
Nepailstanti karo veteranė šeimą sukūrė su Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės gvardijos majoru Bryan W. Bowlsbey. Pora susipažino dar gerokai prieš nelaimę.
Tragedija karo tarnybos metu nepakeitė santykių šeimoje. Išmokę pamoką būti vieningi, vyras ir žmona sunkiausias akimirkas ištvėrė kartu. Moters sutuoktinis visuomet buvo šalia – nuo Tammy atsigavimo ligoninėje iki pirmųjų bandymų stovėti ant titano protezų.
Karjeros laiptais nenustojanti kopti moteris jau būdama neįgali susilaukė pirmagimės Abigail O‘kalani. Mergaitės antrą vardą O‘kalani tėvai leido išrinkti Havajų rajono, kuriame vaikystėje gyveno Tammy, buvusiam seniūnui Daniel Akaka. Tai - tradicinis havajiečių mergaičių vardas. Jos gimimas užsienio spaudoje apkaišytas mitais, kadangi politikė viską, kas susiję su mažyle, slėpė. Vienintelis dalykas, ko naujagimės tėvai paprašė žurnalistų, – gerbti jų asmeninį gyvenimą.
T.Duckworth viešai kalbėdama apie politikos problemas visgi nepamiršta įtraukti artimųjų: „Mūsų šeima daug ką paaukojo dėl valstybės. Mano neįgalumas tai paliudija. Negaliu žaisti su savo vaiku, kadangi vaikščiojimas man reiškia kančias. Dukart per dieną geriu skausmą malšinančius vaistus, kad galėčiau gyventi visavertiškai. Tokį gyvenimo kryžių nešu vardan mūsų šalies.“
Politikoje – kaip kare
„Karas Irake mūsų ekonomikai kainavo daugiau nei trilijoną dolerių. Be to, Irake ir Afganistane tarnavusiais veteranais šalis turės rūpintis ateinančius penkiasdešimt metų. Kitą kartą, jei ateis laikas kariauti, visiems valdininkams ir Amerikos piliečiams reikia suvokti, ką teks aukoti. Štai kodėl, jeigu tik kolegos ims mušti kovos būgnais, noriu būti šalia jų ir stovėti ant dirbtinių kojų, taip primindama tikrą karo kainą“, - aiškina politikė.
JAV Atstovų rūmų kongresmenė sprendžia ne tik politinius bei karinius klausimus – ji rūpinasi ir tik mamoms suprantamais dalykais. Politikė aiškinasi, kur keliaujančios mamos oro uostuose turėtų švariai ir saugiai žindyti savo kūdikius. Negana to, T.Duckworth politiniame pasaulyje garsėja ir liberaliomis pažiūromis bei aukštu tolerancijos lygiu. Moteris pasisako už eutanazijos ir abortų įteisinimą.
Tarp kitko
2004-aisiais politikei buvo įteikta Purpurinė Širdis. JAV kariuomenės apdovanojimas skiriamas karininkams, kurie buvo sužaloti ar žuvo karo metu.
Treniruodamasi viešumoje T.Duckworth nestokoja šmaikštumo. Ne kartą buvo pastebėta vilkinti marškinėliais su užrašu: „Bičiuli, kur mano kojos?“
.jpg)
Komentuoti: