Smurtas prieš mokytojus
Kelias dienas trukusiame mokytojų streike dalyvavo iki 200 tūkst. protestuotojų, o Seulas tapo tamsiai apsirengusių žmonių arena. „BBC News“ korespondentė Jean Mackenzie tiesiogiai iš Pietų Korėjos sostinės pranešė, kad jaunos pradinių klasių mokytojos savižudybė atvėrė Pandoros skrynią – pedagogai ėmė dalintis slogiomis profesinėmis patirtimis, įsižiebė skausmingos diskusijos, narpliojančios mokytojų darbo sąlygų ir jų teisių (ne)užtikrinimo problemas.
 
Nusižudžiusią mokytoją vargino moksleivių tėvų priekaištai ir vėlyvi skambučiai. Ne vienas Pietų Korėjos mokytojas pažymėjo, kad jam teko susidurti su užgauliu moksleivių tėvų elgesiu. Mokytojai nuolat sulaukia aršios tėvų reakcijos, priekaištų ir net ieškinių. 
 
Streikuotojai nesiekė didesnio darbo užmokesčio, o veikiau pabrėžė jų, kaip darbuotojų, apsaugos užtikrinimo būtinybę. Pasak pedagogų, Pietų Korėjoje iki šiol taikyta teisinė bazė suteikė neadekvačias galimybes mokinių tėvams apkaltinti juos vykdoma prievarta prieš jų vaikus. Pasak mokytojų, dėl tėvų reakcijų yra itin keblu dirbti savo darbą.
 
„Norime atitinkamos teisinės bazės mokytojams, leidžiančios saugiai mokinti ir disciplinuoti vaikus, nesibaiminant nepagrįstų tėvų kaltinimų“, – „Korea Pro“ dienraščiui pasakojo pradinių klasių mokytoja iš Kiongi provincijos.
 
Šalies žiniasklaidoje nagrinėjama, kaip teigiama, toksiška darbo atmosfera. Korėjos mokytojų asociacijų federacijos (angl. Korean Federation of Teachers Associations) duomenimis, nuo 2017 iki 2022 metų net 1249 mokytojai pranešė, kad yra patyrę fizinę agresiją iš mokinių arba jų tėvų. Dėl šios priežasties mokytojai susiduria su psichinės sveikatos problemomis. Pavyzdžiui, potrauminiu streso sindromu (PTSD), depresija, panikos atakomis, kartais tiesiog fizinėmis traumomis.
 
Dvylika metų Pietų Korėjoje gyvenantis žurnalistas R.Rashidas „ABC News (Australia)“ antrino, kad smurtą mokykloje patiria ne tik mokiniai, tačiau ir mokytojai. Pasak žurnalisto, Pietų Korėjoje vyrauja ypač aukštos konkurencijos atmosfera. Tėvai spaudžia vaikus būti pačiais sėkmingiausiais, o pastarieji susiduria su itin didžiuliu stresu, virstančiu destruktyviu elgesiu.
 
„Mokiniai, siekdami išventiliuoti susikaupusią įtampą, renkasi patyčias prieš kitus moksleivius. Stengdamiesi suvaldyti patyčias, įsitraukia mokytojai, o vėliau mokinių tėvai“, – socialinę problemą iliustravo R.Rashidas.
 
Streikai atkreipė valdžios dėmesį
„BBC News“ korespondentės J.Mckenzie teigimu, streikuotojai siekė sisteminių pokyčių, kurie neleistų mokinių tėvams piktnaudžiauti teisinėmis spragomis. Panašu, kad streiko dalyviams ir organizatoriams pavyko atkreipti dėmesį ir paskatinti valdžios struktūras priimti ar bent svartyti apie reikiamus pokyčius. Pavyzdžiui, persvarstytos mokytojų ir tėvų komunikacijos taisyklės, siekiant užtikrinti mokytojų teisę nebendrauti su tėvais asmeniniu telefonu.
 
Pietų Korėjos Švietimo ministerija pripažino, kad mokinių teisėms buvo skiriamas didžiulis dėmesys, o mokytojų teisės liko apleistos. Ministerija žadėjo pagerinti komunikacijos tarp mokytojų ir mokinių tėvų kokybę, peržiūrėti vaikų teises reguliuojančius įstatymus (angl. Child Welfare Act), remti ir gerbti mokytojus. Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeol pabrėžė, kad, neužtikrindama mokytojų teisių, šalis negali užtikrinti ir moksleivių teisių. 
 
Pedagogų streikas parodė, kad net griežtos valdžios struktūros gali atsižvelgti į gerai organizuotos grupės poreikius. Pietų Korėjos valdžios struktūros pasižymi gan griežtu požiūriu organizuojamu streikų atžvilgiu. Visgi šiuo atveju, švietimo ministro Lee Joo-ho pozicija pasikeitė. Viena vertus, ministras įspėjo, kad streike dalyvausiantys mokytojai gali susilaukti nuobaudų, kita vertus vėliau ministro pozicija tapo nuosaikesnė. „Mūsų mokiniams reikia mokytojų. Norėčiau paprašyti mokytojų, kad jie užimtų mokinius ir pirmadienį būtų šalia jų“, – švietimo ministrą citavo „The Korea Herald“.
 
Psichinės sveikatos krizė
Seule įvykę mokytojų streikai priminė seną Pietų Korėjos problemą – prastą emocinę visuomenės sveikatą. „Reuters“ duomenimis, per paskutinius šešerius metus šalyje nusižudė maždaug šimtas mokytojų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019-aisias Pietų Korėja buvo ketvirta pagal savižudybių mastą pasaulio kontekste.  
 
„The Guardian֧“ straipsnyje žurnalistas R.Rashidas teigė, kad Pietų Korėjos visuomenė išgyvena psichinės sveikatos krizę. Jis atviravo, kad artimi draugai susidūrė su mintimis apie savižudybę. Neretai korėjiečiai patiria didžiulį visuomenės spaudimą būti sėkmingiems, socialinę izoliaciją, bevertiškumo jausmą, diskriminaciją dėl įvairių socialinių standartų neišpildymo. „Nors vis daugiau žmonių atvirai kalba apie psichinę sveikatą, tačiau ši tema išlieka tabu. Tai dažnai matoma kaip silpnybė ar nesėkmė“, – pažymėjo žurnalistas. 
 
Katrin Park „Foreign policy“ svarstė, kad po Korėjos karo, 1953 m., šalis susidūrė su dideliu skurdu, tačiau visuomenės nevargino nelygybė. Žurnalistė Nicola Smith „The Telegraph“ pažymėjo, kad nors korėjiečiai gali pasigirti technologine pažanga, vis tiek išlieka viena mažiausiai gyvenimu patenkintų tautų. Šalyje vyrauja jaunų žmonių nedarbo problema, vyresnių piliečių socialinio saugumo užtikrinimo stoka ir kt. Jauni korėjiečiai, pasak žurnalistės, patiria psichologinį-socialinį spaudimą užimti vietą prestižiniame šalies universitete, o vyresnio amžiaus korėjiečiai yra vieniši. N.Smith teigimu, šalis neturi stiprios senjorų gerovę užtikrinančios sistemos. Dėl kultūriškai įsitvirtinusių patriarchalinių nuostatų dalis moterų jaučiasi neįvertintos arba (ir) nesaugios.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!