Sudaužė lėktuvą
Orlaivio katastrofa Prancūzijos Alpėse sukėlė daug prieštaringų minčių. Vokietijos kompanija „Germanwings“, kuriai priklausė lėktuvas, garsėjo aukštais saugumo reitingais – tinklalapis airlineratings.com šios bendrovės reitingus iki aviakatastrofos įvertino 6 balais iš 7.
Iššifravus „juodųjų dėžių“ duomenis paaiškėjo, kad orlaivis sudaužytas tyčia, o tai padarė vienas jo pilotų – Andreasas Lubitzas. Vokietijos žiniasklaida greitai „atkapstė“, kad antrasis pilotas A.Lubitzas, nors iš pažiūros ir buvo gyvenimu besidžiaugiantis žmogus, sirgo depresija ir apie tai neinformavo darbdavių. Be to, jo liga buvo lėtinė ir pilotas turėjo nemažai nedarbingumo pažymėjimų. Vienas jų, išduotas skrydžio dieną, rastas šiukšlių dėžėje. Po tokių žiniasklaidos atradimų klausimas „kodėl“ virto į klausimą „kaip“.
 
Reikalavimai – tik formalūs
Kaip profesijoje, garsėjančioje itin griežtais reikalavimais sveikatai, pavyko keletą metų dirbti A.Lubitzui, paaiškėjo žurnalistams pakalbinus pačius aviatorius. „Tikrinama pilotų fizinė būklė. Turime kvalifikuotų aviacijos medikų, kurių kompetencija galima pasitikėti. Tačiau kalbant apie psichologinės būsenos nustatymą, jis nėra numatytas“, – skelbia Vokietijos civilinės aviacijos institucijos atstovai.
Pro pirštus į psichologinės sveikatos patikrą žiūrima ne tik Europoje. Buvęs JAV oro linijų pilotas Bobas Kudawa agentūros AP paklaustas apie sveikatos patikrinimus, ironizavo: „Jie nuolat patikrina tavo akis, ausis, širdį – visus organus, kurie tik kelia įtarimą, kad gali pradėti blogai veikti dėl senatvės ar kitų priežasčių, tačiau jie niekada netikrina tavo galvos.“
Kitas aviatorius Johnas Gadzinski jo žodžius taip pat patvirtino. „Mums tiesiog duoda anketą. Joje reikalaujama, kad pilotai patys nurodytų savo psichologinę būklę. Anketoje taip pat klausiama apie tai, ar pilotas jaučiasi prislėgtas, ar nebandė nusižudyti. „Ar tai geriausias būdas tikrinti psichologinę būklę?“ – retoriškai klausia jis. „Nors už neteisingai patektus duomenis gresia milžiniška bauda, sudužus lėktuvui jau bus vėlu ją iš piloto išieškoti“, – spragas sistemoje įvardijo aviatorius.
 
Reikėtų bent pažymos
Antano Gustaičio aviacijos institute dirbantis pilotas Markas Lavrinavičius „Lietuvos sveikatai“ papasakojo, kokia situacija yra Lietuvoje.
„Nuodugniai – tiek fizinė, tiek ir psichinė sveikata mūsų šalyje tikrinama tik per atranką į pilotus, kuomet norintiesiems mokytis šios specialybės atliekama visapusiška fizinė ir psichologinė patikra. Taip pat reikia pateikti įvairias pažymas iš medicinos įstaigų. Baigus mokslus ir pradėjus skraidyti, fizinė sveikata tikrinama kasmet arba net dažniau, priklausomai nuo orlaivio tipo, piloto amžiaus. Tačiau psichologinė patikra nebeatliekama“, – sakė lakūnas.
M.Lavrinavičiaus nuomone, būtų galima kasmet atlikti ir psichologinę patikrą. „Reikėtų sukurti sistemą, kuri numatytų ir psichologinės sveikatos patikrinimą. Tačiau ar tai būtų kasmetinė ekspertų komisijos patikra, o gal tiesiog užtektų pažymos, kad pilotas nėra narkologų ar psichiatrų įskaitoje, reikia diskutuoti“, –įžvalgomis dalijosi pilotas.
Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos medicinos skyriaus vedėja Elona Kazlauskienė taip pat patvirtino, kad pratęsiant civilinės aviacijos specialisto sveikatos pažymėjimą tikrinama tik kandidato fizinė būklė. „Be to, reikalaujama, kad pilotas pateiktų gydymo ar konsultacijų duomenis tuo atveju, jei nuo paskutinio sveikatos patikrinimo sirgo ar konsultavosi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“, – pasakoja ji. Tačiau jei kandidatas nuslepia, kad kur nors gydėsi, ir dėl jo sveikatos būklės nekyla įtarimų arba nėra jo kolegų pranešimų, jokių papildomų pažymų nereikalaujama.
Paklausus, ar nesirengiama tvarkos keisti, E.Kazlauskienė atsakė, kad tokie yra europiniai reikalavimai.
 
Tarp kitko
 Lietuvoje, kaip ir likusiose ES šalyse, pilotui, norinčiam pratęsti civilinės aviacijos specialisto sveikatos pažymėjimą, psichologinė patikra neatliekama.
Po tragedijos Prancūzijoje sugriežtinti skrydžių saugumo reikalavimai Europos oro bendrovėms. Griežtai uždrausta palikti pilotą vieną – jei jo porininkas išeina, kabinoje turi būti bent kuris kitas įgulos narys.
Vokietijos kompanija „Germanwings“, kuriai priklausė lėktuvas, garsėjo aukštais saugumo reitingais – šios bendrovės reitingus iki aviakatastrofos įvertino 6 balais iš 7.